5G Lietuvoje

5G ryšys yra mobiliojo ryšio plėtros, ypač 4G tąsa. Ateityje 5G ryšys veiks didesniame dažnių ruože negu šiuo metu veikia 4G ryšys (veiks GHz dažnių ruože), tačiau šiuose dažniuose ir anksčiau veikė, ir dabar veikia kai kurios ryšio technologijos. Mobilaus ryšio specialistų duomenimis 5G gali būti vystomas kituose dažniuose (pvz., apie 700 MHz dažnių ruože). 5G technologijos architektūroje numatomos bazinės stotys ir mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškai (iki 10 W).

Visuomenė baiminasi, kad dėl išplėtoto elektromagnetinio lauko (EML) skleidžiančių įrenginių tinklo ir didelio EML dažnio gali būti daromas neigiamas poveikis sveikatai. Mobilaus ryšio, įskaitant ir 5G ryšį, pagrindinis sveikatai įtaką darantis veiksnys yra EML. Šiuo metu, atsižvelgiant į ryšio sistemų „išmanumo“ pažangą, manoma, kad EML lygis dėl 5G technologijos  diegimo neturėtų reikšmingai padidėti ir sudarys tik nedidelę dalį EML intensyvumo parametrų leidžiamųjų verčių. GHz dažnių ruožo EML (dar vadinama mikrobangomis), nors ir neša didesnį energijos kiekį, neprasiskverbia į gilesnius kūno sluoksnius.

Pagrindinis  ir geriausiai ištirtas radijo dažnio EML biologinis poveikis yra terminis (šiluminis). Pagal šį poveikį yra nustatyti EML lygiai (EML intensyvumo parametrų leidžiamosios vertės), kurie turi apsaugoti žmones nuo neigiamo EML poveikio. Mokslo bendruomenė tiria ir kitus EML poveikius (EML poveikį onkologiniams susirgimams, miegui, vaisingumui, genotoksiškumui, hematoencefalinio barjero pralaidumui, padidėjusiam jautrumui, pažintinėms, psichomotorinėms ir atminties funkcijoms), tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu iki šiol nėra nustatytas ilgalaikis neigiamas neterminis EML poveikis, kai EML lygis yra mažesnis negu tas, kuris ribojamas pagal EML terminį poveikį. Pabrėžtina, kad mokslinės diskusijos dėl EML neterminio poveikio tebesitęsia, daug dėmesio skiriama mobiliųjų telefonų poveikio sveikatai tyrimams. EML intensyvumo parametrų leidžiamosios vertės turės būti peržiūrimos, jeigu bus moksliškai įrodyti radijo dažnio EML kiti, neterminiai, poveikiai.

EML priežiūra yra reglamentuota Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnyje, kuris nustato, kad turi būti vykdoma radiotechninių objektų valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka derinami ūkio subjektų pateikti radiotechninės dalies projektai ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planai. Radiotechninio objekto radiotechninės dalies projekto ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos plano derinimo tvarkos aprašas reikalauja, kad radiotechninio objekto, kurio efektyvioji spinduliuotės galia didesnė negu 25 W, radiotechninės dalies projektą ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planą operatoriai privalo suderinti prieš įrengdami (statydami) radiotechninį objektą ir kai keičiama radiotechninio objekto antenų įrengimo vieta ar kiti parametrai. Šiame apraše nustatyta tvarka bus taikoma ir 5G ryšio įrenginiams. Vadovaujantis Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/911, 2020 m. birželio 30 d., kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas, 57 straipsnio 2 dalį nustatomos mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškų charakteristikos, mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškams individualūs leidimai nebus išduodami, šiuos taškus įdiegę operatoriai turės pranešti kompetentingoms institucijoms apie jų įrengimą ir vietą (reglamentas netaikomas mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškams su aktyviosios antenos sistema).

EML spinduliuotės stebėseną vykdo radiotechninių objektų operatoriai pagal suderintus elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planus. Stebėsenos rezultatai skelbiami Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) interneto svetainėje. EML lygiai gyvenamojoje aplinkoje neturi viršyti Lietuvos higienos normoje HN 80:2015 „Elektromagnetinis laukas gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz–300 GHz radijo dažnių juostoje“ nustatytų EML intensyvumo parametrų leidžiamųjų verčių.

NVSC, įgyvendindamas teisės aktų reikalavimus, stebės EML intensyvumo parametrų leidžiamas vertes gyvenamojoje aplinkoje. NVSC primena, kad mažindami EML poveikį, asmenys naudodamiesi mobiliais telefonais, kurie yra arčiausiai žmogaus kūno ir kurių neigiamas poveikis sveikatai tebetiriamas, stengtųsi išlaikyti įmanomai didesnį telefono atstumą nuo kūno, ribotų laiką, kuomet vaikai naudojasi telefonais ar kitais EML skleidžiančiais įrenginiais. Mobiliuoju ryšiu lengvai prieinama virtuali tikrovė gali neigiamai veikti vaikų psichoemocinę būklę, ilgalaikis buvimas joje skatinti fiziškai pasyvų gyvenimo būdą, įrenginių naudojimas gali bloginti regą.

Ar 5G gali turėti poveikį žmogaus sveikatai?

