Fascioliozė yra parazitinis susirgimas, kurį sukelia siurbikės Fasciola hepatica ir Fasciola gigantica. Šis susirgimas pasireiškia kepenų, tulžies latakų, tulžies pūslės, kasos pakenkimo simptomais.
Ligos sukėlėjas
Sukėlėjai F.hepatica (kepeninė siurbikė) yra 30–40 x 8–12 mm, F.gigantica – 33–76 x 5–12 mm dydžio, lapo formos parazitai. Priekinė kūno dalis padengta spygliukais turi du siurbtukus, kurių pagalba prisitvirtina prie gleivinės. Suaugusios ir subrendusios siurbikės išskiria kiaušinėlius, kurie su išmatomis pasišalina į aplinką. Siurbikių kiaušinėliai yra stambūs, gelsvai rudos spalvos, taisyklingo ovalo formos.
Parazito vystymosi ciklas
Siurbikių vystymosi ciklas vyksta keičiant šeimininkus. Galutinio šeimininko organizme visada parazituoja tik suaugusios siurbikės, tarpinio šeimininko – lervinės siurbikių stadijos.
Galutiniais šeimininkais gali būti žmogus ir įvairūs žolėdžiai gyvūnai (karvės, arkliai, avys ir kt.). Galutinio šeimininko organizme parazitai suauga, lytiškai subręsta ir pradeda išskirti kiaušinėlius, kurie su išmatomis patenka į aplinką. Kad parazitas vystytųsi toliau, kiaušinėliai turi patekti į gėlą vandenį. Kiaušinėliai su išmatomis į vandenį patenka nesubrendę. Esant aukštesnei nei 10°C temperatūrai iš kiaušinėlių per keletą savaičių išsirita lervos, kurios patenka į gėlavandenio moliusko organizmą. Moliusko organizme lervos vystosi toliau, kol maždaug per 2–3 mėnesius susidaro uodeguotos lervos (cerkarijos). Šios lervos išeina iš moliusko ir laisvai plaukioja vandenyje. Jos prisitvirtina prie vandens augalų, lapų ar kitų daiktų, esančių vandenyje, numeta uodegėlę, per tam tikrą laiką apsigaubia apvalkalėliu ir sudaro cistas. Cistos viduje esančios lervos virsta invazinėmis lervų formomis – metacerkarijomis.
Infekcijos šaltinis
Infekcijos šaltinis yra žmogus bei žolėdžiai gyvūnai (karvės, arkliai, avys ir kt.), kurie su išmatomis išskiria siurbikių kiaušinėlius. Subrendusi siurbikė pradeda gaminti kiaušinėlius praėjus 2–4 mėnesiams po užsikrėtimo. Kepeninė siurbikė pasižymi nepaprastai dideliu vislumu, per savaitę viena siurbikė išskiria apie 1 mln. kiaušinėlių, kurie kaupiasi galutinio šeimininko tulžies pūslėje, tulžies latakais patenka į dvylikapirštę žarną ir su išmatomis pasišalina į aplinką.
Infekcijos perdavimas
Žmogus užsikrečia vartodamas maistui gėlo vandens augalus, ant kurių randasi cistos su invazinėmis (užkrečiamomis) lervomis (metacerkarijomis). Dažnai kaip infekcijos perdavimo veiksnys būna rėžiukai ir liucerna, vartojami kaip salotos. Vidurio Rytų šalyse žmonės dažnai užsikrečia maistui vartodami žalias užsikrėtusių galvijų kepenis.
Kai su užkrėsta žole ar vandens augalais cista su metacerkarijomis patenka į galutinio šeimininko (avys, galvijai ir kt.) ar žmogaus organizmą, žarnyne iš cistos išsilaisvina lerva. Ji migruoja per žarnos gleivinę į pilvaplėvės ertmę ir įsiskverbia į kepenis. Nesubrendusios siurbikės migruoja kepenų audiniu sukeldamos ligos simptomus. Kai siurbikės subręsta, jos patenka į kepenų tulžies latakus ir pradeda išskirti kiaušinėlius.
