Paslaugos

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos administracinių paslaugų, kurios gali būti teikiamos kontaktiniu būdu asmenims, neatitinkantiems nė vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.1.1 papunktyje nurodyto kriterijaus, sąrašas, patvirtintas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. VKE-470


Fiziniai asmenys administracines paslaugas gali gauti per atstovus sudarydami įgaliojimus elektroniniu  būdu (www.igaliojimai.lt).

  1. Leidimo-higienos paso išdavimas, patikslinimas, galiojimo panaikinimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir dublikato išdavimas
  2. Leidimo vykdyti veiklą, susijusią su nuodingosiomis medžiagomis, išdavimas
  3. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos nagrinėjimas ir sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių priėmimas
  4. Radiotechninio objekto radiotechninės dalies projekto ir (arba) elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos plano derinimas
  5. Leidimo ekshumuoti ar perlaidoti žmonių palaikus išdavimas
  6. Mirusiojo kūno Laissez-passer išdavimas
  7. Kompetenciją patvirtinančio liudijimo išdavimas asmenims, siekiantiems vykdyti ir vykdantiems veiklą, susijusią su nuodingosiomis medžiagomis
  8. Biocidinio produkto autorizacijos liudijimo išdavimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2012 m. gegužės 22 d. Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo
  9. Biocidinio produkto autorizacijos liudijimo išdavimas taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2012 m. gegužės 22 d. Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo nurodytas pereinamojo laikotarpio priemones
  10. Išlygos geriamojo vandens toksinio (cheminio) rodiklio ribinei vertei taikymo sąlygų išdavimas
  11. Archyvinių pažymų ir dokumentų kopijų išdavimas
  12. Leidimo laisvai praktikai uoste išdavimas
  13. Atleidimo nuo laivo higieninių sąlygų kontrolės pažymėjimo / laivo higieninių sąlygų kontrolės pažymėjimo išdavimas ar pratęsimas

Kaip vertinate NVSC teikiamų paslaugų kokybę?


 

 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro teikiamas administracines paslaugas (leidimų-higienos pasų išdavimas) galima užsisakyti per Elektroninių valdžios vartų portalą www.epaslaugos.lt 

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) išvadą apie geriamojo vandens kokybės tyrimų rezultatų atitiktį visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytiems reikalavimams (toliau – Išvada) išduoda tik tokiu atveju, kai statinys neprijungtas prie komunalinių inžinerinių tinklų ir kai geriamasis vanduo tiekiamas ne iš požeminio vandens gręžinio, o iš kito individualaus apsirūpinimo geriamuoju vandeniu šaltinio, pavyzdžiui, šachtinio šulinio.

Statytojas, siekiantis gauti Išvadą, NVSC turi pateikti  geriamojo vandens kokybės tyrimų, atliktų akredituotose laboratorijose arba laboratorijose, turinčiose teisę atlikti vandens (geriamojo arba požeminio) tyrimus, dokumentus (tyrimų protokolus), kuriuose būtų nurodytas nustatytas žarninių lazdelių skaičius (mikroorganizmų skaičius 100 ml), žarninių enterokokų skaičius (mikroorganizmų skaičius 100 ml), nitratų, nitritų, amoniako kiekis, permanganato indeksas, savitasis elektrinis laidis.

Geriamojo vandens kokybės tyrimų išvados pateikimo pavyzdinė forma

DETALUS PAAIŠKINIMAS

Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 10 priedo 9 punktu statybos užbaigimo komisijai (ir, vadovaujantis 93.17 papunkčiu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos teikiant prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą) reikia  pateikti nustatyta tvarka užregistruoto požeminio vandens gręžinio paso kopiją arba geriamojo vandens kokybės tyrimo dokumentus (neprivalomi, kai prisijungiama prie komunalinių inžinerinių tinklų) ir Išvadą.

Vadovaujantis LAND 4-99 22 punktu požeminio vandens gavybos gręžinį galima naudoti tik turint Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotą, Žemės gelmių registro nuostatuose nustatyta tvarka Žemės gelmių registre užregistruotą, gręžinio pasą.

Jei asmuo geriamuoju vandeniu apsirūpina iš gręžinio, jis privalo turėti gręžinio pasą, kurį teikia statybos užbaigimo komisijai (arba Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos teikiant prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą). Todėl, kai vanduo tiekiamas iš požeminio vandens gręžinio (ar komunalinių inžinerinių tinklų), NVSC Išvados neteikia.