Mobiliojo ryšio poveikį žmogaus sveikatai gali daryti šio ryšio varomoji jėga, t. y. elektromagnetinis laukas, kuris charakterizuojamas elektrinio lauko stipriu – E (V/m), magnetinio lauko stipriu – H (A/m) bei elektromagnetinių bangų galios srautu (energijos srauto tankiu) – P (W/m2).
Elektromagnetinis laukas, jo ypatybės detaliai aprašytos Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2012 m. išleistos Nejonizuojančiosios spinduliuotės valdymo metodinėse rekomendacijose.
Žmogaus kūne srovena silpnos elektros srovės, pvz., cheminių reakcijų dėka nervai perduoda elektrinius impulsus organams ir audiniams. Širdį susitraukinėti priverčia per ją specialiomis nervinėmis skaidulomis (vadinamomis laidžiąja sistema) sklindantys elektros impulsai, tai leidžia diagnozuoti širdies ligas atlikus elektrokardiogramą, kuri fiksuoja širdies elektrinius signalus. Daugumos biocheminių reakcijų - nuo virškinimo iki smegenų veiklos - metu vyksta įkrautų dalelių judėjimas.
Skirtingo dažnio laukai sąveikauja su kūnu skirtingai. Žemo dažnio elektriniai laukai veikia žmogaus kūną taip pat, kaip ir bet kurį laidininką, o magnetiniai laukai sukelia krūvių sroves žmogaus kūne. Šių srovių stiprumas priklauso nuo išorinio magnetinio lauko intensyvumo. Stiprios srovės gali stimuliuoti nervus ir raumenis arba paveikti kitus biologinius procesus.
Pagrindinis radijo dažnio elektromagnetinių laukų (EML) geriausiai ištirtas biologinis poveikis yra terminis (šiluminis). Pagal šį poveikį yra nustatyti EML lygiai, kurie turi apsaugoti žmones nuo neigiamo EML poveikio.
Mokslo bendruomenė tiria ir kitus EML poveikius, tačiau, kaip teigia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), iki šiol nėra nustatytas ilgalaikis neigiamas neterminis poveikis EML, kurio lygis yra mažesnis negu tas, kuris ribojamas pagalį EML terminį poveikį. PSO teigimu, neginčijama, kad EML, viršijantys tam tikrus lygius, gali sukelti biologinį poveikį. Tačiau dabartinės mokslinės diskusijos dėl EML yra susijusios tik su silpno EML biologinio atsako poveikiu (World Health Organization; Radiation: Electromagnetic fields).

Terminis efektas

EML gali būti atspindėtas nuo biologinio kūno, prasiskverbti į jį, gali būti išsklaidytas nuo kūno ar lūžti jame. Prasiskverbiantis ir lūžtantis EML sąveikauja su biologiniu kūnu. Sąveika priklauso nuo EML dažnio, bangos formos ir stiprumo, veikiamo biologinio kūno dydžio, kūno audinių sudėties (vandens, riebalų, baltymų ir druskos kiekio), atstumo nuo biologinio kūno iki šaltinio, kūno padėties.
Prasiskverbę elektriniai ir magnetiniai laukai stumia įkrautas arba polines molekules. Veikiamos elektromagnetinių laukų, šios dalelės juda EML dažniu, o dėl jų trinties išsiskiria šiluma.
Didelio dažnio EML neprasiskverbia giliai į kūną. Nors aukšto dažnio bangos (mikrobangos) perduoda didesnį energijos kiekį, tačiau jis absorbuojamas tik kūno paviršiaus sluoksniuose. Kuo didesnis dažnis, tuo mažesnė absorbcija. Net žemesnių dažnių mikrobangos į audinius prasiskverbia giliau negu aukštesnių dažnių. MHz diapazono EML prasiskverbia į kūną apie 10–30 centimetrų. Maždaug 1 GHz EML į biologinius audinius prasiskverbia vos kelis centimetrus, o virš 10 GHz prasiskverbimo gylis yra mažesnis nei 1 mm.
Viso kūno EML absorbcija, t. y. energijos kiekis, kuris faktiškai veikia kūną ir sukelia terminį poveikį, priklauso nuo kūno ir EML rezonanso. Suaugusiųjų maksimalios absorbcijos rezonanso diapazonas yra maždaug nuo 30 iki 100 MHz (kūno matmenys ir EML bangos ilgis yra panašaus dydžio). Vaikų rezonansinis dažnis yra didesnis nei suaugusiųjų dėl mažesnio jų dydžio (pvz., 150 MHz dažnio EML maksimali absorbcija yra 1,00 m kūno aukštyje). Svarbi yra ir žmogaus padėtis (stovėjimas, sėdėjimas, gulėjimas).
EML energijos absorbcija apibrėžiama kaip specifinis energijos absorbcijos greitis (SAR), matuojamas – W/kg. SAR nurodo radijo dažnio EML sugertą galią vienam kūno audinio kilogramui ir dažnai naudojamas kaip kūno kaitinimo ar temperatūros pakilimo kiekybinis rodiklis. SAR negali būti išmatuotas neinvaziniu būdu, todėl jo negalima lengvai išmatuoti gyvame organizme. Paprastai SAR apskaičiuojamas modeliavimo būdu, naudojant eksperimentinius ar kompiuterinius gyvojo kūno modelius.
Elektrinės audinio savybės, pvz., laidumą lemiantis vandens molekulių, jonų kiekis veikia EML absorbciją. Daugiau vandens turintys audiniai geriau absorbuoja EML,  jiems EML terminis poveikis yra didesnis. Yra kūno zonų, kuriose vietinis terminis poveikis yra didesnis negu aplinkiniuose organuose ar audiniuose (vadinamosios karštosios zonos, pvz., akys, smegenys, sėklidės).
Organo ar audinio įšilimas yra pavojingiausias smegenims, akims (pvz., ilgalaikė hipertermija akių srityje skatina kataraktos ir kitų akių ligų vystymąsi), lytiniams organams, skrandžiui, kepenims ir inkstams.
Terminis poveikis yra kompensuojamas organizmo termoreguliacijos mechanizmais: kai įkaista lokali kūno zona, perteklinė šiluma išsklaidoma cirkuliuojančiu krauju, o kai įkaista visas kūnas, išsiplečia odos kraujagyslės ir šiluma šalinama išgarinant drėgmę. Pernelyg didelis temperatūros pakilimas sutrikdo termoreguliacijos procesus. Eksperimentų su gyvūnais metu neigiamas poveikis gyvūno sveikatai (sutrikusi medžiagų apykaita, pakitęs elgesys, neigiamas poveikis embriono vystymuisi) nustatytas, kuomet kūno temperatūra ilgą laiką laikėsi 1°C aukštesnė už įprastą.
Žmogaus kūną veikiantis EML, kurio SAR siekia apie 4 W/kg, pakelia kūno temperatūrą maždaug 1°C.

