Uodų platinamas encefalitas yra virusinė infekcija, kurią įkandimo metu perduoda užsikrėtęs virusu uodas. Kai kurios uodų rūšys nešioja virusus (arbovirusus), sukeliančius žmonių ligas. Pasaulyje žinoma visa grupė uodų platinamų encefalitų:
• La Crosse‘o encefalitas
Paplitęs JAV. Simptomai: karščiavimas, galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, mieguistumas. Sunkūs ligos atvejai (koma, paralyžius, galvos smegenų pakenkimai) dažniau paplitę tarp vaikų iki 16 m. amžiaus grupėje. Mirtingumas: mažiau nei 1 proc. visų atvejų.
• Rytietiškas arklių encefalitas
Paplitęs JAV. Simptomai: karščiavimas, raumenų ir galvos skausmai. Sunkūs ligos atvejai pasireiškia koma, paralyžiumi, galvos smegenų pakenkimais. Mirtingumas: daugiau nei trečdalis visų atvejų.
• Japoninis encefalitas
Paplitęs Azijoje. Simptomai: karščiavimas, galvos skausmai, vėmimas. Sunkūs ligos atvejai pasireiškia koma, paralyžiumi, galvos smegenų pakenkimais. Mirtingumas: 10-30 proc. visų atvejų. Profilaktikai yra vakcina.
• St. Louis‘o encefalitas
Paplitęs JAV. Simptomai: karščiavimas, galvos skausmai. Sunkūs ligos atvejai pasireiškia meningoencefalitu. Mirtingumas: 5-15 proc. visų atvejų.
• Venesuelos arklių encefalitas
Paplitęs Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Ligai būdingi į gripą panašūs požymiai. Sunkiais ligos atvejais pasireiškia encefalitas.
• Vakarietiškas encefalitas
Paplitęs JAV ir Kanadoje. Simptomai: paprastai nedidelis karščiavimas, galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, silpnumas. Sunkiems ligos atvejams būdingi psichinės būklės pokyčiai, meningitas, galvos smegenų pakenkimai. Mirtingumas: apie 3 proc. visų atvejų.
• Vakarų Nilo encefalitas
Paplitęs Afrikoje, Vakarų Azijoje, Europoje, Viduriniuose rytuose, JAV. Simptomai: karščiavimas, galvos skausmai. Sunkiais ligos atvejais pasireiškia encefalitas. Mirtingumas žemas.
Apsisaugojimo priemonės
Asmeninės apsaugos priemonės:
• vengti drėgnų vietovių, kuriose paplitę uodai;
• vengti buvimo lauke aktyviausiu uodų skraidymo metu (ankstyvą rytą ir vakare);
• dėvėti šviesius ilgomis rankovėmis ir dengiančius kojas rūbus;
• naudoti repelentus;
• prižiūrėti kiemą, nelaikyti dirbtinų uodų veisyklų (statinių, indų ir kt. talpų su vandeniu).
Visuomenės sveikatos priemonės:
• uodų populiacijos insekticidų pagalba reguliavimas vandens telkiniuose;
• gyventojų mokymas apie ligos plitimą ir apsaugos priemones;
• uodų populiacijos stebėsena ir tyrimai dėl užsikrėtimo virusais.
Utėlių platinama grįžtamoji karštligė yra pernešėjų platinama liga, kurią sukelia Borrelia recurrentis. Užkratą perduoda drabužinė utėlė Pediculus humanus humanus. Užsikrėtimas įvyksta, kai užkrėsta utėlė sutraiškoma ant žmogaus kūno ir Borrelia recurrentis prasiskverbia pro sveiką gleivinę ir odą.
Istoriškai susiklostė, kad pagrindiniai utėlių platinamos grįžtamosios karštligės protrūkiai buvo registruojami Eurazijoje ir Afrikoje, tačiau šiuo metu ši liga plinta ir šiaurės - rytų Afrikoje.
