Viename iš Vilniaus darželių įtariamas salmoneliozės protrūkis

Data

2017 01 24

Įvertinimas
0
ID-10064492.jpg

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamente 2017 m. sausio 20 d. užregistruotas įtariamas salmoneliozės protrūkis – susirgo šeši vieno Vilniaus lopšelio-darželio auklėtiniai. Šiuo metu atliekamas epidemiologinis tyrimas, siekiant nustatyti įtariamą protrūkį sukėlusias priežastis.

Salmoneliozė – viena dažniausiai pasitaikančių su maistu susijusių infekcijų. Šiai ligai būdingi protrūkiai: dažnai užsikrečia ne vienas žmogus, o keli, pavyzdžiui, šeimos, kolektyvo nariai, toje pačioje kavinėje valgę asmenys ir pan. Salmoneliozės protrūkiai dažnai kyla dėl netinkamo mėsos produktų paruošimo, jų laikymo ar realizavimo. Užsikrėsti salmonelioze taip pat galima nuo  salmonelioze sergančių žmonių ar bakterijų nešiotojų. Todėl tokie asmenys negali dirbti darbo, susijusio su visais maisto gamybos ir realizavimo technologiniais etapais, vaikų ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigose.

Didžiausia rizika užsikrėsti šia liga yra šiltuoju metų laikotarpiu, tačiau protrūkių pasitaiko ir  žiemą.  Infekcija  dažniausiai siejama su paukštienos, kitos mėsos ir kiaušinių vartojimu. Užkratas dažniausiai perduodamas per netinkamai paruoštą gyvulių bei paukščių mėsą, nesveikų karvių pieną, infekuotus kiaušinius. Infekcijos šaltiniu gali tapti  bet koks maistas, jei jį ruošiant nesilaikoma higienos reikalavimų – jei gaminimo metu prie termiškai neapdorotos užterštos mėsos liečiasi kiti maisto produktai, užkratas gali patekti ir ant jų. Tai vadinama kryžmine tarša. Mūsų duomenimis, dažniausiai salmonelioze serga maži vaikai, pagyvenę asmenys bei asmenys, kurių imuninė sistema dėl tam tikrų priežasčių yra nusilpusi. Šioms rizikos grupėms taip pat būdinga ir sunkesnė ligos eiga.

Liga pasireiškia šaltkrėčiu, karščiavimu, galvos, pilvo skausmais, viduriavimu, pykinimu, vėmimu. Pirmieji ligos simptomai dažniausiai atsiranda po užsikrėtimo praėjus 12-72 valandoms, dažniausiai liga trunka 4-7 dienas.

Vilniaus departamento specialistai rekomenduoja atsiradus salmoneliozei būdingiems požymiams, nedelsiant kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir nurodyti įtariamus rizikos veiksnius (pavyzdžiui, vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurioje nustatytas  protrūkis, lankymas).

Saugaus maisto tvarkymo rekomendacijos:

1) Rankų higienos užtikrinimas;

2) Virtuvėje naudojamų įrankių plovimas ir dezinfekavimas, aplinkos paviršių plovimas;

3) Kryžminės taršos vengimas –tų pačių lentelių, peilių nenaudoti žalios mėsos tvarkymui ir termiškai apdoroto maisto tvarkymui, maistą gaminti ir laikyti reikia taip,  kad žalias maistas (mėsa, paukštiena, žuvis, daržovės) nesiliestų su maistu, kuris bus vartojamas termiškai  neapdorojus.

4) Tinkamos termiškai apdorojamo maisto temperatūros užtikrinimas (1 lentelė);

6) Vaisių ir daržovių plovimas prieš vartojimą.

 

1 lentelė. Minimali temperatūra gaminio viduje, ruošiant skirtingus maisto produktus.

Maisto produktas

Žemiausia temperatūra gaminio viduje

Vištiena

74°C

Jautiena, kiauliena, veršiena

71 °C

Kiaušiniai

71 °C

Žuvis

63 °C

Laukinių gyvūnų mėsa

71 °C

 

Jautieną, veršieną rekomenduojama virti daugiau nei valandą, kiaulieną - 1,5-2 val., vištieną - apie 50 min., laukinių gyvūnų mėsą rekomenduojama virti ne mažiau kaip 1,5 valandos, supjausčius ne didesniais kaip 250 g gabalėliais. 

 

Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus
Vyr. specialistė Ginreta Valinčiūtė
Tel. (8 5) 278 0683
El. p. [email protected]

Kontaktai žiniasklaidai
Diana Brunevičienė
Mob. tel. 8 659 68950
El. p. [email protected]