Onkologinės ligos

Klausimas, ar radijo dažnio EML gali sukelti ar skatinti vėžį, iki šiol yra mokslinių tyrimų objektas. Daugiausia dėmesio skiriama smegenų navikų, kurie gali būti gerybiniai ir piktybiniai, rizikai. Daugiausia tiriami smegenų navikai pagal histologinius ląstelių tipus skirstomi į gliomas, meningiomas ir akustines švanomas. Gliomos – tai iš paraminių smegenų glijos ląstelių kilę navikai. Jie yra labiausiai paplitę. Meningiomos yra gerybiniai smegenų dangalų navikai, sudarantys daugiau nei 35 proc. visų pirminių smegenų navikų, kelia grėsmę gyvybei, jei ima spausti galvos ar nugaros smegenis, arba pradeda augti į smegenų audinį. Akustinė švanoma, kartais dar vadinama akustine neuroma arba vestibuline švanoma, yra nepiktybinė ir palyginti reta liga. Navikas išauga iš pusiausvyros (vestibulinio) nervo, esančio yra vidinėje ausyje, ląstelių.
PSO Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (IARC, angl. International Agency for Research on Cancer) ekspertų grupė atlikusi vėžio dėl EML poveikio publikuotų tyrimų vertinimą, 2011 m. EML klasifikavo kaip 2B grupės, t. y. galimai kancerogenišką žmonėms veiksnį. EML kaip galimo kancerogeno klasifikavimas reikalauja diegti apsaugos nuo EML poveikio priemones.
Tarptautinė nejonizuojančiosios radiacinės saugos komisija (ICNIRP, angl. International Commission on Non-Ionizing Radiation Protection), remdamasi epidemiologiniais ir gyvūnų tyrimais, 2011 m. priėjo prie išvados, kad po 10–15 metų nuo mobiliųjų telefonų naudojimo suaugusiųjų žmonių vėžio rizikos padidėjimas mažai tikėtinas. Vertinimo metu trūko duomenų apie vaikų navikų riziką ir ilgesnį negu 15 metų trukmės poveikį. Dėl to PSO rekomendavo tyrėjams atlikti ilgalaikio mobiliųjų telefonų naudojimo poveikio sveikatai vertinimus, ypač tarp vaikų ir paauglių.
Europos Komisijos kylančių ir naujai nustatytų pavojų sveikatai mokslinis komitetas (SCENIHR) 2015 m. sausio 27 d. publikavo galutinę nuomonę dėl EML poveikio sveikatai (Europos Komisija; Final opinion on Potential health effects of exposure to electromagnetic fields (EMF)), kurioje patvirtino, kad naujesni tyrimai pagrindžia anksčiau paskelbtus įrodymus, kad EML gali turėti įtaką smegenų aktyvumui, tačiau epidemiologiniai tyrimai nerodo padidėjusios smegenų auglių, galvos ar kaklo srities vėžinių, vaikų vėžinių susirgimų rizikos. Tyrimai, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti, ar asmenims, kurie intensyviai naudojasi mobiliaisiais telefonais, yra didesnė gliomos ir akustinės neuromos rizika, neįrodė padidėjusios gliomos rizikos, tačiau konstatuota, kad akustinės neuromos rizikos vertinimas nėra užbaigtas. EML poveikio ląstelėms ir jų chromosomoms (genotoksinio ir ne genotoksinio poveikio) esant mažesnei už ribinę EML ekspozicijai in vitro tyrimai šio poveikio nenustatė, tačiau kai kuriais atvejais buvo pastebėti dezoksiribonukleininės rūgšties (DNR) grandinės trūkiai ir vijų defektai.

Miegas

Miegui būdingas cikliškumas, kurį galima objektyviai išmatuoti atliekant elektroencefalografiją (EEG). Kai kurie besiskundžiantys miego sutrikimais žmonės nemigą sieja su elektromagnetiniais laukais. PSO 2014 m. nurodė, kad nenustatytas EML poveikis miegui (World Health Organization; Electromagnetic fields and public health: mobile phones). ICNIRP mini, kad mobiliojo ryšio signalai gali silpnai paveikti miego EEG (gali būti stebimas alfa bangų ir beta bangų juostos aktyvumo padidėjimas).
Vieningos mokslininkų nuomonės dėl EML poveikio miegui nėra, pabrėžiama, kad nerimas dėl žalingo poveikio taip pat gali sukelti miego sutrikimus.

