Vasarą svarbu nepamiršti saugaus lytinio elgesio
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad lytine sveikata būtina rūpintis nuolatos, o vasarą, kai padaugėja kelionių, renginių, o tuo pačiu ir socialinių kontaktų, ypač svarbu nepamiršti saugaus lytinio elgesio. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras įspėja, kad lytiniu keliu plintančios infekcijos (LPI) sparčiai plinta visoje Europoje, todėl taip pat ragina visus atkreipti dėmesį į saugaus lytinio elgesio svarbą. Kokios ligos plinta lytiniu keliu, kokią riziką jos kelia sveikatai ir kas padeda nuo jų apsisaugoti patiems bei apsaugoti savo partnerius – apie tai išsamiau šiame pranešime.
LPI – tai infekcijos, kuriomis užsikrečiama bet kokių lytinių santykių metu nuo užsikrėtusio asmens. Dažniausios iš jų yra sifilis, gonorėja, chlamidiozė. Lietuvoje šių ligų atvejų skaičius kasmet išlieka panašus. Daugiausia LPI atvejų užregistruojama tarp 25–34 metų amžiaus asmenų, daugiau – vyrų populiacijoje.
Lytiniu keliu plintančios ligos sukelia tokius negalavimus, kaip niežulys, skausmas, pakitusios išskyros, kraujavimas, bėrimas ir kitus. Negydomos jos gali sukelti sunkias komplikacijas – mažojo dubens uždegimą, nevaisingumą (gonorėja ir chlamidiozė), vidaus organų pažeidimus (sifilis). Sifilis ypač pavojingas nėščiosioms, nes gali sukelti persileidimą arba lemti sunkius kūdikio sveikatos sutrikimus, tokius kaip mažesnis svoris, kvėpavimo sutrikimai, smegenų pakitimai ir kiti.
Lytinių santykių metu taip pat gali plisti ir b raupai (beždžionių raupai). Nuo 2022 metų, kai pradėti registruoti beždžionių raupų atvejai, iki 2025 metų gegužės vidurio Europos žemyne užregistruota virš 24 tūkst. b raupų atvejų, dauguma – II b tipo. 2023 metų pabaigoje pradėjo plisti b raupų I-ojo tipo virusas. Pernai, rugpjūčio mėn., Švedija pirmoji Europos žemyne informavo apie I b tipo b raupų atvejį, o iki šių metų gegužės vidurio užregistruotas 21 I b tipo raupų atvejis Europoje. Be to, minėto b raupų tipo atvejai užregistruoti Tailande, Indijoje, JAV, Kanadoje, Pakistane, Kinijoje, Brazilijoje, Australijoje – t. y. šalyse už Afrikos ribų. Visi užsikrėtusieji turėjo artimą kontaktą su sergančiaisiais. Epidemiologiniais duomenimis, dauguma užsikrėtusiųjų yra vyrai, o užsikrėtimo pobūdis – lytiniai santykiai.
Lietuvoje b raupų atvejis (II tipo) buvo užregistruotas 2024 metų rugsėjį. Per visą registravimo laikotarpį nuo 2022 metų šalyje užregistruoti 6 b raupų atvejai.
Primename, kad b raupai nėra lengvai plintanti liga, bet užsikrėsti galima esant artimam fiziniam sąlyčiui su asmeniu, kuriam pasireiškia ligos simptomai, per kūno skysčius (pūlius ar kraują) nuo odos pažeidimų ar šašų, per kvėpavimo takų lašelius, ilgesnį laiką bendraujant su sergančiu asmeniu, taip pat seksualinio kontakto metu (bučinius, lietimą, lytinius santykius). Užsikrėsti šia liga galima ir per patalynę, rankšluosčius, drabužius ir kitus aplinkos daiktus, kuriais naudojasi sergantis asmuo.
Kaip apsisaugoti patiems ir apsaugoti kitus?
Sveikatos specialistai primena, apsisaugoti nuo lytiniu keliu plintančių ligų ir užkirsti kelią jų plitimui padeda saugus lytinis elgesys gali. Lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti apsaugos priemones (prezervatyvus), ypač turint lytinių santykių su atsitiktiniais partneriais. Be to, gyvenant aktyvų lytinį gyvenimą, rekomenduojama reguliariai pasitikrinti sveikatą, nes LPI būdinga besimptomė ligos eiga, todėl užsikrėtus ir nediagnozavus išlieka rizika užkrėsti kitus, net patiems to nežinant. Be to ir vieni nesaugūs lytiniai santykiai gali būti rizika užsikrėsti bet kuria lytiškai plintančia liga ar ŽIV.
Apsisaugoti nuo b raupų padeda ir vakcina. Lietuvoje profilaktiškai nuo b raupų gali pasiskiepyti rizikos grupei priklausantys asmenys, t. y. vyresni nei 18 metų amžiaus vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais. Šia vakcina taip pat skiepijami asmenys, kurie turėjo didelės rizikos sąlytį su sergančiuoju ir yra vyresni nei 18 metų amžiaus. Tokius asmenis identifikuoja NVSC specialistai, apklausdami b raupais susirgusį pacientą.
Daugiau informacijos apie b raupus galima rasti čia:
https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/bezdzioniu-raupai/
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai pabrėžia, kad turėdami pakankamai informacijos apie šias ligas, teikdami pirmenybę prevencijai ir palaikydami atvirą bendravimą su partneriais bei sveikatos specialistais, mes ne tik apsaugome save ir savo partnerius, tačiau prisidedame prie LPI, ŽIV, b raupų, ir kitų lytiniu keliu plintančių ligų (lytinių organų herpesvirusinės infekcijos, virusinio hepatito B, žmogaus papilomos viruso ir kt.) plitimo mažinimo ir kuriame sveikesnę visuomenę.
Daugiau informacijos apie LPI galima rasti:
Pasitikrinti dėl LPI, ŽIV, hepatito B galima sveikatos priežiūros įstaigose arba atliekant savikontrolės testus namuose. Anonimiškai ir nemokamai atlikti atrankinius greituosius testus bei pasikonsultuoti galima kai kuriose nevyriausybinėse organizacijose:
https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/pasauline/istyrimas-del-ziv/kur-pasitikrinti/