Paplitimas
F.hepatica paplitusi visame pasaulyje. Apie 180 mln. žmonių gyvena rizikos zonose. Kiekvienais metais apie 2,4 mln. žmonių užsikrečia ir suserga šia liga. Paplitimas yra didžiausias šalyse, kuriose išvystyta avininkystė ir gyvulininkystė, kus maistui vartojami vandens augalai ir daržovės. Sergamumas fasciolioze – rimta visuomenės sveikatos problema Portugalijoje, Nilo deltoje, Šiaurės Irano, Kinijos dalyje, Bolivijoje ir Peru. Daugiausiai susirgimų registruojama Azijos, Afrikos, Lotynų Amerikos šalyse bei Kinijoje. F.gigantica registruojama Vietname, Afrikoje ir Havajų salose.
Klinika
Fascioliozės inkubacinis periodas trunka nuo 1 iki 8 savaičių. Apie 50 proc. visų fascioliozės atvejų praeina be simptomų. Išskiriamos ūmi, lėtinė ir ektopinė ligos stadijos. Ūmi stadija prasideda 4–7 dieną siurbikių lervutėms patekus į žmogaus organizmą ir trunka 6–8 savaites. Ūmios stadijos metu lervos migruoja kepenų audiniu ir prasiskverbia į kepenų kapsulę. Šios stadijos metu pakyla temperatūra, padidėja kepenys, atsiranda pilvo skausmų, žmogus gali vemti, viduriuoti, gali atsirasti alerginių odos bėrimų, išryškėti mažakraujystė.
Lėtinės stadijos metu lervos subręsta, virsta suaugusiomis siurbikėmis, kurios apsigyvena tulžies latakuose. Ši ligos stadija pasireiškia pilvo skausmais, kepenų padidėjimu ir gelta. Vaikams vystosi sunki anemija. Ligai užtrukus, gali vystytis kepenų cirozė.
Ektopinė ligos stadija vystosi, kai siurbikių lervos patenka į joms nebūdingas parazitavimo vietas. Lervos gali pakliūti į pilvaplėvės ertmę, žarnų sienelę, plaučius, poodinius audinius. Ši ligos stadija vystosi labai retai.
Diagnostika
Liga patvirtinama ligonio išmatose ar dvylikapirštės žarnos turinyje radus siurbikių kiaušinėlių. Reikia žinoti, kad išmatose gali būti ir „tranzitinių“ kiaušinėlių, kurie galėjo atsirasti vartojant sergančių galvijų žalias ar termiškai nepakankamai apdorotas kepenis.
Ankstyvoje ligos stadijoje, kai organizme parazituoja dar nesubrendusios siurbikės, išmatose dar negalima aptikti kiaušinėlių, todėl šiuo ligos periodu atliekami serologiniai kraujo tyrimai, ieškant specifinių antikūnų prieš siurbikes. Antikūnų jau galima rasti praėjus 2–4 savaitėms po užsikrėtimo.
Gydymas
Diagnozavus ligą skiriamas specifinis gydymas.
Profilaktika
• Išaiškinti ir gydyti ligonius.
• Saugoti vandens telkinius nuo teršimo žmonių ir galvijų išmatomis.
• Nenaudoti maistui vandens iš atvirų vandens telkinių jo nenukenksminus. Geriausias būdas vandenį nukenksminti – virinimas.
• Nenaudoti žalių ajerų ar kitų vandens augalų maistui. Geriausia juos nukenksminti panardinant į verdantį vandenį. Daržoves, užaugintas balų ar kūdrų vandeniu laistomuose plotuose, valgyti tik gerai nuplautas.
• Ideali kepeninės siurbikės veisimosi vieta yra pelkėtos vietos, drėkinimo kanalai, nuotėkų laukai, todėl viena iš šios ligos profilaktikos priemonių yra sausinti vandens telkinius, šalinti vandens augalus, naikinti moliuskus (tarpinius siurbikių šeimininkus) jų veisimosi vietose.
Parengė
Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė
Fasciolopsiazė (kitaip vadinama žarnyno distomiazė) yra parazitinis susirgimas, kurį sukelia Fasciolopsis buski siurbikės. Liga pasireiškia žarnyno pažeidimo reiškiniais.
Ligos sukėlėjas
Ligos sukėlėjas Fasciolopsis buski priklauso Fasciolidae siurbikių šeimai. Šios siurbikės gyvena žmogaus plonajame žarnyne (dažniausiai dvylikapirštėje žarnoje), tačiau gali parazituoti storojoje žarnoje ir skrandyje, retai – kepenyse ar kasoje. Jos gali užaugti iki 7,5 cm ilgio ir 2,5 cm pločio, yra plokščios, .liežuvio formos, raudonai oranžinės spalvos. Turi du siurbtukus: aplink burną ir pilvinėje dalyje. Siurbtukų pagalba parazitai tvirtinasi prie įvairių organų gleivinės. Nuo parazitų sugebėjimo prisisiurbti ir kilo siurbikių pavadinimas. Suaugusios ir subrendusios siurbikės kiekvieną dieną išskiria per 25 tūkst. kiaušinėlių, kurie su ligonio išmatomis patenka į aplinką. Kiaušinėliai su išmatomis išsiskiria nesubrendę.