Hematoencefalinis (kraujo – smegenų) barjeras

Hematoencefalinis (kraujo – smegenų) barjeras – centrinės nervų sistemos fiziologijos mechanizmas, reguliuojantis medžiagų apykaitą tarp kraujo, smegenų skysčio ir nervinio audinio. Susideda iš kapiliarų sienelių, kurios skiria kraują nuo smegenų skysčio, ir neuroglijos ląstelių. Nulemia smegenų skysčio sudėtį, trukdo prasiskverbti iš kraujo į centrinę nervų sistemą kai kurioms cheminėms medžiagoms ir pakitusiems medžiagų apykaitos produktams. Ląstelių membranos, skiriančios kraują nuo smegenų skysčio, pasižymi atrankiniu pralaidumu, pvz., iš kraujo į smegenų skystį dažniausiai nepraeina koloidai, imuniniai kompleksai, antibiotikai, azoto ir salicilo rūgšties druskos, o gliukozė, steroidiniai hormonai, alkoholis, morfijus, strichninas, chloroformas praeina lengvai.
Padidėjus temperatūrai smegenyse padidėja hematoencefalinio barjero pralaidumas. Tai gali atsitikti dėl karščiavimo, bet taip pat ir dėl temperatūros pakilimo, kurį sukelia EML, kurio EML intensyvumas viršija leidžiamąsias vertes. Hematoencefalinio barjero pralaidumo pokyčiai dėl mobiliųjų telefonų EML poveikio daugumoje atliktų tyrimų nenustatyti.

Vaisingumas

EML, kurio elektromagnetinio lauko intensyvumas viršija leidžiamąsias vertes, gali pakenkti reprodukcijai ir vystymuisi dėl reprodukcinių organų įšilimo virš 1°C. Yra duomenų, kad sėklides, kiaušides, spermatozoidus, kiaušialąstes, vaisių temperatūros padidėjimas veikia neigiamai.
SCENIHR nuomone EML poveikio vyrų vaisingumui vertinti nepakanka patikimų tyrimų. Tyrimai, rodantys neigiamą poveikį vaisingumui dažnai yra prieštaringi, turi reikšmingų metodologinių trūkumų arba tyrimų aprašymuose stinga informacijos apie taikytus tyrimo metodus, tirtos EML spinduliuotės parametrus. ICNIRP, SCENIHR ir PSO mano, kad būtini tolimesni tyrimai, kurie leistų tiksliau įvertinti EML poveikį vaisingumui.

Genotoksiškumas

Genotoksiškumas yra genetinės medžiagos (DNR ar RNR) pažeidimas ar pakitimas ląstelėje, sukeltas biologinių, cheminių ar fizikinių kenksmingų veiksnių. PSO ir kitos ekspertų organizacijos nerado pakankamų įrodymų apie EML genotoksinį poveikį.

Klausa

EML diapazone 200 MHz iki 6,5 GHz trumpi apie 30 mikrosekundžių ar dar trumpesni impulsai skiriami ilgų intervalų gali būti girdimi kaip dūzgiantys, traškantys garsai. Šį fenomeną sukelia vadinamos termoelastinės bangos, kurios susidaro smegenyse absorbuojant EML pulso energiją ir mechaniškai stimuliuoja vidinę ausį girdimo dažnio diapazone.

Padidėjęs jautrumas EML

Subjektyvių simptomų – galvos skausmas, miego sutrikimai, galvos svaigimas, nuovargis, negebėjimas susikaupti, nuovargis, pykinimas ar širdies plakimas, raumenų skausmas, akių ir klausos sutrikimai stebimas šalia EML šaltinių (pvz., mobiliųjų telefonų, bazinių stočių, aukštos įtampos elektros linijų, radarų, buitinių prietaisų) – visuma vadinama padidėjusiu jautrumu EML. Šiuos simptomus jaučiantys asmenys juos sieja su EML poveikiu. PSO duomenimis, iki šiol nebuvo jokių aiškių elektromagnetinio padidėjusio jautrumo diagnostikos kriterijų, nėra aiškaus klinikinio šio galimo poveikio vaizdo, ar žinomo elektromagnetinio padidėjusio jautrumo biologinio žymens.

Ką vadiname 5G ryšiu (technologija)?

