Specialistai primena: kaip apsisaugoti nuo nušalimų

Data

2018 01 16

Įvertinimas
3
winter-3052624_1920.jpg

Stipriai atšalus orams visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja be reikalo neiti į lauką ir likti šiltose patalpose. Pučiant stipriam vėjui, šalčio poveikis sustiprėja. Reikia pažymėti, kad nuo šalčio dažniausiai nukenčia kojos, rankos, ausys, nosis ir skruostai.

Pavojus sveikatai

Nušalimas – audinių pakenkimas žema temperatūra, kuri sukelia kraujagyslių spazmus. Dėl nušalimo gali pakisti kraujagyslių sienelės ir sutrikti audinių mityba, vystytis nekrozė. Nušalimas pavojingas, nes:

  • Jaučiamas stiprus skausmas.
  • Gali atsirasti žaizdų, į organizmą patekti infekcija.
  • Dėl nušalimo žmogus gali tapti neįgalus.

Daug greičiau nušąla žmogus, kuris serga širdies kraujagyslių ligomis, diabetu, vartoja tam tikrus vaistus, vilki plonus drabužius, yra pavargęs, išsekęs, neblaivus ar apsvaigęs.

Didesnę rizika sušalti ar patirti nušalimus turi statybininkai, kelininkai, maisto pramonės darbuotojai – pakuotojai, mėsos išpjaustytojai ir pan., parduotuvių darbuotojai prižiūrintys šaldytuvus, sandėlių darbuotojai, narai, žvejai, laiškanešiai, turgaus prekiautojai, vaikai ir pagyvenę žmonės.

Pirmoji pagalba

  • Nukentėjusįjį reikia įvesti į šiltą patalpą, nuvilkti drabužius. Jei asmuo sąmoningas, reikėtų jį pasodinti į šiltą vonią ir duoti gerti šiltų skysčių. Nesąmoningam ligoniui patartina uždėti šildomuosius kompresus, šiltai užkloti ir vežti į artimiausią gydymo įstaigą.
  • Nušalusią vietą reikia uždengti steriliu tvarsčiu, sutvarstyti ir suvynioti į minkštą storą audinį pvz.: megztinį, antklodę (jis neturi būti šiltas). Skubiai vykti ar vežti nukentėjusį į gydymo įstaigą.
  • Jokiu būdu negalima trinti nušalusios vietos, šildyti karštame vandenyje, ar prie karštų radiatorių.

Kaip išvengti nušalimo?

Esant žemai oro temperatūrai, lauke stengtis būti kiek įmanoma trumpiau. Šaltyje reikia avėti šiltą neankštą avalynę, dėvėti vilnones kojines, kumštines pirštines, keliais sluoksniais vilkėti šiltus drabužius ir ausis dengiančią šiltą kepurę. Veidą reikėtų saugoti nuo skersvėjo ir žvarbaus vėjo, pridengiant šaliku. Be to veidą galima patepti riebiu maitinamuoju (jokiu būdu – ne drėkinamuoju) kremu.

Jei tenka dirbti šaltyje, reikia sočiai maitintis ir būtinai daryti pertraukas – pabūti šiltoje patalpoje, pailsėti, išgerti karštos arbatos. Nepatariama šildytis alkoholiu, nes išgėręs žmogus dėl išsiplėtusių kraujagyslių greičiau atiduoda šilumą, taigi greičiau ir sušąla. Be to, jo pojūčiai yra susilpnėję, todėl jis nejaučia dėl šalčio atsiradusio skausmo, įspėjančio apie tai, kad tą kūno vietą reikia kuo skubiau šildyti.

Tėvams ir vaikų ugdymo įstaigoms

Kasdien 2 kartus šviesiu paros metu vaikai turi būti išvedami į lauką. Tačiau vaikų veikla lauke neorganizuojama, kai oro sąlygos kelia riziką vaikų sveikatai. Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad vaikų į lauką nederėtų vesti kai:

  • oro temperatūra lauke žemesnė kaip minus 12o C;
  • oro temperatūra lauke žemesnė kaip minus 8o C, o vėjo greitis didesnis kaip 2 m/sek;
  • oro temperatūra lauke 32o C ar aukštesnė;
  • esant kitoms sudėtingoms oro sąlygoms (pvz., esant labai smarkiam vėjui, labai smarkiam lietui, labai smarkiam snygiui, pūgai, krušai ir pan.).

 

Kontaktai žiniasklaidai

Kristina Motiejūnaitė

Tel. (8 5) 264 9651

Mob. tel. 8 677 42343

El. p. [email protected]

 

Solveiga Meženskaitė

Tel. (8 5) 264 9651

Mob. tel. 8 659 56255

El. p. [email protected]