Tais atvejais, kai geriamasis vanduo tiekiamas ne iš požeminio vandens gręžinio, o iš kito individualaus apsirūpinimo geriamuoju vandeniu šaltinio, pavyzdžiui, šachtinio šulinio, asmuo iš NVSC turi gauti Išvadą, kurią, kartu su tyrimų dokumentais (protokolais), turės pateikti statybos užbaigimo komisijai (arba Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos).

Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 43:2005 39 punktu, asmuo NVSC turi pateikti geriamojo vandens kokybės tyrimų, atliktų akredituotose laboratorijose arba laboratorijose, turinčiose teisę atlikti vandens (geriamojo arba požeminio) tyrimus, dokumentus (tyrimų protokolus), kuriuose būtų nurodytas nustatytas žarninių lazdelių skaičius (mikroorganizmų skaičius 100 ml), žarninių enterokokų skaičius (mikroorganizmų skaičius 100 ml), nitratų, nitritų, amoniako kiekis, permanganato indeksas, savitasis elektrinis laidis.

Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 10 priedo 10 punktu, statybos užbaigimo komisijai (ir, vadovaujantis 93.18 papunkčiu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos teikiant prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą) taip pat turi būti pateikti statinio projekte numatyti, laboratorinių matavimų programoje (ar koreguotoje laboratorinių matavimų programoje, jei programa buvo koreguota keičiant statinio projektą) nurodytų tyrimų (matavimų) dokumentai, įrodantys statinio vidaus vandentiekio tinkamą parengimą eksploatavimui.

Pasaulinė klimato kaita veikia mus supančią aplinką. Pranešama, kad dėl šiltėjančio klimato mažėja ledynai, kinta augalų ir gyvūnų populiacijos, anksčiau pražysta augalai, ilgėja vegetacijos periodas, stebimos ekstremalaus karščio bangos, kyla jūros lygis. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis lyginant su XX a. pradžia Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra pakilo 0,7–0,9 °C, didėja kritulių kiekis šaltuoju metu laiku ir mažėja šiltuoju. Prognozuojama, kad ir toliau kils oro temperatūra, vis dažniau pasitaikys karščio bangų, viršijančių 30 °C (http://www.meteo.lt/lt/klimato-kaita).

Mokslo duomenimis dėl klimato kaitos augalai gamina daugiau žiedadulkių, ilgėja jų produkavimo trukmė, plinta žiedadulkių išsibarstymo arealai, kinta žiedadulkių baltymų sudėtis. Didėjančios anglies dvideginio koncentracijos aplinkos ore skatina augalų vegetaciją, atitinkamai ir žiedadulkių susidarymą. Klimato kaitos sąlygomis pakinta augalų augimvietės, invaziniai augalai nevaldomai plinta, išstumdami kitus augalus iš jų įprastų augimviečių. Dėl klimato kaitos pakitęs augalų augimo ciklas, kintančios augalų populiacijos ir populiarėjantis žalių miestų kūrimas reikšmingai padidino žiedadulkių koncentraciją miestų ore. Nors želdynų veisimas naudingas estetiniu požiūriu, veikia kaip ekosistema, gerinanti lietaus vandens tvarkymą, reguliuojanti oro temperatūrą pastatuose, miestų karščio salų mažinimą ir bioįvairovės didinimą, teigiamai veikia miesto gyventojų psichinę ir fizinę sveikatą, tačiau želdynų plėtra miestuose gali neigiamai paveikti alergiškų žiedadulkėms žmonių sveikatą. Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu triukšmo mažinimo, teritorijos matomumo ribojimo arba estetiniais sumetimais pasodinti arti vienas kito vienos rūšies medžiai ar krūmai formuoja alėjas, trukdančias žiedadulkėms išsisklaidyti, nes tarp tankiai pasodintų augalų nesusidaro oro srovės, galinčios žiedadulkes išnešioti toliau nuo jų susidarymo vietos. Atkreipiamas dėmesys, kad vyriškos lyties augalai išskiria daugiau žiedadulkių.