Lietuvos Respublikos penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gairėse 5G ryšys įvardinamas kaip judriojo ryšio evoliucijos procese sukurta ir standartizuota technologija, kurios kokybiniai rodikliai – ypač didelis pralaidumas, maža delsa bei plačios pritaikymo galimybės. 5G suteiks aukštesnio lygio ryšio paslaugų kokybę ne tik pavieniams vartotojams, bet ir leis į tinklą sujungti daiktus ir taip dar labiau išplėsti daiktų interneto (angl. internet of things) bei įrenginių tarpusavio sąveika grindžiamų įrenginių (angl. machine to machine) pritaikymo galimybes.
Europos Komisija „5G“ apibrėžia kaip naujos kartos mobiliąją technologiją, skirtą palaikyti vis didesnį vartotojų skaičių, didėjantį įrenginių skaičių ir didėjantį jų generuojamų ir dalijamų duomenų kiekį (European Commission; Shaping Europe’s digital future). Technine prasme 5G tinklams būdingas mažas vėlavimas (greitas reagavimas realiuoju laiku), platesnis pralaidumas (norint labai greitai dalytis duomenimis) ir tinklo resursų efektyvus skirstymas (angl. network slicing) tam, kad resursai būtų skiriami pagal mobiliojo ryšio išskirtines pritaikymo sritis, pvz., autonominiams automobiliams, e. sveikatai, energijos valdymui, įvairioms visuomenės saugą užtikrinančioms aplikacijoms, gamybos automatizavimui ir pan.
5G ryšys yra pagrįstas radijo prieigos tankinimo metodu (OFDM, angl. orthogonal frequency-sharing multiplexing), panaudojant ortogonaliuosius (statmenus) informacijos perdavimo nešulius (angl. carrier). OFDM yra naudojamas daugelyje naujausių plačiajuosčio ir didelės spartos belaidžių sistemų, įskaitant „Wi- Fi“ (bevielio ryšio maršrutizatoriai, sutinkami beveik kiekvieno iš mūsų namuose), taip pat OFDM naudojamas ir mobiliojo ryšio 4G tinkluose ir skaitmeninėje antžeminėje televizijoje (DVB-T), kuri Lietuvoje veikia nuo 2004 m. (analoginė televizija – nuo 1957 m.).
4G ir 5G technologijos veikia pagal tuos pačius trečios kartos partnerystės projekto, jungiančio 7 telekomunikacijų standartų rengimo organizacijas (3GPP, angl. 3rd Generation Partnership Project) standartizuotus mobiliojo tinklo principus. Papildomai 5G technologija išplečia mobiliojo ryšio tinklo pritaikymus, 5G leis pasiekti didesnį darbo našumą, apjungiant daiktų ir procesų valdymą mobiliuoju ryšiu.
Daugiau informacijos apie 5G ryšio ypatumus rasite Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje.

Kokiose gyvenimo srityse galima tikėtis proveržio dėl 5G ryšio?

Numatoma, kad 5G ryšys atvers galimybes naujiems skaitmeniniams ekonomikos ir verslo modeliams. 5G ryšys suteiks aukštesnio lygio ryšio paslaugų kokybę ne tik pavieniams vartotojams, bet ir leis į tinklą sujungti daiktus ir taip dar labiau išplėsti daiktų bei įrenginių tarpusavio sąveikos galimybes.
Būsima 5G ryšio infrastruktūra bus pritaikoma daugeliui sektorių. 5G technologija ypač svarbi transporto, logistikos, sveikatos priežiūros, energetikos, gamybos ir panašių sektorių plėtrai.
Dėl 5G ryšio aprėpties, mažos delsos, nenutrūkstamo ryšio tikimasi asmens sveikatos paslaugų nuotolinio teikimo proveržio. Tai svarbu epidemijų metu mažinant kontaktus tarp žmonių, kai siekiama riboti apsilankymus sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat asmenims, turintiems judėjimo negalią ar ligų, dėl kurių yra ribotos jų judėjimo galimybės. Numatoma, kad 5G leis pacientams vizualiai susisiekti su gydytojais, gydytojams stebėti pacientų gyvybinius parametrus (naudojant mobilius sveikatos rodiklių stebėjimo prietaisus, kuriuose įdiegta 5G, galima bus stebėti pacientus realiuoju laiku nuotoliniu būdu), operatyviai koreguoti gydymą, net atlikti kai kurias intervencijas. Maža 5G delsa užtikrins, kad laiku atliekama diagnostika, pradedamas ir koreguojamas gydymas nuotoliniu būdu.
Sveikatos sistema generuoja didžiulį kiekį duomenų. Vienas pacientas gali sugeneruoti šimtus gigabaitų duomenų kiekvieną dieną – nuo paciento medicininių įrašų iki didelių vaizdinių failų, sukurtų atliekant magnetinio rezonanso ar pozitronų emisijos tomografiją, darant 3D kompiuterines tomogramas. 5G ryšys leis greitai ir patikimai perkelti didžiulius medicininių vaizdų duomenų kiekius.
5G ryšio plėtra glaudžiai susijusi su medicinos, transporto, logistikos, energetikos, gamybos nuotolinio valdymo technologijų plėtra.

Kaip valdomas EML lygis?

