Vasarą daugiau asmenų nukenčia nuo gyvūnų apkandžiojimų

Data

2016 05 18

Įvertinimas
0
file0001650931810.jpg

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento (toliau – Panevėžio departamentas) specialistai kasmet registruoja mažesnį besikreipiančių asmenų, nukentėjusių nuo gyvūnų, skaičių, tačiau pastebi, kad šiltuoju metų laikotarpiu medicinos pagalbos, dėl įvairių gyvūnų įkandimų, apseilėjimų, įdrėskimų ar kitokio kontakto su gyvūnais, prireikia daugiau asmenų.

Panevėžio departamento duomenimis, š. m. sausio - balandžio mėn. medicinos pagalbos, dėl įvairių gyvūnų apkandžiojimų, kreipėsi 109 Panevėžio regiono gyventojai, kai praėjusiais metais per tą patį laikotarpį - 143 asmenys.

Visiems sužalotiems asmenims buvo laiku suteikta medicinos pagalba ir, prireikus, skirta pasiutligės imunoprofilaktika. Mažėjant besikreipiančių žmonių, nukentėjusių nuo gyvūnų, skaičiui, taip pat mažėja ir paskiepytų žmonių skaičius. Šiais metais sausio - balandžio mėn. 47 sužalotiems asmenims buvo skirta vakcina nuo pasiutligės, 2015 metais - 66.

2015 m. medicinos pagalbos, dėl įvairių gyvūnų įkandimų, apseilėjimų, įdrėskimų ar kitokio kontakto su gyvūnais, prireikė 492 Panevėžio regiono gyventojams, kai 2014 m. - 521 asmeniui.

Žmonės dažniausiai nukenčia nuo šunų ir kačių. Praėjusiais metais šunys apkandžiojo 370 asmenų, katės – 102 Panevėžio regiono gyventojus.

2014-2015 metais padidėjo nukentėjusių asmenų skaičius nuo laukinių žvėrių (atitinkamai 16 ir 6 atv.). Praėjusiais metais žmones apkandžiojo: žiurkės, šeškas, bebras, pelė, usūrinis šuo, beždžionė, kiaunė, šinšila, surikata.

Panevėžio departamento specialistai primena, kad pasiutligė yra virusinė zonootinė liga, registruojama daugiau nei 150 pasaulio šalių. Virusas infekciją gali sukelti tiek laukiniams, tiek naminiams gyvūnams. Žmonės pasiutlige užsikrečia, kai jiems įkanda, įdreskia ar apseilėja sergantis naminis ar laukinis gyvūnas ir su gyvūno seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą.

Panevėžio regione paskutinis žmogaus pasiutligės atvejis registruotas 2000 m. (Pasvalio r.).

Po gyvūno įkandimo, svarbu sužeistą vietą kruopščiai nuplauti vandeniu su muilu, esant galimybei dezinfekuoti bei kuo greičiau kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Gydytojas, įvertinęs galimą riziką užsikrėsti pasiutlige, paskirs atitinkamą gydymą. Skiepai nuo pasiutligės yra vienintelis pasiutligės profilaktikos būdas, kai apkandžioja sergantis ar nežinomas gyvūnas.

 

 

 

 

 

Dovilė Brajinskienė

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro

prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Panevėžio departamento

Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja

Tel. (8 45) 59 61 70

El. paštas: dovile.brajinskiene@nvsc.lt

 

Vilda Bajoriūnienė

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro

prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Panevėžio departamento

Vidaus administravimo skyriaus vyriausioji specialistė

Tel. (8 45) 59 61 73

El. paštas: vilda.bajoriuniene@nvsc.lt