Parazito vystymosi ciklas
Fasciolopsis buski vystosi gėlame vandenyje. Patekę į vandenį kiaušinėliai per 7 sav. subręsta ir iš jų išsilaisvina miracidijos (pirma lervos stadija). Jos laisvai plaukioja vandenyje. Suradusios Segmentina ir Hippeutis genčių moliuskus lervos aktyviai prasiskverbia į jų vidų. Moliusko viduje vyksta tolesnis lervų vystymasis, susiformuoja sporocistos, toliau redijos ir galiausiai cerkarijos. .Cerkarijos išeina iš moliusko organizmo ir prisitvirtinusios prie vandens augalų (vandens ežių, kaštonų, vandens lelijų, ajerų, bambukų ūglių ir kt.) virsta invazinėmis lervomis – adoleskarijomis.
Užsikrėtimo būdai
Žmogus bei gyvūnai užsikrečia vartodami maistui užkrėstus vandens augalus, gerdami iš atvirų telkinių vandenį, kuriame yra invazinės siurbikių formos – adoleskarijos.
Adoleskarijos, patekusios į dvylikapirštę žarną, tvirtinasi prie žarnos gleivinės ir per tris mėnesius suauga, subręsta ir pradeda išskirti kiaušinėlius. Suaugusi siurbikė žarnyne gyvena apie metus.
Infekcijos šaltinis
Infekcijos šaltinis yra užsikrėtę žmonės, kiaulės, retai – šunys, katės, su išmatomis išskiriantys siurbikių kiaušinėlius. Parazito kiaušinėliai žmogaus išmatose pasirodo praėjus 3 mėn. po užsikrėtimo.
Ligos paplitimas
Fasciolopsiazė paplitusi Vidurio ir Pietryčių Azijos šalyse, ypatingai Tailande, Pietų Kinijoje ir dalyje Indijos. Indijoje šios ligos paplitimas siekia iki 60 proc. Kinijoje maždaug 10 mln. žmonių yra užsikrėtę šiais parazitais. Infections occur most often in school-age children or in impoverished areas with a lack of proper sanitation systems. [ 10 ]Dažniausiai serga mokyklinio amžiaus vaikai bei žmonės, gyvenantys vietovėse, kur yra blogos gyvenimo sąlygos bei skurdas.
Klinika
Dažniausiai liga praeina lengvai. Retai, tačiau liga gali turėti ir sunkią eigą. Ligos pradžioje gali būti didelis karščiavimas, stiprūs pilvo skausmai, viduriavimas, alerginiai odos bėrimai, gali atsirasti edemos ant veido, pilvo ir kojų. Ligai perėjus į lėtinę stadiją viduriavimas keičiasi į vidurių užkietėjimą. Jei žarnyne randasi didelis siurbikių kiekis, gali vystytis žarnų nepraeinamumas.
Diagnostika
Liga nustatoma įvertinus klinikinius, epidemiologinius duomenis bei atlikus laboratorinius tyrimus.
Diagnozė patvirtinama radus siurbikių kiaušinėlius išmatose, esant gausiai invazijai gali būti randamos suaugusios siurbikės. Siurbikės dėl antiperistaltinių judesių gali atsitiktinai patekti ir į vėmimo mases.
Gydymas
Nustačius ligą, yra skiriamas specifinis gydymas antihelmintiniais vaistais.
Profilaktika
Nenaudoti žalių ajerų ar kitų vandens augalų maistui. Geriausia juos nukenksminti panardinant į verdantį vandenį.
Daržoves, užaugintas balų ar kūdrų vandeniu laistomuose plotuose, valgyti tik gerai nuplautas švariu vandeniu.
Apsirūpinti švariu geriamu vandeniu. Negerti vandens iš atvirų vandens telkinių jo nenukenksminus. Efektyvi priemonė nukenksminant vandenį yra vandens virinimas ar filtravimas.
Parengė
Aušra Bartulienė
Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė
