G

Geltonoji karštligė – tai uodų pernešama virusinė liga, paplitusi Afrikos ir Pietų Amerikos šalyse (1 pav.).
1 pav. Geltonojo drugio endeminės teritorijos, PSO, 2008 m.

Sukėlėjas
Geltonosios karštligės sukėlėjas – geltonosios karštligės virusas, priklausantis Flaviviridae šeimai. Geltonosios karštligės viruso rezervuaras – žmonės ir beždžionės.

Kaip užsikrečiama?
Užsikrečiama transmisiniu būdu – įkandus virusu infekuotam Aedes spp. ar Haemogogus spp. uodui.
Išskiriami trys geltonios karštligės viruso perdavimo ciklai:
• Miškų (džiunglių) – šis geltonosios karštligės viruso perdavimo ciklas vyksta Afrikos ir Pietų Amerikos giriose tarp beždžionių ir uodų. Žmonės gali užsikrėsti geltonąja karštlige gyvendami ar dirbdami šiose teritorijose, įkandus uodui.
• Tarpinis (savanų) – šis geltonosios karštligės viruso perdavimo ciklas būdingas Afrikai, vyksta miškų pakraštyje, savanose. Jo metu uodai geltonosios karštligės virusą gali perduoti iš beždžionės žmogui arba iš žmogaus kitam žmogui dėl kurių gali kilti nedidelės geltonosios karštligės epidemijos kaimo vietovėse.
• Miesto – geltonąja karštlige užsikrėtę žmonės uodų išplatintą virusą gali pernešti į tankiai apgyvendintas miesto teritorijas. Jei žmonės yra nepasiskiepiję, tai gali sąlygoti dideles epidemijas,.

Simptomai
Ligos inkubacinis laikotarpis – nuo 3 iki 6 dienų. Ligos pradžia ūmi: pakyla temperatūra iki 39 -40˚C, atsiranda galvos, raumenų, juosmens skausmai, anoreksija, ligonis vemia. Dalies ligonių būklė per 4 dienas pagerėja, tačiau 15 – 25 proc. susirgusiųjų per 24 valandas po tariamo pasveikimo liga progresuoja į sunkią hemoraginę karštligę, kuriai būdingas kraujavimas iš vidaus organų, kraujosruvos, gelta, inkstų nepakankamumas. 20 – 50 proc. ligonių, išsivysčius šiai formai, neišgyvena. Persirgus geltonąja karštlige susiformuoja ilgalaikis imunitetas.

Gydymas
Gydoma simptomiškai.

Rizika keliautojams
1970 – 2002 m. iš viso buvo užregistruota 9 geltonosios karštligės atvejai asmenims iš JAV ir Europos, keliavusiems Vakarų Afrikoje (5 atvejai) ir Pietų Amerikoje (9 atvejai). 8 iš jų mirė. Rizika keliautojams susirgti geltonąja karštlige priklauso nuo daugelio veiksnių: asmenų imunizacijos lygio, vietovės kurioje keliaujama, metų laiko (didesnė rizika užsikrėsti lietinguoju metų laiku), kelionės trukmės ir kt.

Profilaktika
• Visiems asmenims, vykstantiems į endemines geltonosios karštligės šalis, rekomenduojama pasiskiepyti (Lietuvoje registruota Stamaril geltonojo drugio vakcina). Kai kurios pasaulio šalys iš visų keliautojų arba tik iš atvykstančiųjų iš infekuotų teritorijų ar keliavusiųjų per jas tranzitu reikalauja skiepijimo nuo geltonojo drugio sertifikato. Keliautojams į užsienio šalis daugiau informacijos apie šią ligą pateikiama rekomendacijose dėl užkrečiamųjų ligų profilaktikos, adresu:  PATARIMAI KELIAUTOJAMS 
• Vengti uodų įkandimų (naudoti repelentus, dėvėti šviesius, ilgomis rankovėmis rūbus, sumažinti arba sunaikinti uodų veisimosi vietas (šalinti atviras talpas su stovinčiu vandeniu namuose ir namų aplinkoje, pašalinti šiukšles, vazonus, įvairias dėžes, kuriose gali susikaupti lietaus vanduo), patalpose naudoti širmas ir kt.);
• Siekiant išvengti tolimesnio infekcijos platinimo, susirgę asmenys per pirmąsias ligos dienas turi būti apsaugoti nuo uodų įkandimo.

