Dažnai nepasireiškia jokie simptomai, todėl diagnozuojami per vėlai, kai liga jau būna svariai pažengusi – taip 21-ojo amžiaus „tyliaisiais žudikais“ pramintus virusinius hepatitus apibūdina specialistai. Todėl, pasak jų, prevenciškai pasitikrinti būtina tiems, kurie, vertinama, turi didesnę riziką susirgti.
„Šiandien, liepos 28-ąją, minėdami Pasaulinę hepatito dieną, kviečiame tuos žmones, kurių rizika susirgti virusiniais hepatitais yra didesnė, nedvejoti ir pasitikrinti. Lėtinės virusinių hepatitų formos gali nesukelti jokių simptomų, tad daugelis sergančiųjų net nežino, kad yra užsikrėtę. Kaip rodo praktika, šios infekcijos dažniausiai nustatomos visiškai atsitiktinai, kai neretai jau būna per vėlu padėti žmogui, nes nuo užsikrėtimo iki susirgimo kepenų ciroze, vėžiu gali praeiti ir kelios dešimtys metų“, – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento specialistai.
Virusiniais hepatitais B ir C, kurie lemia susirgimą kepenų ciroze ir kepenų vėžiu, visame pasaulyje, Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, yra užsikrėtę apie 325 mln. gyventojų, o kiekvienais metais jie nusineša apie 1,4 mln. gyvybių.
Kas yra virusiniai hepatitai?
Virusiniai hepatitai – A, B, C, D, E virusų sukelti uždegiminiai kepenų pažeidimai. Virusinių hepatitų plitimo būdas, inkubacinis periodas, ligos vystymasis yra skirtingi.
Virusiniai hepatitai gali būti ūminiai ir pasireikšti įvairiais simptomais (gelta, pykinimas) bei lėtiniai, kai liga trunka ilgiau nei 6 mėnesius, arba pasireikšti besimptome forma.
Kaip užsikrečiama?
Virusiniu hepatitu A galima užsikrėsti per maistą (neapdorotą termiškai, neplautus egzotinius vaisius, jūros gėrybes) bei nešvarų vandenį.
Virusiniais hepatitais B ir C, užsikrečiama per kraują (vartojant švirkščiamuosius narkotikus, dalijantis užkrėstais švirkštais, darant tatuiruotes, veriant auskarus ar atliekant kitas procedūras, kurių metu naudojami nesterilūs įrankiai), taip pat nesaugius lytinius santykius (nenaudojant prezervatyvo).
Kiti hepatitai (D ir E) yra reti, dažniausiai gali būti diagnozuojami su kitais virusiniais hepatitais (B ir C).
Skiepai – veiksmingiausia profilaktikos priemonė
Kai kurių hepatito rūšių galima išvengti skiepijant. PSO tyrimas parodė, kad apytiksliai 4,5 mln. priešlaikinių mirčių mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse iki 2030 m. būtų galima išvengti atliekant skiepijimą, diagnostinius tyrimus, tiekiant vaistus ir šviečiant visuomenę.
Pati efektyviausia apsauga nuo virusinių hepatitų A ir B yra skiepai, o siekiant apsisaugoti nuo kitų virusinių hepatitų, labai svarbu mažinti rizikos veiksnius, kurie didina tikimybę susirgti, o jei jų nepavyksta išvengti – reguliariai tikrintis sveikatą.
Kur galima pasitikrinti dėl virusinių hepatitų?
Jei norite atlikti tyrimą dėl hepatitų, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją ar atlikti tyrimą laboratorijoje. Taip pat greituosius testus galima įsigyti vaistinėse ir juos atlikti savarankiškai.
NVSC Vilniaus departamentas, siekdamas prisidėti prie hepatitų eliminavimo, vykdo gyventojų informavimą apie hepatitų profilaktiką ir tyrimų svarbą, taip pat atlieka hepatitų židinių epidemiologinę diagnostiką ir kontrolę, kad užkirstų kelią hepatitų plitimui ir apsaugotų gyventojus nuo galimo užsikrėtimo.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija
Atnaujinimo data: 2021-07-28
Padidėjus orai taršai NVSC pataria, kaip elgtis
Konferencijoje pristatyta rankų ir menstruacijų higiena mokyklose
Ką daryti, kai jaučiami nemalonūs kvapai?
Kviečiame prisijungti prie NVSC komandos
NVSC priminimas apie pedikuliozės profilaktiką vaikų ugdymo įstaigose