EML lygio priežiūra Lietuvoje yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnyje, kurio 5 punktas nustato, kad Lietuvoje yra vykdoma radiotechninių objektų valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka derinami ūkio subjektų pateikti radiotechninės dalies projektai ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planai.
Minėtų dokumentų derinimo tvarką nustato Radiotechninio objekto radiotechninės dalies projekto ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos plano derinimo tvarkos aprašas, patvirtintas  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-200 „Dėl Radiotechninio objekto radiotechninės dalies projekto ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos plano derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Aprašas privalomas visiems juridiniams asmenims, kurie projektuoja didesnės negu 25 W efektyviosios spinduliuotės galios radiotechninius objektus ūkinei komercinei veiklai vykdyti.
Radiotechninio objekto radiotechninės dalies projektą ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planą Aprašo nustatyta tvarka derina Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Radiotechninio objekto, kurio efektyvioji spinduliuotės galia didesnė negu 25 W, radiotechninės dalies projektą ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planą operatoriai privalo suderinti prieš įrengdami (statydami) radiotechninį objektą ir kai keičiama radiotechninio objekto antenų įrengimo vieta, jų aukštis virš žemės paviršiaus, intensyviausio spinduliavimo kryptis arba kai didinama radiotechninio objekto efektyviosios spinduliuotės galia bet kuria kryptimi ar radiotechniniame objekte įrengiant naujų antenų. Taip pat operatoriai privalo derinti iš naujo elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planą, kai Apraše nurodytu atstumu pastatyta naujų statinių, užstojančių radiotechninio objekto antenas. Elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos matavimus organizuoja radiotechninio objekto operatorius. Elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos matavimus gali atlikti tik šiai veiklai akredituotos laboratorijos. Elektromagnetinės spinduliuotės matavimai turi būti atliekami radiotechniniam objektui veikiant įprastiniu režimu elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos plane numatytuose taškuose.
Elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos matavimus organizuoja radiotechninio objekto operatorius. Pirmieji radiotechninio objekto elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos matavimai turi būti atlikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo radiotechninio objekto eksploatacijos pradžios. Kiti radiotechninio objekto operatoriaus organizuoti radiotechninio objekto elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos matavimai turi būti atlikti ne vėliau kaip per 2 metus nuo paskutinių matavimų urbanizuotose teritorijose arba per  5 metus nuo paskutinių matavimų atlikimo neurbanizuotose teritorijose.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras savo interneto svetainėje per 5 darbo dienas nuo radiotechninio objekto radiotechninės dalies projekto suderinimo dienos paskelbia informaciją apie suderintą radiotechninio objekto radiotechninės dalies projektą ir apie suderintą elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planą. Per 5 darbo dienas nuo radiotechninių objektų elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos matavimų rezultatų gavimo Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre dienos paskelbia informaciją apie elektromagnetinės spinduliuotės matavimų rezultatus.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras kiekvienais metais iki gegužės 1 d. savo interneto svetainėje paskelbia apibendrintą informaciją apie per praėjusius metus suderintus radiotechninių objektų radiotechninės dalies projektus, apie per praėjusius metus suderintus radiotechninių objektų elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planus, per praėjusius metus Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre gautų radiotechninių objektų elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos matavimų rezultatus.
Elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų leidžiamas vertes bei matavimo reikalavimus gyvenamojoje aplinkoje nustato Lietuvos higienos norma HN 80:2015 „Elektromagnetinis laukas gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz–300 GHz radijo dažnių juostoje“, patvirtinta  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-199 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 80:2015 „Elektromagnetinis laukas gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz–300 GHz radijo dažnių juostoje“ patvirtinimo“. Ši higienos norma nustato, kad elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų vertės gyvenamojoje aplinkoje neturi būti didesnės nei šios higienos normos lentelėje nurodytos leidžiamosios vertės:

Higienos normoje nustatyti analogiški ribiniai dydžiai kaip ir 1999/519/EC rekomendacijose.

Darbuotojų apsaugos nuo elektromagnetinių laukų keliamos rizikos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. A1-614 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo elektromagnetinių laukų keliamos rizikos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), įsigaliojo 2016 m. lapkričio 1 d. ir tuo būdu į nacionalinę teisę perkėlė 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/35/ES dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (elektromagnetinių laukų) keliama rizika darbuotojams (dvidešimtoji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), ir kuria panaikinama Direktyva 2004/40/EB (OL 2013, L 179, p. 1). Pažymėtina, kad pagal Nuostatų reikalavimus darbo aplinkoje taikomos iki 50 kartų didesnės ribinės vertės negu gyvenamojoje aplinkoje.

Kokiu elektromagnetinės spinduliuotės dažnių juostos naudojamos 5G ryšiui?