Jei liga negydoma, mirštamumas gali siekti nuo 10% iki 40%. Gydomų pacientų mirštamumas gali būti nuo 2% iki 5%.
Sukėlėjo apibūdinimas
Borrelia recurrentis yra spirocheta aštriais galais, kuriuose yra 8-30 žiuželių. Dėl žiuželių šis sukėlėjas yra judrus ir gali lengvai patekti į kraujotaką. Skirtingai nuo daugumos patogeninių bakterijų, Borrelia recurrentis yra gramneigiama ir yra labai gimininga Borrelia duttonii, erkių platinamos grįžtamosios karštligės sukėlėjui.
Ligos klinikiniai požymiai ir pasekmės
Inkubacinis ligos laikotarpis 4-8 dienos (gali svyruoti nuo 2 iki 15 d.). Ligos simptomai priklauso nuo borelijų cirkuliavimo kraujyje. Ligos pradžia paprastai staigi ir pasireiškia karščiavimu, bendru negalavimu, šaltkrėčiu ir prakaitavimu, galvos skausmu, meningizmu, mialgija / artralgija ir nespecifiniais virškinimo sistemos simptomais - pykinimu ir vėmimu.
Ant odos gali būti taškinis ir eriteminis bėrimas, akių gleivinės uždegimas - konjunktyvitas.
Širdies ir kvėpavimo organų pažeidimai pasireiškia padažnėjusiu širdies plakimu, padažnėjusiu kvėpavimu ir sausu kosuliu. Ligoniui gali būti padidintos kepenys ir blužnis, blužnies plyšimo rizika.
Gali atsirasti regos bei neurologinės komplikacijos: meningoencefalitas, meningitas, neuropatijos ir kaukolės nervo paralyžius, rainelės uždegimas ir ūminis opthalmitas. Gana dažnos komplikacijos: kraujavimas iš nosies, kraujavimas iš virškinimo trakto, kraujas skrepliuose.
Ligos simptomai intensyvėja maždaug 5 dienas, po to silpnėja ir Borrelia recurrentis kraujyje išnyksta.
Po pirmosios remisijos spirochetos vėl gali atsirasti kraujyje ir simptomai pasikartoti. Atkrytis įvyksta per keletą dienų ar savaičių. Negydytiems pacientams gali būti iki 10 atkryčio epizodų.
Utėlių platinamą grįžtamąją karštligę reikia diferencijuosi nuo maliarijos, vidurių šiltinės, kitų salmoneliozių, virusinių hemoraginių karštligių, erkių platinamos grįžtamosios karštligės, meningokokinės septicemijos, meningito.
Persirgus įgyjamas dalinis imunitetas dėl Borrelia padermių antigeno variacijos.
Epidemiologija
Istoriškai ši liga buvo labiausiai paplitusi tarp lūšnynų gyventojų, kalinių ir asmenų, gyvenančių skurdžiose ir antisanitarinėse sąlygose, perpildytuose būstuose. XX-jo amžiaus pirmoje pusėje dideli utėlių platinamos grįžtamosios karštligės protrūkiai, susiję su karo ir bado laikotarpiais, įvyko Rytų Europoje, Balkanuose, buvusioje Sovietų Sąjungoje ir Afrikoje.
Geografinis utėlių platinamos grįžtamosios karštligės paplitimas labai pasikeitė ir sumažėjo dėl pagėrėjusių gyvenimo standartų. Šiuo metu ši liga yra paplitusi ribotuose endeminiuose židiniuose Etiopijoje, Somalyje ir Sudane. Liga taip pat buvo nustatyta kaimiškoje Andų bendrijoje, Peru ir Kinijos šiaurėje.
Antikūnai prieš Borrelia recurrentis, aptikti 2002 metais benamių populiacijoje Marselyje (Prancūzija), rodo, kad buvo mažas, nepastebėtas protrūkis šioje konkrečioje benamių bendruomenėje.
