Specialistai atsako į dažniausiai užduodamus klausimus apie tymus

Data

2019 07 16

Įvertinimas
1
tymai2.jpg

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje šiais metais iš viso patvirtinti 787 tymų atvejai (iš jų 190 vaikų ir 597 suaugusieji). Daugiausia atvejų registruojama Kauno (422 atvejai) ir Vilniaus (272 atvejai) apskrityse.

Kas yra tymai?

Tymai – per orą plintanti užkrečiamoji liga, sukeliama virusų. Tačiau plisti gali ir per kvėpavimo takų išskyromis užterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus.

Kokie yra klinikiniai tymų simptomai?

Dažniausiai susirgimas pradžioje (prodrominiu laikotarpiu) pasireiškia karščiavimu, vėliau – konjunktyvitu (akių junginės paraudimu), sloga, kosuliu, atsiranda Kopliko dėmės (skruostų gleivinėje mažos, baltos kruopelės). Charakteringas makulopapulinis bėrimas (rausvos, kai kur susiliejančios odos dėmelės), kuris neniežti. Bėrimas paprastai pasireiškia 3–4 ligos dieną, prasideda veido srityje, už ausų, vėliau jis „leidžiasi žemyn“; bėrimas išlieka 4–7 dienas.

Inkubacijos laikotarpis – apie 10 dienų (gali svyruoti nuo 7 iki 21 dienos).

Jeigu asmuo yra imlus tymams, užsikrėsti užtenka 15 min. ir daugiau, jeigu bendraujama artimai (veidas į veidą) arba būnama toje pačioje patalpoje.

Kur kreiptis žmogui?

Susirgus ar įtarus ligą arba nežinant, ar turimas imunitetas / norint pasiskiepyti, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Apie tymus taip pat konsultuoja NVSC bei Užkrečiamų ligų ir AIDS centras (kontaktai nurodyti žemiau):

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro tymų skiepų linija (8 5) 230 0123.

Kaip paskiepyti sąlytį turėjusius asmenis per 72 valandas nuo sąlyčio, jeigu tymų tyrimo atsakymo reikia laukti savaitę?

Šiuo metu, kai plinta tymų protrūkis, skiepijami asmenys, turėję sąlytį su įtariamu, kad serga arba sergančiu tymais asmeniu. Tymais sergantis asmuo gali užkrėsti 4–5 dienos iki atsiranda bėrimas iki 4 dienos nuo pirmos bėrimo dienos. Kadangi tymai įtariami tik atsiradus bėrimui, nuolat bendraujantiems šeimos nariams arba bendradarbiams, skiepytis gali būti per vėlu.

Nesuspėjus pasiskiepyti per 72 val. rekomenduojama išlaukti 21 d. nuo sąlyčio ir tada spręsti dėl skiepų reikalingumo.

Kas gali paskiepyti nuo tymų, jeigu turėjau sąlytį su tymais sergančiu asmeniu?

Dėl skiepijimų reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Tik šeimos gydytojas gali paskirti valstybės lėšomis finansuojamą skiepijimą nuo tymų po sąlyčio per 72 val. Pacientas visada gali pasirinkti mokamą paslaugą, jeigu to pageidauja.

Kiek vakcinos dozių skiriama skiepijant nuo tymų?

Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai skiepijami 2 tymų, raudonukės, epideminio parotito (MMR) vakcinos dozėmis 15-16 mėn. ir 6-7 m. amžiuje.

Jeigu vaikas nepaskiepytas pagal galiojusį kalendorių, jam sudaromas individualus skiepijimų planas pagal jo amžių, vakcinos preparatų charakteristikos santrauką ir galiojusį kalendorių. Tarp dviejų vakcinos dozių negali būti mažesnis intervalas nei 4 savaitės. Vaikai skiepijami valstybės biudžeto lėšomis.

Suaugusiesiems rekomenduojama viena MMR vakcinos dozė.

Kaip skiepijami vaikai, turėję sąlytį su sergančiu asmeniu?

Per 72 val. nuo sąlyčio reikia įskiepyti vieną MMR vakcinos dozę, jeigu vaikas nebuvo skiepytas dviem MMR vakcinos dozėmis. Po to vaikas skiepijamas pagal amžių, kalendoriuje numatytais terminais.

Amžius nuo kurio galima pradėti skiepyti vaikus MMR vakcina, nurodytas kiekvienos vakcinos preparatų charakteristikos santraukoje.

