G

Geltonoji karštligė – tai uodų pernešama virusinė liga, paplitusi Afrikos ir Pietų Amerikos šalyse (1 pav.).
1 pav. Geltonojo drugio endeminės teritorijos, PSO, 2008 m.

Sukėlėjas
Geltonosios karštligės sukėlėjas – geltonosios karštligės virusas, priklausantis Flaviviridae šeimai. Geltonosios karštligės viruso rezervuaras – žmonės ir beždžionės.

Kaip užsikrečiama?
Užsikrečiama transmisiniu būdu – įkandus virusu infekuotam Aedes spp. ar Haemogogus spp. uodui.
Išskiriami trys geltonios karštligės viruso perdavimo ciklai:
• Miškų (džiunglių) – šis geltonosios karštligės viruso perdavimo ciklas vyksta Afrikos ir Pietų Amerikos giriose tarp beždžionių ir uodų. Žmonės gali užsikrėsti geltonąja karštlige gyvendami ar dirbdami šiose teritorijose, įkandus uodui.
• Tarpinis (savanų) – šis geltonosios karštligės viruso perdavimo ciklas būdingas Afrikai, vyksta miškų pakraštyje, savanose. Jo metu uodai geltonosios karštligės virusą gali perduoti iš beždžionės žmogui arba iš žmogaus kitam žmogui dėl kurių gali kilti nedidelės geltonosios karštligės epidemijos kaimo vietovėse.
• Miesto – geltonąja karštlige užsikrėtę žmonės uodų išplatintą virusą gali pernešti į tankiai apgyvendintas miesto teritorijas. Jei žmonės yra nepasiskiepiję, tai gali sąlygoti dideles epidemijas,.

Simptomai
Ligos inkubacinis laikotarpis – nuo 3 iki 6 dienų. Ligos pradžia ūmi: pakyla temperatūra iki 39 -40˚C, atsiranda galvos, raumenų, juosmens skausmai, anoreksija, ligonis vemia. Dalies ligonių būklė per 4 dienas pagerėja, tačiau 15 – 25 proc. susirgusiųjų per 24 valandas po tariamo pasveikimo liga progresuoja į sunkią hemoraginę karštligę, kuriai būdingas kraujavimas iš vidaus organų, kraujosruvos, gelta, inkstų nepakankamumas. 20 – 50 proc. ligonių, išsivysčius šiai formai, neišgyvena. Persirgus geltonąja karštlige susiformuoja ilgalaikis imunitetas.

Gydymas
Gydoma simptomiškai.

Rizika keliautojams
1970 – 2002 m. iš viso buvo užregistruota 9 geltonosios karštligės atvejai asmenims iš JAV ir Europos, keliavusiems Vakarų Afrikoje (5 atvejai) ir Pietų Amerikoje (9 atvejai). 8 iš jų mirė. Rizika keliautojams susirgti geltonąja karštlige priklauso nuo daugelio veiksnių: asmenų imunizacijos lygio, vietovės kurioje keliaujama, metų laiko (didesnė rizika užsikrėsti lietinguoju metų laiku), kelionės trukmės ir kt.

Profilaktika
• Visiems asmenims, vykstantiems į endemines geltonosios karštligės šalis, rekomenduojama pasiskiepyti (Lietuvoje registruota Stamaril geltonojo drugio vakcina). Kai kurios pasaulio šalys iš visų keliautojų arba tik iš atvykstančiųjų iš infekuotų teritorijų ar keliavusiųjų per jas tranzitu reikalauja skiepijimo nuo geltonojo drugio sertifikato. Keliautojams į užsienio šalis daugiau informacijos apie šią ligą pateikiama rekomendacijose dėl užkrečiamųjų ligų profilaktikos, adresu:  PATARIMAI KELIAUTOJAMS 
• Vengti uodų įkandimų (naudoti repelentus, dėvėti šviesius, ilgomis rankovėmis rūbus, sumažinti arba sunaikinti uodų veisimosi vietas (šalinti atviras talpas su stovinčiu vandeniu namuose ir namų aplinkoje, pašalinti šiukšles, vazonus, įvairias dėžes, kuriose gali susikaupti lietaus vanduo), patalpose naudoti širmas ir kt.);
• Siekiant išvengti tolimesnio infekcijos platinimo, susirgę asmenys per pirmąsias ligos dienas turi būti apsaugoti nuo uodų įkandimo.

