Visuomenę nuo užkrečiamųjų ligų saugoja skiepai

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje nurodyta teisė į sveikatos apsaugą ir sveiką aplinką, kurią privalo garantuoti kiekviena valstybė nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka. Visuomenės sveikata – gyventojų visapusė dvasinė, fizinė ir socialinė gerovė, kuri turi būti prižiūrima remiantis visomis priemonėmis, padedančiomis įgyvendinti ligų ir traumų profilaktiką, išsaugoti visuomenės sveikatą bei ją stiprinti.

Skiepai – prioritetas visame pasaulyje

Siekiant suvaldyti skiepais valdomas užkrečiamąsias ligas, skiepijimas yra viena iš užkrečiamųjų ligų kontrolės prioritetinių sričių visame pasaulyje. Visuotinai pripažinta, kad vakcinacija yra ekonomiškai veiksmingiausia ir santykinai nebrangi visuomenės sveikatos intervencija. Skiepai – vienas iš trijų didžiausių atradimų medicinos srityje per 200 metų ir yra veiksminga priemonė, siekiant mažinti gyventojų mirtingumą ir prailginti vidutinę gyvenimo trukmę.

Siekiant įgyvendinti Nacionalines imunoprofilaktikos programas, visame pasaulyje yra naudojamos kombinuotos vakcinos. Naudojant šio tipo vakcinas, mažėja skiepijimams būtinų injekcijų skaičius, mažėja klaidų, susijusių su vakcinų įskiepijimu, tikimybė, apsilankymų asmens sveikatos priežiūros įstaigose skaičius, vaikai ir jų tėvai patiria mažesnį psichologinį diskomfortą, kombinuotos vakcinos kainuoja pigiau.

Nepaisant to, kai kuriose Europos Sąjungos šalyse stebimas skiepijimo apimčių nuo kai kurių ligų mažėjimas.

Vaikai bus apsaugojami nuo dar daugiau ligų

Nuo 1974 m. pasaulyje įgyvendinama Pasaulio sveikatos organizacijos inicijuota išplėstinė imunizacijos programa. Jos pirminis pagrindinis tikslas buvo apsaugoti vaikus nuo 6 užkrečiamųjų ligų (difterijos, stabligės, kokliušo, tymų, poliomielito, tuberkuliozės). Kiek vėliau į imunizacijos programas buvo įtraukiama vis daugiau užkrečiamųjų ligų, plėtėsi skiepijimo apimtys. Todėl šiandien daugelio šalių imunizacijos programos apima ir skiepijimą nuo raudonukės, epideminio parotito, hepatito B, Haemophilus influenzae B tipo infekcijos. Kai kuriose šalyse į nacionalinį skiepijimų kalendorių jau įtraukiamas skiepijimas nuo meningokokinės, pneumokokinės bei rotaviruso infekcijų, vėjaraupių ir t. t.

Lietuvoje vaikai skiepijami pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Šiuo metu į šį kalendorių įtraukti skiepai nuo hepatito B, tuberkuliozės, difterijos, stabligės, kokliušo, Haemophilus influenzae B tipo infekcijos, tymų, raudonukės, epideminio parotito, pneumokokinės infekcijos bei žmogaus papilomos viruso. Nuo 2018 metų rugsėjo 1 d. vaikai bus skiepijami nuo rotavirusinės infekcijos. Planuojama, kad vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių papildys ir skiepai nuo B tipo meningokokinės infekcijos.

Vakcinacija ne tik teisė, bet ir pareiga

Visuomenėje, kuri turi teisę rinktis, diskusijos apie vakcinacijos naudą ir žalą, vakcinų gamybos kokybę, saugumą ir veiksmingumą, vis dar išlieka aktuali tema.

Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad skiepai yra ne tik mūsų teisė, bet ir mūsų pareiga. Skiepijimo paskirtis – kolektyvinis imunitetas. Norint išlaikyti kolektyvinį imunitetą, turi būti vykdomas nuolatinis visuomenės skiepijimas. Skiepais valdant užkrečiamąsias ligas, pagerėja asmens ir visuomenės gyvenimo kokybė, be to sutaupoma daug lėšų kitoms sveikatos palaikymo sritims.

Ypač svarbu teisingas ir efektyvus visuomenės bei asmens ir visuomenės sveikatos specialistų informavimas apie skiepijimus. Mažėjant sergamumui užkrečiamosiomis ligomis, gali būti neteisingai interpretuojama skiepijimų nauda ir veiksmingumas. Dėl to mažėtų skiepijimų apimtys ir šiuo metu suvaldytos užkrečiamosios ligos vėl gali pasireikšti protrūkiais ir epidemijomis.

Nepaisant įvairiose žiniasklaidos priemonėse pasigirstančių neatsakingų svarstymų, skiepijimas yra viena veiksmingiausių, saugiausių ir griežčiausiai kontroliuojamų sveikatos išsaugojimo priemonių. Visuomenė raginama pasitikėti tik moksliniais tyrimais įrodytais faktais.

Kontaktai žiniasklaidai 
Laura Mėlynė
Tel. Nr. (8 46) 21 55 42
El. p. [email protected]