Vilniuje net du retos užkrečiamosios ligos atvejai per mėnesį

Data

2016 11 21

Įvertinimas
0
file0001552156272.jpg

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento duomenimis, šių metų spalio mėnesį Vilniaus apskrityje užregistruoti du tuliaremijos atvejai. Vienas ligonis užsikrėtė Vilniaus rajone, kitas – Rusijoje, Sibire.

Tuliaremija mūsų krašte yra diagnozuojama gana retai. Lietuvoje nuo 2006 metų vidutiniškai kasmet pasitaiko po 1-2 šios ligos atvejus, tačiau per pastaruosius trejus metus šios ligos atvejų padaugėjo – suserga po 4 Lietuvos gyventojus kasmet.

Šia liga serga įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai užsikrečia 45-54 amžiaus žmonės (40 proc.). Persirgus tuliaremija, susidaro ilgalaikis imunitetas, tačiau žmogus susirgti gali ir  pakartotiniai. Vyrai serga 2-3 kartus dažniau nei moterys, tai neretai lemia profesija (skerdyklų, žemės ūkio, veterinarijos darbuotojai, miškininkai, medžiotojai ir kt.) ir jie sudaro apie 70 procentų visų susirgusiųjų tuliaremija Lietuvoje.

Užsikrečiama nuo gyvūnų  

Tuliaremija paplitusi visame Šiaurės pusrutulyje, išskyrus Jungtinę Karalystę (Šiaurės Amerikoje, Rusijoje, Kazachstane, Turkmėnijoje, Suomijoje, Švedijoje, Čekijoje, Vengrijoje), Japonijoje, Kinijoje.

Tai ūmi užkrečiamoji liga, kurią sukelia bakterija Francisella tularensis. Ligos sukėlėjas parazituoja daugelio laukinių (kiškiai, voverės, ondatros, elniai, bebrai, smulkieji graužikai) ir naminių (šunys, katės, avys) gyvūnų organizmuose. Sergantys ir nugaišę gyvūnai užkrečia išorinę aplinką (dirvožemį, vandenį, pašarus ir kt.), o per ją – ir sveikus gyvūnus. Bakterijas taip pat platina erkės, uodai, blusos, sparvos. Užsikrėtimo atvejų nuo tuliaremija sergancio asmens nenustatyta.

Sukėlėjas labai gyvybingas, išorinėje aplinkoje, ypač žemoje temperatūroje, išlieka ilgai (6-10 mėnesių) ir jo gebėjimas sukelti ligą nemažėja. Tačiau bakterija yra jautri dezinfekcinėms medžiagoms ir aukštai temperatūrai (virinant žūsta tuoj pat, o pašildžius iki 60 °C – per 20 min.).

Tuliaremija galima užsikrėsti įkandus įvairiems vabzdžiams šiltuoju metų laikotarpiu. Manoma, kad tokiu keliu infekcija plinta dažniausiai. Sukėlėjas į žmogaus organizmą taip pat gali patekti per odą (net ir nepakenktą) ar gleivines (ypač akių) – per tiesioginį sąlytį su infekuotų gyvūnų audiniais, sekretais, lupant sergančio gyvulio kailį, tvarkant skerdieną, surenkant nugaišusius graužikus ir kt. Užsikrėsti galima per graužikų infekuotus maisto produktus, vandenį bei įkvėpus infekuotų dulkių ar vandens aerozolių, užkrėstų graužikų išskyromis, maudantis infekuotame vandenyje.

Kaip saugotis  

Paprastai liga prasideda ūmiai staigiu karščiavimu, šaltkrečiu, raumenų, sąnarių, galvos skausmais, perštėjimu gerklėje, kartais – pykinimu, vėmimu, viduriavimu. Specifinių požymių, būdingų tik tuliaremijai, nėra. Kiekvieną įtariamą ar kliniškai išreikštą tuliaremijos atvejį reikia patvirtinti mikrobiologiniais tyrimais. Mirties atvejų nuo tuliaremijos Europoje neužregistruota. Ligos eiga ir sunkumas priklauso nuo užsikrėtimo būdo, užkrato dozės ir žmogaus imuninės sistemos. Gali išsivystyti įvairaus sunkumo komplikacijos, tokios kaip meningitas, meningoencefalitas, plaučių abscesas ir kito.

Siekiant išvengti užkrato patariama tinkamai prižiūrėti aplinką (nušienauti, nešiukšlinti, kad nesiveistų erkės ir graužikai), dirbant žemės ūkio darbus, ypač pastebėjus kritusių graužikų, naudotis asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir laikytis asmens higienos reikalavimų. Lupant sumedžiotų gyvūnų (ypač kiškių, avių) kailius ir dorojant skerdieną, reikia mūvėti gimines pirštines, vartoti tik saugų geriamąjį vandenį, vengti vabzdžių įkandimo (naudoti repelentus nariuotakojams atbaidyti ir apsivilkti apsauginius rūbus), nesimaudyti apleistuose, užžėlusiuose vandens telkiniuose, neleisti vaikams liesti negyvų ar sergančių gyvūnų, valgyti tik gerai iškeptą ar išvirtą laukinių gyvūnų mėsą, maisto produktus laikyti taip, kad prie jų negalėtų prieiti nei gyvūnai, nei graužikai.

 

 

Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus
Vyr. specialistė Natalija Abramova
Tel. (8 5) 278 0681
El. p. natalija.abramova@nvsc.lt

Kontaktai žiniasklaidai
Lina Grinytė-Jauniškienė
Tel. (8 5) 264 9651
Mob. tel. 8 659 56255
El. p. lina.grinyte@nvsc.lt