Europos Komisijos komunikate „Europos 5G veiksmų planas“ išdėstytas koordinuotas Europos Sąjungos (ES) požiūris į 5G paslaugų naudojimą po 2020 m. 5G veiksmų plane raginama nustatyti pradines dažnių juostas, kad bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir atsižvelgdama į Radijo spektro politikos grupės nuomonę Europos Komisija galėtų diegti 5G paslaugas.
Radijo spektro politikos grupė (toliau – RSPG), įkurta 2016 m. lapkričio 9 d. vadovaujantis Europos Komisijos sprendimu 2002/622/EB (Komisijos sprendimas 2019 m. birželio 11 d., kuriuo įsteigiama Radijo spektro politikos grupė ir panaikinamas Sprendimas 2002/622/EB), priėmė ir paskelbė nuomonę RSPG16-032 FINAL „Dėl radijo spektro, susijusio su naujos kartos belaidėmis radijo ryšio sistemomis (5G), aspektų“ (Opinion on spectrum related aspects for next-generation wireless systems (5G)), kurioje identifikavo pagrindines radijo dažnių juostas, kaip geriausiai tenkinančias naujos kartos judriojo ryšio poreikius. RSPG nuomone 3400–3800 radijo dažnių juosta MHz (3,5 GHz radijo dažnių juosta) yra pagrindinė 5G ryšio technologijos pagrindu teikiamoms paslaugoms Europoje diegti. Ši radijo dažnių juosta yra suderinta ES mastu judriojo ryšio tinklams ir tinkama ankstyvam 5G ryšio technologijos diegimui. Užtikrinant teritorinę ir vidaus patalpų 5G ryšio aprėptį, reikalingas radijo dažnių spektras žemesnis nei 1 GHz. RSPG nuomone, šiam tikslui tinkama ir suderinta ES 694–790 MHz dažnių juosta (700 MHz radijo dažnių juosta). Pažymėta, kad radijo dažnių juostų virš 24 GHz, tinkamų 5G ryšiui diegti, yra nemažai, tačiau RSPG atsižvelgdama į praktinius aspektus bei siekdama atkreipti judriojo ryšio pramonės (įrangos gamintojų) dėmesį Europoje rekomenduoja naudoti 24,25–27,5 GHz radijo dažnių juostą (26 GHz radijo dažnių juosta). Taip pat pažymėta, kad 31,8–33,4 GHz, 40,5–43,5 GHz ir 66–71 GHz radijo dažnių juostos suderinamos su 5G ryšio sistemomis ilgalaikėje perspektyvoje ir turėtų būti toliau tiriamos.
Dažniai, kuriais plėtojamas 5G Lietuvoje, pateikti Ryšių reguliavimo tarnybos rubrikoje „RRT dalijasi planais dėl 5G diegimo Lietuvoje“.
Visos ES suderintos belaidžio plačiajuosčio ryšio juostos potencialiai tinka palaikyti būsimas 5G paslaugas. ES šalyse 5G tinklų diegimui yra ir bus naudojama ir mažesnio dažnio, t. y. 700 MHz elektromagnetinės spinduliuotės juosta. Judriojo ryšio operatoriai naudodamiesi 700 MHz juosta galės vartotojams pasiūlyti didesnio greičio ir kokybiškesnį plačiajuostį ryšį. Dėl savo techninių savybių (plataus teritorinio pasiekiamumo, gero pastatų įsiskverbimo ir kitų privalumų) 700 MHz juosta padės patenkinti vis didėjančią vartotojų paklausą didelei informacijos perdavimo greitaveikai ir mažai delsai 5G mobiliojo ryšio tinkluose.
Lietuvoje 5G ryšys pirmiausiai bus vystomas 700 MHz ir 3,5 GHz dažnių juostose. Verta paminėti, kad 700 MHz ir 3,5 GHz dažnių juostos seniau buvo naudojamos kitoms radijo ryšio technologijoms, taigi, 5G technologija naudos dažnius, kurie jau seniau buvo naudojami Lietuvoje ir juose veikė radijo ryšio stotys. 700 MHz dažnių juosta buvo naudojama ir vis dar naudojama skaitmeninei antžeminei televizijai (DVB-T), kurios bokštai stovi visoje Lietuvoje ir gyventojai priima televizijos transliacijas su savo antenomis. 3,5 GHz dažnių juostoje veikė Wimax tinklas artimas dabartinei 4G technologijai, taip pat ir kiti radijo prieigos tinklai, kurių stotys veikė Lietuvoje daugelį metų.
Lietuvoje 4G ryšiu naudojami dažniai yra 800 MHz, 1,8 GHz, 2,1 GHz, 2,3 GHz, 2,6 GHz. Šiuo metu mikrobangomis teikiamos belaidžio interneto paslaugos. Kitos belaidės technologijos taip pat naudoja mikrobangas ryšiui tarp prietaisų palaikyti, pvz., Bluetooth.

Su EML ir 5G susiję teisės aktai, ES direktyvos ir kt.:

• Lietuvos Respublikos penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 577 "Dėl Lietuvos Respublikos penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gairių patvirtinimo";
• Lietuvos higienos norma HN 80:2015 „Elektromagnetinis laukas gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz–300 GHz radijo dažnių juostoje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-199 "Dėl Lietuvos higienos normos HN 80:2015 „Elektromagnetinis laukas gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz–300 gHz radijo dažnių juostoje“ patvirtinimo";
• Radiotechninio objekto radiotechninės dalies projekto ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos plano derinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-200 "Dėl Radiotechninio objekto radiotechninės dalies projekto ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos plano derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo";
• Europos 5G veiksmų planas, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui;
• Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1070, 2020 m. liepos 20 d., kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas, 57 straipsnio 2 dalį nustatomos mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškų charakteristikos.

Rekomenduojamos 5G plėtros nuorodos:

• Europos Komisijos strategija, kuria formuojama Europos ateities skaitmeninė politika (European Commission strategy shaping Europe’s digital future policies "Shaping Europe’s digital future policy towards 5G");
• 5G observatorija, pateikia 5G veiksmų plano strateginių padarinių ir kitų viešosios politikos tikslų analizę. Europos 5G observatorija teikia naujausius duomenis apie visus naujausius rinkos pokyčius, įskaitant veiksmus, kurių imasi privatus ir viešasis sektoriai 5G srityje 5G pokyčiai;
• Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD, angl. Organisation for Economic Co-operation and Development) skaitmeninės ekonomikos dokumentas "Kelias į 5G ryšį. Esama patirtis ir būsimi pokyčiai" (The Road to 5G Networks. Experience to Date and Future Developments. OECD. Digital Economy Papers July 2019 No. 284);
• Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU, angl. International Telecommunication Union) standartai (ITU-T Recommendations). ITU yra specializuota Jungtinių Tautų informacinių ir ryšių technologijų agentūra.

