Miestų želdynų veisimo ir priežiūros klimato kaitos sąlygomis gairės

Pasaulinė klimato kaita veikia mus supančią aplinką. Pranešama, kad dėl šiltėjančio klimato mažėja ledynai, kinta augalų ir gyvūnų populiacijos, anksčiau pražysta augalai, ilgėja vegetacijos periodas, stebimos ekstremalaus karščio bangos, kyla jūros lygis. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis lyginant su XX a. pradžia Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra pakilo 0,7–0,9 °C, didėja kritulių kiekis šaltuoju metu laiku ir mažėja šiltuoju. Prognozuojama, kad ir toliau kils oro temperatūra, vis dažniau pasitaikys karščio bangų, viršijančių 30 °C (http://www.meteo.lt/lt/klimato-kaita).

Mokslo duomenimis dėl klimato kaitos augalai gamina daugiau žiedadulkių, ilgėja jų produkavimo trukmė, plinta žiedadulkių išsibarstymo arealai, kinta žiedadulkių baltymų sudėtis. Didėjančios anglies dvideginio koncentracijos aplinkos ore skatina augalų vegetaciją, atitinkamai ir žiedadulkių susidarymą. Klimato kaitos sąlygomis pakinta augalų augimvietės, invaziniai augalai nevaldomai plinta, išstumdami kitus augalus iš jų įprastų augimviečių. Dėl klimato kaitos pakitęs augalų augimo ciklas, kintančios augalų populiacijos ir populiarėjantis žalių miestų kūrimas reikšmingai padidino žiedadulkių koncentraciją miestų ore. Nors želdynų veisimas naudingas estetiniu požiūriu, veikia kaip ekosistema, gerinanti lietaus vandens tvarkymą, reguliuojanti oro temperatūrą pastatuose, miestų karščio salų mažinimą ir bioįvairovės didinimą, teigiamai veikia miesto gyventojų psichinę ir fizinę sveikatą, tačiau želdynų plėtra miestuose gali neigiamai paveikti alergiškų žiedadulkėms žmonių sveikatą. Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu triukšmo mažinimo, teritorijos matomumo ribojimo arba estetiniais sumetimais pasodinti arti vienas kito vienos rūšies medžiai ar krūmai formuoja alėjas, trukdančias žiedadulkėms išsisklaidyti, nes tarp tankiai pasodintų augalų nesusidaro oro srovės, galinčios žiedadulkes išnešioti toliau nuo jų susidarymo vietos. Atkreipiamas dėmesys, kad vyriškos lyties augalai išskiria daugiau žiedadulkių.

Tarptautinė Šiaulių universiteto, Latvijos universiteto, Vienos medicinos universiteto bei Suomijos meteorologijos instituto mokslininkų ir specialistų komanda, tirianti ir analizuojanti oro alergenų (daugiausiai žiedadulkių) sklaidą ir poveikį sveikatai, pažymi, kad žiedadulkės, vyriškasis augalų lytinio dauginimosi pradas, padedančios augalams plisti ir įsitvirtinti žemės paviršiuje, yra viena iš kvėpavimo sistemos alerginių susirgimų priežasčių. Tai susiję su žiedadulkėse esančių baltymų struktūra ir netipiška žmogaus organizmo reakcija į įvairius žiedadulkėse esančius baltymus (http://pasyfo.lt/). Alergiją sukelia ne pati žiedadulkė, o esantys žiedadulkių grūdeliuose baltymai (alergenai). Paprastai žiedadulkės turi kelis alergenus. Kuo daugiau aplinkos ore yra žiedadulkių, tuo didesnė yra alerginės reakcijos rizika. Žiedadulkės gali sukelti stipresnę alerginę reakciją iš giminingų augalų rūšių, nes šių augalų žiedadulkių panašios struktūros baltymai veikdami kartu sukelia stipresnę alerginę reakciją.

Alerginė kvėpavimo sistemos reakcija į žiedadulkes dažniausia pasireiškia šienlige (kitaip – alerginiu rinitu, polinoze). Nurodoma, kad, kad kai kuriose Europos vietovių populiacijose šienlige sergančių asmenų siekia iki 40%. Be šienligės žiedadulkės gali sukelti ir kitas alergines reakcijas, pvz., išprovokuoti astmos priepuolį. Higienos instituto duomenimis nuo 2001 m. sergamumas astma Lietuvoje padidėjo apie 3 kartus.

Vėjo pernešamos žiedadulkės ore yra pagrindinė šienligės, kitų alerginių reakcijų priežastis. Lietuvoje žiedadulkių sukeliamas alergines reakcijas dažniausiai sukelia beržo (Betula), kiečio (Artemisia), lazdyno (Corylus), alksnio (Alnus), skroblo (Carpinus), uosio (Fraxinus), ąžuolo (Quercus), gluosnio (Salix), ambrozijos (Ambrosia) genčių ir miglinių (Poaceae) ir kiparisinių (Cupresaceae) šeimų augalų oru sklindančios žiedadulkės. Tarp mėgstamų kiparisinių augalų Lietuvoje). Mūsų šalyje žmonės dažniausiai jaučia negalavimus beržų, kiečių, miglinių augalų, paprastojo kadagio vegetacijos (augalo augimo ir vystymosi) metu. Negalavimų pobūdis ir stiprumas dažnai priklauso nuo alergenų kiekio žiedadulkėse (http://pasyfo.lt/).

Europos Komisijos Aplinkos generalinis direktoratas pažymi, kad miestų dirbtinai įveistuose želdynuose augmenija paprastai nepasižymi įvairove, dažniausia vyrauja kelių specifinių rūšių dekoratyviniai augalai, o įveisus daug vienarūšių augalų padidėja ir alergijų atvejų (http://ec.europa.eu/environment/integration/research/newsalert/pdf/255na5_en.pdf). Direktoratas siūlo tvarkyti želdynus taip, kad susidarytų kuo mažiau žiedadulkių, vadovaujantis mokslo duomenimis.

Planuojant priklausomuosius, rekreacinės paskirties ir kitus želdynus, tvarkant želdynus rekomenduojame taikyti šias mokslininkų rekomendacijas:

• didinti sodinamų augalų biologinę įvairovę, nesirinkti augalų, kurių žiedadulkių alergenų potencialas yra didelis, vengti didelius žiedynus sudarančius augalų,
• vengti medžių sodinimo mažais atstumais, formuojant tankias alėjas ar salas,
• sodinant augalus rinktis vabzdžių ar gyvūnų apdulkinamų augalų rūšis,
• vengti sodinti Lietuvoje dažniausiai alergines reakcijas sukeliančius augalus (žr. http://pasyfo.lt/),
• vengti sodinti giminingų rūšių augalus viename plote,
• vengti tik vyriškos lyties augalų sodinimo,  
• atsakingai veisti egzotines augalų rūšis, atsisakant invazinių augalų rūšių,
• tinkamai prižiūrėti esamus želdinius, šalinti piktžoles.

Renkantis augalus siūlome konsultuotis su Šiaulių universiteto specialistais, koordinuojančiais žiedadulkių tyrimų tinklą Lietuvoje, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga, Dendrologų sąjunga, Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacija, botanikos specialistais.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2018 m.