YPAČ PAVOJINGOS ĮVEŽTINĖS, RETOS, KELIAUTOJŲ UŽKREČIAMOSIOS LIGOS

VIRUSINIŲ HEMORAGINIŲ KARŠTLIGIŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS (VALDYMO) METODINĖS REKOMENDACIJOS

Gonorėja – tai lytiškai plintanti infekcija (LPI), kurią sukelia bakterija Neisseria gonorrhoeae, į organizmą patenkanti per gleivines (lyties organų, burnos, tiesiosios žarnos) lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) metu. Užsikrėtusi gonorėja nėščioji gimdymo metu gonokokinę infekciją gali perduoti savo naujagimiui.

Gonorėjos simptomai ir požymiai
Praėjus 2-7 dienoms po užsikrėtimo, vyrams infekcija pasireiškia pūlingomis išskyromis iš šlaplės, deginimo jausmu, skausmu šlapinantis, kartais atsiranda skausmas sėklidėse. Moterims infekcija pasireiškia nežymiais simptomais arba dauguma moterų nejaučia jokių negalavimų. Net jei moterys turi nusiskundimų, jie būna panašūs į šlapimo pūslės ar makšties uždegimą. Dažniausi simptomai moterims – skausmingas šlapinimasis, pagausėjusios ir pakitusios makšties išskyros, kraujavimas tarp mėnesinių. Užsikrėtus gonorėja per analinius santykius, požymiai tiek vyrams, tiek moterims gali pasireikšti išangės niežuliu, šlapiavimu, kraujavimu ar skausmingu tuštinimusi. Gerklėje infekcija pasireiškia skausmu, bet dažniausiai negalavimų nesukelia.

Gonorėjos komplikacijos
Negydoma gonorėja sukelia sunkias ir ilgalaikes komplikacijas tiek vyrams, tiek moterims. Moterims dažniausia komplikacija yra mažojo dubens uždegimas (MDU). MDU simptomai gali būti išreikšti silpnai, tačiau būna ir labai sunkūs – tai ūmus pilvo skausmas ir karščiavimas, lėtiniai pilvo skausmai, gali vystytis vidinis pūlinys. MDU pažeidžia kiaušintakius, padidina negimdinio nėštumo riziką bei sukelia nevaisingumą. Negimdinis nėštumas – tai gyvybei pavojinga būklė, kai nėštumas vystosi ne gimdoje, o dažniausiai kiaušintakiuose. Vyrams gonorėja komplikuojasi sėklidės prielipo uždegimu (epididimitu), kurio negydant vystosi nevaisingumas.

Gonorėja ir nėštumas
Gonorėja užsikrėtusi nėščioji gimdymo metu infekciją gali perduoti naujagimiui. Vaikui gonorėja gali sukelti aklumą, sąnarių infekciją ar gyvybei pavojingą kraujo infekciją. Diagnozavus infekciją ir paskyrus gydymą komplikacijų rizika sumažėja.

Gonorėjos diagnostika
Gonorėjai diagnozuoti taikoma keletas laboratorinių testų. Gydytojas iš infekuotos vietos (gimdos kaklelio, šlaplės, išangės ar gerklės) paimą mėginį, kuris yra siunčiamas į laboratoriją ištyrimui.

Gonorėja ir ŽIV
Asmenys, užsikrėtę gonorėja, daug lengviau gali užsikrėsti žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV). Be to, gonorėja sergantys ŽIV infekuoti asmenys ŽIV perduoda lengviau.

Gonorėjos gydymas
Gydymą skiria gydytojas. Besigydantys asmenys privalo susilaikyti nuo lytinių santykių. Susirgęs asmuo privalo informuoti savo lytinius partnerius, kad jie išsitirtų ir būtų paskirtas reikiamas gydymas. Visi lytiniai partneriai turėtų būti ištirti ir gydomi kartu. Asmuo, vieną kartą persirgęs gonorėja, gali užsikrėsti vėl. Gydymo efektyvumas įvertinamas tik atlikus laboratorinius tyrimus. Tačiau daugelyje pasaulio vietų vystosi atsparios vaistams gonorėjos atmainos ir gydymas tampa sudėtingesnis.

Kaip apsisaugoti nuo užsikrėtimo?
Patikimiausias būdas išvengti lytiškai plintančių infekcijų – tai susilaikyti nuo lytinių santykių ar turėti ilgalaikius abipusiai monogaminius lytinius santykius su asmeniu, kuris žino, kad nėra infekuotas. Riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis sumažina prezervatyvų naudojimas lytinių santykių metu. Neįprastos išskyros iš lyties takų – tai signalas susilaikyti nuo lytinių santykių ir nedelsiant apsilankyti pas gydytoją.

Parengė
ŽIV/AIDS, LPI ir hepatitų epidemiologinės priežiūros skyrius
 

Internetinės ir mobiliosios aplikacijos (programėlės)

Rekomendacijos

Lytiškai plintančių infekcijų prevencijos metodinės rekomendacijos

Plakatai

5 DALYKAI, KURIUOS TURI ŽINOTI APIE GONORĖJĄ

Kodėl reikia pasitikrinti dėl lytiškai plintančių infekcijų?