Tarptautinė Šiaulių universiteto, Latvijos universiteto, Vienos medicinos universiteto bei Suomijos meteorologijos instituto mokslininkų ir specialistų komanda, tirianti ir analizuojanti oro alergenų (daugiausiai žiedadulkių) sklaidą ir poveikį sveikatai, pažymi, kad žiedadulkės, vyriškasis augalų lytinio dauginimosi pradas, padedančios augalams plisti ir įsitvirtinti žemės paviršiuje, yra viena iš kvėpavimo sistemos alerginių susirgimų priežasčių. Tai susiję su žiedadulkėse esančių baltymų struktūra ir netipiška žmogaus organizmo reakcija į įvairius žiedadulkėse esančius baltymus (http://pasyfo.lt/). Alergiją sukelia ne pati žiedadulkė, o esantys žiedadulkių grūdeliuose baltymai (alergenai). Paprastai žiedadulkės turi kelis alergenus. Kuo daugiau aplinkos ore yra žiedadulkių, tuo didesnė yra alerginės reakcijos rizika. Žiedadulkės gali sukelti stipresnę alerginę reakciją iš giminingų augalų rūšių, nes šių augalų žiedadulkių panašios struktūros baltymai veikdami kartu sukelia stipresnę alerginę reakciją.

Alerginė kvėpavimo sistemos reakcija į žiedadulkes dažniausia pasireiškia šienlige (kitaip – alerginiu rinitu, polinoze). Nurodoma, kad, kad kai kuriose Europos vietovių populiacijose šienlige sergančių asmenų siekia iki 40%. Be šienligės žiedadulkės gali sukelti ir kitas alergines reakcijas, pvz., išprovokuoti astmos priepuolį. Higienos instituto duomenimis nuo 2001 m. sergamumas astma Lietuvoje padidėjo apie 3 kartus.

Vėjo pernešamos žiedadulkės ore yra pagrindinė šienligės, kitų alerginių reakcijų priežastis. Lietuvoje žiedadulkių sukeliamas alergines reakcijas dažniausiai sukelia beržo (Betula), kiečio (Artemisia), lazdyno (Corylus), alksnio (Alnus), skroblo (Carpinus), uosio (Fraxinus), ąžuolo (Quercus), gluosnio (Salix), ambrozijos (Ambrosia) genčių ir miglinių (Poaceae) ir kiparisinių (Cupresaceae) šeimų augalų oru sklindančios žiedadulkės. Tarp mėgstamų kiparisinių augalų Lietuvoje). Mūsų šalyje žmonės dažniausiai jaučia negalavimus beržų, kiečių, miglinių augalų, paprastojo kadagio vegetacijos (augalo augimo ir vystymosi) metu. Negalavimų pobūdis ir stiprumas dažnai priklauso nuo alergenų kiekio žiedadulkėse (http://pasyfo.lt/).

Europos Komisijos Aplinkos generalinis direktoratas pažymi, kad miestų dirbtinai įveistuose želdynuose augmenija paprastai nepasižymi įvairove, dažniausia vyrauja kelių specifinių rūšių dekoratyviniai augalai, o įveisus daug vienarūšių augalų padidėja ir alergijų atvejų (http://ec.europa.eu/environment/integration/research/newsalert/pdf/255na5_en.pdf). Direktoratas siūlo tvarkyti želdynus taip, kad susidarytų kuo mažiau žiedadulkių, vadovaujantis mokslo duomenimis.

Planuojant priklausomuosius, rekreacinės paskirties ir kitus želdynus, tvarkant želdynus rekomenduojame taikyti šias mokslininkų rekomendacijas:

  • didinti sodinamų augalų biologinę įvairovę, nesirinkti augalų, kurių žiedadulkių alergenų potencialas yra didelis, vengti didelius žiedynus sudarančius augalų,
  • vengti medžių sodinimo mažais atstumais, formuojant tankias alėjas ar salas,
  • sodinant augalus rinktis vabzdžių ar gyvūnų apdulkinamų augalų rūšis,
  • vengti sodinti Lietuvoje dažniausiai alergines reakcijas sukeliančius augalus (žr. http://pasyfo.lt/),
  • vengti sodinti giminingų rūšių augalus viename plote,
  • vengti tik vyriškos lyties augalų sodinimo,  
  • atsakingai veisti egzotines augalų rūšis, atsisakant invazinių augalų rūšių,
  • tinkamai prižiūrėti esamus želdinius, šalinti piktžoles.

Renkantis augalus siūlome konsultuotis su Šiaulių universiteto specialistais, koordinuojančiais žiedadulkių tyrimų tinklą Lietuvoje, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga, Dendrologų sąjunga, Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacija, botanikos specialistais.

 

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2018 m.

Informavimo apie žmogaus palaikų vežimą į užsienio valstybes, kurios nėra 1973 m. spalio 26 d. Strasbūre priimto Susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo šalys, taip pat iš šių valstybių per Lietuvos Respublikos teritoriją vežimą tranzitu tvarkos aprašo priedas:

Pranešimo apie žmogaus palaikų vežimą forma.    

Notification of the transportation of human remains(Unofficial translation)

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-10-02