Sukėlėjo perdavimas
Borrelia recurrentis sukėlėją perduoda nuo žmogaus žmogui kūno (drabužinė) utėlė Pediculus humanus humanus. Galvinių utėlių (Pediculus humanus capitis), kaip vektoriaus vaidmuo nenustatytas, nors šių utėlių užsikrėtimas buvo nustatytas.
Utėlė užsikrečia B. recurrentis sukėlėjais maitindamasi sergančio (karščiuojančio) žmogaus krauju. Patekusios į utėlės žarnyną borelijos dauginasi žarnyno epitelio ląstelėse. Nuo šeštos dienos po užsikrėtimo utėlės tampa potencialiu borelijų perdavimo vektoriumi. Borelijų perdavimas įvyksta, kai parazitas sutraiškomas ir su utėlės žarnyno turiniu borelijos patenka ant žmogaus odos ar gleivinės. Sukėlėjo perdavimo metu utėlė žūsta, todėl užsikrėtusi utėlė gali infekuoti tik 1 žmogų. Todėl utėlių platinamos grįžtamosios karštligės atvejų skaičius protrūkyje priklauso nuo utėlių gausos žmonių populiacijoje, nuo gyvenamosios aplinkos, kurioje gyvena, pavyzdžiui, benamiai ar žmonės stichinių nelaimių teritorijoje, pabėgėlių stovykloje.
Suaugusi kūno (drabužinė) utėlė vidutiniškai gyvena 20-30 dienų. Utėlės neperduoda borelijų palikuoniams transovariniu būdu.
Diagnostika
Pirmo pasirinkimo diagnostikos testas - yra tiesioginis borelijų identifikavimas kraujyje.
Borrelia recurrentis spirochetos gali būti identifikuotos dažytame kraujo tepinėlyje (Giemsa), ypač ligonio karščiavimo metu. Bakterijos matomos tiriant kraują fazinio kontrasto, arba tamsaus lauko mikroskopu.
Borrelia recurrentis kultūra yra įmanoma tik ant specifinių terpių. Serologiniai tyrimai nėra standartizuoti ir diagnostikos tikslais nenaudojami.
Nukleino rūgšties aptikimo tyrimas gali būti naudojamas, kad paremti klinikinę karštligės diagnozę. Bendrame kraujo tyrime dažniausiai stebimas mažas leukocitų skaičius ir trombocitemija.
Atvejo valdymas ir gydymas
Vienkartinė antibiotikų dozė yra veiksminga daugeliu grįžtamosios karštligės atvejų. Ilgesnis gydymas antibiotikais yra paprastai taikomas sumažinti atkryčio tikimybę.
Gydymui pasirenkamas tetraciklinas, penicilinas G, eritromicinas arba chloramfenikolis.
Galima sunki ar mirtina Jarišo ir Herksheimerio (Jarisch–Herxheimer) reakcija, sukelta gydymo antibiotikais. Ši reakcija yra dažnai stebima po kelių valandų po pirmojo gydymo antibiotikais kurso ir gali pasireikšti sustingimu, karščiavimu, nerimu ar sumišimu, padidinta medžiagų apykaita arba sumažėjusia temperatūra, prakaitavimu, reikšmingu arterinio kraujospūdžio sumažėjimu, miokardo disfunkcija. Todėl ligonį reikia stebėti ir pagalbinėmis priemonėmis reguliuoti skysčių balansą bei arterinį / veninį spaudimą.
Prevencija ir kontrolė, asmens apsauga
Pirminė utėlių platinamos grįžtamosios karštligės prevencija – tai priemonės, skirtos išvengti užkrėtimo kūno utėlėmis. Užsikrėtimas kūno/drabužinėmis utėlėmis visų pirma siejamas su blogomis žmonių socialinėmis-ekonominėmis sąlygomis, stichinėmis nelaimėmis, pabėgėlių stovyklomis ir bloga asmens higiena. Šiuo metu Europoje riziką užsikrėsti utėlėmis ir sirgti utėlių platinama grįžtamąja karštlige turi benamiai ir prieglobsčio Europoje prašytojai iš šiaurės rytų Afrikos, Artimųjų Rytų ir kitų šalių.