Kas yra gripas? 

Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų. Lietuvoje, sergamumo gripu padidėjimas stebimas rudens – žiemos sezonu.

Koks sukėlėjas?
Gripo virusai priklauso Orthomyxoviridae šeimai, kuri turi tris gentis: Influenzavirus A, B ir C. Gripo A virusas patogeniškas žmonėms, laukiniams ir naminiams vandens paukščiams, žinduoliams. Žmonių populiacijoje šis viruso tipas sukelia pandemijas ir epidemijas. Gripo B virusas plinta žmonių populiacijoje ir kas kelerius metus sukelia epidemijas. Gripo C virusas patogeniškas žmonėms ir kiaulėms, tačiau sukelia tik pavienius susirgimus ir nedidelius protrūkius.

Kaip užsikrečiama gripu? 
Gripu galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24-72 val.(vidutiniškai 48 val.).

Kokie yra gripo simptomai? 
Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

Koks gydymas?
Gydymui vartojami dviejų vaistų grupių medikamentai:
- Nukleozidų analogai – proteino M2 inhibitoriai;
- Neuraminidazės inhibitoriai.
Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pas savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą.

Kaip apsisaugoti nuo gripo? 
Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui. Pasiskiepyti nuo gripo Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja daugumai žmonių, o ypač šiems rizikos grupių asmenims:

• 65 m. ir vyresniems asmenims;
• nėščiosioms;
• asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose; 
• asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
• sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

 
Gripo virusui būdinga dažna antigeninė kaita (genetinės mutacijos), kas lemia gripo viruso savybių kaitą. Todėl Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nuolat seka gripo virusų kaitą ir kiekvienais metais prognozuoja labiausiai paplitusias viruso padermes bei rekomenduoja būsimojo sezono vakcinos antigeninę sudėtį šiaurės ir pietų pusrutuliui.

2014-2015 metų šiaurės pusrutulio gripo sezonui PSO ir Europos Sąjungos institucijos rekomenduoja antigeninę vakcinos sudėtį, atitinkančią:

• A/California/7/2009(H1N1) viruso fragmentai.
• A/Texas/50/2012(H3N2) viruso fragmentai
• B/Massachusetts/2/2012 viruso fragmentai

Be to, žiemos metu žmonės labai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, kur yra puikios sąlygos plisti gripo virusui. Dėl to rekomenduojama:
• Dažnai plauti rankas;
• Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;
• Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;
• Kosint ir čiaudint prisidengti burną;
• Neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;
• Gerai vėdinti patalpas;
• Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.

Metodinės rekomendacijos

ŽMOGAUS GRIPO METODINĖS REKOMENDACIJOS, 2006

Žmogaus gripo metodinės rekomendacijos 1, 2006

Žmogaus gripo metodinės rekomendacijos 1, 2006

Žmogaus gripo metodinės rekomendacijos 3, 2006

Žmogaus gripo metodinės rekomendacijos 4, 2006

Žmogaus gripo metodinės rekomendacijos 5, 2006

Lankstinukai

Vidutinis sergamumas gripu bei gripu ir ŪVKTI Lietuvoje.

Parengė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
Imunoprofilaktikos skyrius

Paukščių gripas

1. Paukščių gripas yra gyvūnų (dažniausiai paukščių) užkrečiamoji liga, plintanti oro lašeliniu keliu ir per pašarus, kurią sukelia didele virusų grupė. Ši liga paplitusi visame pasaulyje. Manoma, kad visi paukščiai yra imlūs paukščių gripui. Paukščių gripo epidemijoms atsirasti didelę reikšmę turi tiesioginis ar netiesioginis naminių ir laukinių paukščių tarpusavio sąlytis.

2. Paukščiai užsikrečia paukščių gripu oro lašeliniu būdu ir per lesalus.

3. Paukščių gripas egzistuoja tarp paukščių, tačiau ypatingai retais atvejais gali sukelti ligas kiaulėms ir žmonėms. 2003-2005 metais užregistruota 117 žmonių susirgimų paukščių gripu, iš jų -60 mirties atvejų. Žmonių susirgimus paukščių gripu sukėlė A/H5N1 padermės gripo virusas. Tikslus žmonių užsikrėtimo paukščių gripu mechanizmas nėra žinomas, tačiau didžiausi rizikos faktoriai - glaudus kontaktas su sergančiais ar nugaišusiais paukščiais arba glaudus kontaktas su žalia sirgusių ir nugaišusių paukščių paukštiena. Pasaulio sveikatos organizacija akcentuoja, kad žmogaus užsikrėtimas paukščių gripu nėra intensyvus.