YPAČ PAVOJINGOS ĮVEŽTINĖS, RETOS, KELIAUTOJŲ UŽKREČIAMOSIOS LIGOS

VIRUSINIŲ HEMORAGINIŲ KARŠTLIGIŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS (VALDYMO) METODINĖS REKOMENDACIJOS

Gonorėja – tai lytiškai plintanti infekcija (LPI), kurią sukelia bakterija Neisseria gonorrhoeae, į organizmą patenkanti per gleivines (lyties organų, burnos, tiesiosios žarnos) lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) metu. Užsikrėtusi gonorėja nėščioji gimdymo metu gonokokinę infekciją gali perduoti savo naujagimiui.

Gonorėjos simptomai ir požymiai
Praėjus 2-7 dienoms po užsikrėtimo, vyrams infekcija pasireiškia pūlingomis išskyromis iš šlaplės, deginimo jausmu, skausmu šlapinantis, kartais atsiranda skausmas sėklidėse. Moterims infekcija pasireiškia nežymiais simptomais arba dauguma moterų nejaučia jokių negalavimų. Net jei moterys turi nusiskundimų, jie būna panašūs į šlapimo pūslės ar makšties uždegimą. Dažniausi simptomai moterims – skausmingas šlapinimasis, pagausėjusios ir pakitusios makšties išskyros, kraujavimas tarp mėnesinių. Užsikrėtus gonorėja per analinius santykius, požymiai tiek vyrams, tiek moterims gali pasireikšti išangės niežuliu, šlapiavimu, kraujavimu ar skausmingu tuštinimusi. Gerklėje infekcija pasireiškia skausmu, bet dažniausiai negalavimų nesukelia.

Gonorėjos komplikacijos
Negydoma gonorėja sukelia sunkias ir ilgalaikes komplikacijas tiek vyrams, tiek moterims. Moterims dažniausia komplikacija yra mažojo dubens uždegimas (MDU). MDU simptomai gali būti išreikšti silpnai, tačiau būna ir labai sunkūs – tai ūmus pilvo skausmas ir karščiavimas, lėtiniai pilvo skausmai, gali vystytis vidinis pūlinys. MDU pažeidžia kiaušintakius, padidina negimdinio nėštumo riziką bei sukelia nevaisingumą. Negimdinis nėštumas – tai gyvybei pavojinga būklė, kai nėštumas vystosi ne gimdoje, o dažniausiai kiaušintakiuose. Vyrams gonorėja komplikuojasi sėklidės prielipo uždegimu (epididimitu), kurio negydant vystosi nevaisingumas.

Gonorėja ir nėštumas
Gonorėja užsikrėtusi nėščioji gimdymo metu infekciją gali perduoti naujagimiui. Vaikui gonorėja gali sukelti aklumą, sąnarių infekciją ar gyvybei pavojingą kraujo infekciją. Diagnozavus infekciją ir paskyrus gydymą komplikacijų rizika sumažėja.

Gonorėjos diagnostika
Gonorėjai diagnozuoti taikoma keletas laboratorinių testų. Gydytojas iš infekuotos vietos (gimdos kaklelio, šlaplės, išangės ar gerklės) paimą mėginį, kuris yra siunčiamas į laboratoriją ištyrimui.

Gonorėja ir ŽIV
Asmenys, užsikrėtę gonorėja, daug lengviau gali užsikrėsti žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV). Be to, gonorėja sergantys ŽIV infekuoti asmenys ŽIV perduoda lengviau.

Gonorėjos gydymas
Gydymą skiria gydytojas. Besigydantys asmenys privalo susilaikyti nuo lytinių santykių. Susirgęs asmuo privalo informuoti savo lytinius partnerius, kad jie išsitirtų ir būtų paskirtas reikiamas gydymas. Visi lytiniai partneriai turėtų būti ištirti ir gydomi kartu. Asmuo, vieną kartą persirgęs gonorėja, gali užsikrėsti vėl. Gydymo efektyvumas įvertinamas tik atlikus laboratorinius tyrimus. Tačiau daugelyje pasaulio vietų vystosi atsparios vaistams gonorėjos atmainos ir gydymas tampa sudėtingesnis.

Kaip apsisaugoti nuo užsikrėtimo?
Patikimiausias būdas išvengti lytiškai plintančių infekcijų – tai susilaikyti nuo lytinių santykių ar turėti ilgalaikius abipusiai monogaminius lytinius santykius su asmeniu, kuris žino, kad nėra infekuotas. Riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis sumažina prezervatyvų naudojimas lytinių santykių metu. Neįprastos išskyros iš lyties takų – tai signalas susilaikyti nuo lytinių santykių ir nedelsiant apsilankyti pas gydytoją.

Rekomendacijos

Lytiškai plintančių infekcijų prevencijos metodinės rekomendacijos

Plakatai

5 DALYKAI, KURIUOS TURI ŽINOTI APIE GONORĖJĄ

Kodėl reikia pasitikrinti dėl lytiškai plintančių infekcijų?