Rekomenduojamos 5G technologijos poveikio sveikatai nuorodos:

• Pasaulio sveikatos organizacijos rubrika „Radiacija: 5G mobilus ryšys ir sveikata“ (World Health Organization. Radiation: 5G mobile networks and health);
• Pasaulio sveikatos organizacijos informacija apie radijo dažnio elektromagnetinių laukų tyrimus (World Health Organization. Research on radiofrequency fields);
• Europos Komisijos Radijo spektro politikos grupės (RSPG, angl. Radio Spectrum Policy Group) ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (BEREC, angl. The Body of European Regulators for Electronic Communications) Pranešimas dėl su spektru susijusių EML klausimų (BEREC and RSPG adopt joint position paper on spectrum-related EMF issues);
• Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančios radiacinės komisijos (ICNIRP, angl. International Commission on Non-Ionizing Radiation Protection) elektromagnetinių laukų (100 kHz To 300 GHz) poveikio ribojimo rekomendacijos (ICNIRP. Guidelines for limiting exposure to electromagnetic fields (100 kHz to 300 GHz). Health Phys 118(00):000–000; 2020. Pre-print. DOI: 10.1097/HP.0000000000001210);
• Acheno universiteto interneto informacinė platforma, kurioje pateikti apibendrinti mokslinių tyrimų apie EML poveikį sveikatai duomenys (The internet information platform EMF-Portal of the RWTH Aachen University);
• JAV maisto ir vaistų administracijos (angl. U. S. Food and Drug Administration) 2008–2018 m. publikuotos literatūros siejančios radijo dažnio bangas su vėžiu apžvalga (Review of Published Literature Between 2008 and 2018 of Relevance to Radiofrequency Radiation and Cancer);
• Prancūzijos maisto, aplinkos ir darbuotojų sveikatos ir saugos agentūros (angl. French Agency for Food, Environmental and Occupational Health & Safety) ekspertų vertinimu pagrįsta nuomonė dėl padidėjusio jautrumo elektromagnetiniam laukui ar elektromagnetinių laukų idiopatinio netoleravimo (Opinion of the French Agency for Food, Environmentaland Occupational Health & Safety regarding the expert appraisal on “electromagnetic hypersensitivity (EHS) or idiopathic environmental intolerance attributed to electromagnetic fields (IEI-EMF)” 2018);
• Prancūzijos maisto, aplinkos ir darbuotojų sveikatos ir saugos agentūros nuomonė dėl radijo dažnio bangų poveikio vaikų sveikata (Opinion of the French Agency for Food, Environmentaland Occupational Health & Safety on the expert appraisal of "Exposure to radiofrequencies and child health");
• Švedijos radiacinės saugos tarnybos elektromagnetinių laukų mokslo tarybos (angl. Swedish Radiation Safety Authority’s (SSM) Scientific Council on Electromagnetic Fields) informacija apie naujausius elektromagnetinės spinduliuotės rizikos sveikatai tyrimus (Recent Research on EMF and Health Risk - Fourteenth report from SSM’s Scientific Council on Electromagnetic Fields, 2019);
• Europos Komisijos Kylančių ir naujai nustatytų pavojų sveikatai mokslinis komitetas SCENIHR (angl. Scientific Committee on Emerging and Newly Identified Health Risks SCENIHR) nuomonė dėl galimo elektromagnetinių laukų poveikio sveikatai (Opinion on potential health effects of exposure to electromagnetic fields (EMF). Health effects of EMF, 2015);
• Nyderlandų sveikatos tarybos (angl. Health Council of the Netherlands) publikacija apie mobiliuosius telefonus ir vėžį (Health Council of the Netherlands. Mobile phones and cancer. Part 3. Update and overall conclusions from epidemiological and animal studies);
• JAV Federalinės ryšių komisijos (angl. Federal Communications Commission) rubrika apie dažnai užduodamus klausimus apie radijo dažnių ir mikrobangų spinduliavimo saugą (Federal Communications Commission Frequently asked questions about the safety of radiofrequency (RF) and microwave emissions from transmitters and facilities regulated by the FCC);
• JAV nacionalinės medicinos bibliotekos (angl. National Library of Medicine) biomedicinos literatūros šaltiniai ir santraukos iš viso pasaulio rinkiniai (MEDLINE®) per PubMed®, kuris suteikia nemokamą prieigą prie MEDLINE ir, kai įmanoma, nuorodas į viso teksto straipsnius (About MEDLINE® and PubMed®: The Resources Guide);
• Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos informacija apie 5G, elektromagnetinių laukų poveikį sveikatai (5G, human exposure to electromagnetic fields (EMF) and health);
• Europos Komisijos rubrika kovai su melagienomis susijusiomis su COVID-19 (European Commission. Tackling coronavirus disinformation);
• Europos Sąjungos leidimų biuro publikuotas tyrimas apie milimetro bangų juostų naudojimą 5G ekosistemai diegti ES (Publications Office of the EU. Study on using millimetre waves bands for the deployment of the 5G ecosystem in the Union);
• PSO ir tarptautinių sveikatos agentūrų sukurta informacinė platforma susijusi su EML, 5G ir kt. (The EMF Explained Series is an information resource referencing national and international health agencies).

Radiotechninių objektų elektromagnetinės spinduliuotės matavimų rezultatai 
Suderinti radiotechninių objektų elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planai
Suderinti radiotechninių objektų radiotechninės dalies projektai

Elektromagnetinio lauko energijos srauto tankio matavimų duomenys