Vilnietis užsikrėtė maliarija Ruandoje

Data

2017 12 04

Įvertinimas
0
Nuotrauka iš pixabay.com
Nuotrauka iš pixabay.com

Šių metų lapkričio mėnesį Vilniaus apskrityje užregistruotas pirmas įvežtinis keturdienės maliarijos atvejis, praneša Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas (Vilniaus departamentas). Vilnietis, susirgęs šia liga, 2017 m. rugsėjo ir lapkričio mėnesį lankėsi Ruandoje.

Susirgimai dažniausiai registruojami šalyse prie pusiaujo

Maliarija – viena iš labiausiai paplitusių infekcinių ligų tropikų ir subtropikų klimato juostoje – pusiaujo Afrikoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Azijos šalyse, Okeanijoje. Dėl aukštos temperatūros, drėgmės ir liūčių, būdingų šiems regionams, ligos sukėlėjai turi puikią galimybę daugintis Anopheles genties uodų patelių organizme. Keturdienę maliariją – Plasmodium maliariae – sukelia keturių rūšių mikroorganizmai, vadinami plazmodijomis.

Maliarijos sukėlėjai dauginasi eritrocituose

Dažniausiai maliarijos sukėlėjas plinta transmisiniu būdu, pernešant uodams, tačiau užkratas gali būti perduotas transfuziniu būdu per užkrėstus instrumentus: donoras yra parazitų nešiotojas. Endeminėse vietovėse pasitaiko ir įgimtos maliarijos atvejų, kai parazitai užkrečia vaisių per pažeistą motinos placentą ar gimdymo metu. Uodai gali užsikrėsti šia liga, įkandę sergančiam maliarija žmogui ir su krauju įsisiurbę maliarijos sukėlėjų. Kuo aukštesnė aplinkos temperatūra, tuo greičiau vystosi maliarijos parazitai uodo organizme ir uodas (po 7–45 dienų) tampa pavojingas žmogui. Užsikrėtęs vabzdys, įkąsdamas sveikam žmogui, kartu su savo seilėmis įleidžia ir daugybę maliarijos sukėlėjų. Maliarijos sukėlėjai kraujo srove patenka į kepenų ląsteles, vėliau į kraują ir eritrocitus. Sukėlėjai dauginasi eritrocituose, o šiems sprogus, į kraują patenka nauji parazitai, kurie vėl skverbiasi į sveikus eritrocitus. Masinio eritrocitų žuvimo metu į kraują patekę sukėlėjai ir nuodingi jų apykaitos produktai sukelia karščiavimo arba maliarinio drugio priepuolius.

Sukelia karščio ir drebulio priepuolius

Keturdienės maliarijos simptomai pasireiškia per 7–30 dienų nuo apsikrėtimo. Liga tūno organizme ir laukia palankaus meto progresavimui. Maliarija dažnai prasideda šaltkrėčiu. Vėliau smogia karščio ir intensyvaus drebulio priepuolis, kuriam būdingas karščiavimas, galvos skausmas ir vėmimas. Trečios stadijos metu, ligonis gausiai prakaituoja. Nesigydančiam ligoniui tenka iškęsti 8–14 tokių priepuolių.

Svarbu laiku diagnozuoti ligą

Kadangi užsikrėtus maliarija simptomai gali pasirodyti tik po vienos ar net kelių savaičių, todėl po kelionės praėjus net ir daugiau laiko, reikia informuoti gydytoją, jog lankėtės endeminėje maliarijos teritorijoje. Maliarija susirgimo pradžioje gali būti panaši į gripą ir kitas peršalimo ligas. Prasidėjus karščiavimui, būtina tuojau pat kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli ligos diagnozė. Maliarija yra išgydoma liga, jei gydytojas laiku ją diagnozuoja ir paskiria gydymą.

Maliarijos išvengti padės tik tinkamas vaistų vartojimas

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vykstantiems į maliarijos zonas pradėti vartoti vaistų kursą. Vaistus reikia pradėti gerti savaitę prieš išvykstant į padidėjusio sergamumo zoną, bet ne vėliau kaip 3 dienas iki išvykimo. Svarbu, nenutraukti vaistų vartojimo ir gerti juos kelionėje taip, kaip gydytojas rekomendavo.

Reguliarus vaistų vartojimas – viena svarbiausių maliarijos profilaktikos priemonių, apsaugančių žmogų nuo šios pavojingos ligos. Chemoprofilaktikos efektyvumas siekia 93–100%.

Vykstant į kelionę, rekomenduojama pasiimti ir uodus atbaidančias priemones

Uodai dažniausiai puola saulei leidžiantis ir tekant. Šie gyviai yra maliarijos sukėlėjų pernešėjai, todėl apsisaugojimas nuo uodų įkandimo yra kita, nemažiau svarbi, maliarijos profilaktikos priemonė. Apsisaugojimui nuo uodų įkandimo gali būti naudojamos uodus atbaidančios priemonės – repelentai.

Vilniaus departamento specialistai rekomenduoja prieš keliones į užsienį pasidomėti apie šalies, į kurią ketinate vykti, teritorijoje sausiančias ligas ir būdus, kaip jų išvengti.

 

Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus

Vyr. specialistė Natalija Abramova

Tel. (8 5) 278 0681 

El. p. natalija.abramova@nvsc.lt

 

Kontaktai žiniasklaidai 
Austina Vžesniauskaitė
Tel. 8 677 85573
El. p. austina.vzesniauskaite@nvsc.lt