Kūno utėlėmis užsikrečiama tiesioginio kontakto su užsikrėtusiu asmeniu metu arba naudojantis utėlėtais drabužiais ir patalyne. Palankios sąlygos utėlėms plisti susidaro, pavyzdžiui, laikinose pabėgėlių stovyklose, kur nėra sąlygų drabužiams skalbti, žmonės nakvynės vietose turi artimą sąlytį.
Utėlės sparčiai dauginasi ir jų populiacija per dieną gali išaugti iki 11%. Kūno/drabužinės utėlės yra labai jautrios šalčiui ir džiūvimui. Jos paprastai gyvena ant drabužių prie žmogaus kūno. Drabužių išmetimas yra veiksmingas būdas kontroliuoti užkrėtimą. Jei tai neįmanoma, drabužiai turėtų būti skalbiami 60°C arba aukštesnėje temperatūroje.
Epidemijų metu buvo naudojami dulkių milteliai su atitinkamu insekticidu. Tai buvo daroma siekiant greitai sumažinti užkrėstų asmenų skaičių.
Keli utėlių platinamos grįžtamosios karštligės atvejai buvo susiję su kraujo perpylimu. Duomenų apie Borrelia recurrentis išlikimą surinktame kraujyje nėra.
Borrelia recurrentis perdavimo per ląstelių ar organų transplantaciją neaprašyta. Tačiau dėl galimos perdavimo rizikos donorystė iš donorų, mirusių nuo utėlių platinamos grįžtamosios karštligės, nerekomenduojama.
Literatūra
1. Badiaga S, Brouqui P. Human louse-transmitted infectious diseases. Clin Infect Dis. 2012 Apr;18(4):332-7.
2. Cutler SJ, Abdissa A, Trape JF. New concepts for the old challenge of African relapsing fever borreliosis. Clinical Microbiology and Infection. 2009 May;15(5):400-6.
3. Desenclos JC, Laporte A, Brouqui P. [Louse-borne infections in humans]. Médecine et Maladies Infectieuses. 2011 Jun;41(6):295-300.
4. Fauci As, Braunwald E, Kasper DL, Hauser SL, Longo DL, Jameson JL, et al. Harrison's Principles of Internal Medicine, 17th Edition. 2008:2754.
4. Fauci As, Braunwald E, Kasper DL, Hauser SL, Longo DL, Jameson JL, et al. Harrison's Principles of Internal Medicine, 17th Edition. 2008:2754.
5. Hira PR, Husein SF. Some transfusion-induced parasitic infections in Zambia. Journal of Hygiene, Epidemiology, Microbiology, and Immunology. 1979;23(4):436-44.
6. Raoult D, Birtles RJ, Montoya M, Perez E, Tissot-Dupont H, Roux V, et al. Survey of three bacterial louse-associated diseases among rural Andean communities in Peru: prevalence of epidemic typhus, trench fever, and relapsing fever. Clin Infect Dis. 1999 Aug;29(2):434-6.
7. Raoult D, Foucault C, Brouqui P. Infections in the homeless. Lancet Infectious Diseases. 2001 Sep;1(2):77-84.
8. Raoult D, Roux V. The body louse as a vector of reemerging human diseases. Clin Infect Dis. 1999 Oct;29(4):888-911.
9. Russell RC, Otranto D, Wall RL. The encyclopedia of Medical and Veterinary Entomology. UK: CAB International; 2013. p 429.
10. Versalovic J, American Society for Microbiology. Manual of clinical microbiology. vol. 1. Washington, D.C.: ASM Press; 2011.
11. Wang CW, Lee CU. Malaria and relapsing fever following blood transfusion including the report of a case of congenital transmission of relapsing fever. Chinese Medical Journal. 1936;50:241-8.
Parengta pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro medžiagą
.jpg)
PEDIKULIOZĖS PROFILAKTIKA IR KONTROLĖ (metodinės rekomendacijos)