4. Paukščių gripas neplinta tarp žmonių, t.y. nepersiduoda nuo žmogaus žmogui. Paukščių gripo grėsmės žmonėms esmė – tai, kad daugėjant paukščių gripo protrūkių tarp paukščių, didėja teorinė galimybė atsirasti gripo viruso mutacijoms ir gripo pandemijos grėsmei.

5. Paukščių gripo prevencija yra paremta veterinarine priežiūra ir kontrole: kontroliuoti paukštienos ir paukščių, neapdorotų plunksnų įvežimą iš paukščių gripo paveiktų šalių, saugoti paukščių fermas nuo praskrendančių paukščių. Uždraustas egzotinių paukščių įvežimas iš paukščių gripo paveiktų šalių. Kilus paukščių gripo įtarimui būtų taikomos apribojimo arba karantino priemonės paukštynuose. Standartinės paukščių gripo kontrolės priemonės – karantinas ir infekuotų paukščių pulkų sunaikinimas.

Pagrindinės paukščių gripo profilaktinės priemonės žmonėms: rekomendacijos keliautojams į paukščių gripo paveiktas šalis dėl elgesio prieš kelionę, kelionės metu ir grįžus iš kelionės (galima rasti žemiau).

6. Šiuo metu išskiriama:
• sezoninė vakcina nuo gripo, tai trivalentė inaktyvuota gripo vakcina, kurios sudėtis atitinka labiausiai tikėtinas gripo padermes, sąlygosiančias gripo epidemiją šį sezoną. Nuo paukščių gripo A/H5N1 ši vakcina neapsaugo;sezoninė vakcina nuo gripo, tai trivalentė inaktyvuota gripo vakcina, kurios sudėtis atitinka labiausiai tikėtinas gripo padermes, sąlygosiančias gripo epidemiją šį sezoną. Nuo paukščių gripo A/H5N1 ši vakcina neapsaugo;
• paukščių gripo vakcina, kurios sudėtyje yra A/H5N1 antigenų. Šiuo metu ši vakcina yra baigiamojoje klinikinių tyrimų stadijoje;
• pandeminė gripo vakcina bus sukurta praėjus 6-8 mėnesiams nuo pandemijos pradžios pagal gripo pandemiją sukėlusio viruso antigeninę struktūrą.

7. Jei yra nors mažiausias įtarimas, kad paukščiai serga paukščių gripu, reikia nedelsiant kreiptis teritorinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

Taip pat yra rekomendacijos dėl paukščių gripo įtarimo/išaiškinimo keliautojams, grįžusiems iš paukščių gripo paveiktų šalių ir kitiems asmenims (galima rasti žemiau).

8. Pasirengimo gripo pandemijai plane ir jo įgyvendinimo 2005-2006 m. priemonių plane, patvirtintuose Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 7 d. įsakymu nr. V-686 (Žin., 2005, Nr.111- 4056), yra numatyta tiek gyventojų skiepijimai sezonine gripo vakcina, tiek pandeminės gripo vakcinos įsigijimas ir skiepijimas ja. Išankstinių sutarčių sudarymui su gamintojais dėl pandeminės gripo vakcinos įsigijimo yra paskirtos atsakingos institucijos, kurios šiuo metu renka informaciją apie vakcinų tiekėjų siūlomas sąlygas dėl tokio pobūdžio sutarčių sudarymo ir t.t.

9. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoms parengtos rekomendacijos dėl paukščių gripo išaiškinimo, kuriose numatytos priemonės ir veiksmai, kurie turi būti taikomi, kilus įtarimui, kad asmuo gali sirgti paukščių gripu, užtikrinantys informacijos perdavimą ir infekcijos kontrolės priemones. Šios rekomendacijos parengtos Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centre, paskelbtos VVSPT interneto svetainėje bei išplatintos apskričių ir savivaldybių administracijoms.

10. Jei būtų įtariama, kad asmuo gali sirgti paukščių gripu, jis turėtų būti siunčiamas į įstaigas, teikiančias infekcinių ligų gydymo paslaugas: Respublikinę tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinę ligoninę, Respublikinę vaikų universitetinę ligoninę, Kauno II klinikinę ligoninę, Klaipėdos ligoninę, Panevėžio ligoninę.

11. Pagal Pasirengimo gripo pandemijai plano įgyvendinimo 2005-2006 metams priemonių planą, patvirtintą Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-686 (Žin., 2005, Nr.111- 4056), numatyta, kad turi būti parengti administracinių teritorijų (apskričių ir savivaldybių) pasirengimo gripo pandemijai planai, kuriuose turi būti numatyta užtikrinti socialinių tarnybų veiklą, esant dideliam gyventojų sergamumui ir mirtingumui.