Atlikus kraujo tyrimą nustatytas IgG titras. Koks titras turi būti apsaugotam nuo tymų asmeniui?

Tyrimo vertinimą atlieka laboratorija, atlikusi tyrimą. Paprastai tyrimo atsakyme būna nurodyti normos intervalai ir vertinimas „teigiamas“, ar „neigiamas“.

Kodėl dažniau serga 35–44 m. amžiaus asmenys?

Tikėtina, kad vyresni asmenys yra persirgę tymais, jeigu nebuvo skiepyti, tada kai aplinkoje cirkuliavo tymų virusai. Jaunesni asmenys galėjo būti paskiepyti dviem tymų vakcinos dozėmis, todėl jų apsauga patikimesnė. Šios amžiaus grupės asmenys dar nebuvo skiepijami antrąja tymų vakcinos doze, ir anksčiau neužsikrėtė dėl tymų atvejų nebuvimo.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis  tymų, raudonukės ir epideminio parotito (MMR) vakcina ,,Priorix“ skiepijami:

  • Vaikai pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių dviem vakcinos dozėmis 15–16 mėn. ir 6–7 metų amžiaus.
  • Vaikai, kurie dėl tam tikrų priežasčių nebuvo skiepyti pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
  • Kontaktiniai asmenys, turėję sąlytį su sergančiu tymais, skiepijami viena  vakcinos doze (kontaktinių asmenų sąrašą sudaro visuomenės sveikatos specialistas, gavęs pranešimą apie įtariamą tymų atvejį).
  • Asmuo, kuris žino, kad buvo kontakte su sergančiu tymais ir dėl tam tikrų priežasčių neįtrauktas į kontaktinių asmenų sąrašą, gali kreiptis į NVSC departamentus, esančius visose Lietuvos apskrityse.

Kodėl reikia skiepytis?

Raginame tėvus atkreipti dėmesį į tymų grėsmę ir skiepyti savo atžalas. Mažėjant paskiepijamų vaikų skaičiui, formuojasi imlių tymams žmonių grupės ir tymų virusas gali plisti. Tokiu atveju labai išauga rizika tiems, kurie yra neskiepyti ar dar negali būti paskiepyti dėl amžiaus, pavyzdžiui, vaikams iki vienerių metų amžiaus.

Kviečiame tėvus domėtis įrodymais pagrįsta informacija, tartis su medikais, o ne tikėti skleidžiamais mitais, ir kreiptis į gydymo įstaigas dėl vaikams priklausančių skiepų.

Ką daryti suaugusiesiems?

Lietuvoje nuo tymų vaikai skiepijami nuo 1964 metų. Taigi, suaugusieji jau turėtų būti paskiepyti arba persirgę.

Suaugusiesiems, kurie neskiepyti, nepersirgę tymais ar nežino, ar turi imunitetą šiam susirgimui, savo iniciatyva gali pasiskiepyti mokamai privačiose gydymo įstaigose. Tam reiktų kreiptis į tas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kurios skelbia turinčios komercinės, t. y. mokamos, vakcinos nuo tymų. Taip pat verta paminėti, kad Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atlieka tyrimą, kuris parodo, ar žmogus turi imunitetą tymams. Paslauga yra mokama, kreiptis galima tiesiogiai arba į privačias laboratorijas.

NVSC veiksmai siekiant suvaldyti tymų plitimą

NVSC, gavęs informaciją apie tymų atvejus, nedelsdamas imasi visų tarptautinių sveikatos organizacijų rekomenduojamų veiksmų tymams suvaldyti:

  • atlieka kiekvieno įtariamo ar patvirtinto tymų atvejo epidemiologinį tyrimą;
  • išsiaiškina sąlytį su sergančiaisiais turėjusius asmenis, sudaro jų sąrašą;
  • teikia rekomendacijas sąlytį turėjusiems asmenims dėl skiepų;
  • konsultuoja sąlytį turėjusius asmenis apie tymus ir sveikatos stebėsenos svarbą;
  • atsižvelgdamas į teisės aktų reikalavimus, praneša atsakingoms institucijoms apie užregistruotus tymų atvejus;
  • informuoja visuomenę apie registruotus tymų atvejus, apsisaugojimo priemones.

Valstybės, į kurias keliaujant, yra didesnė rizika užsikrėsti tymais*

  • MADAGASKARAS (gegužės 29 d.) pranešama apie 145 136 tymų atvejus nuo protrūkio pradžios (2018 m. rugsėjo mėn.), iš jų 909 mirtini.
  • KONGO DEMOKRATINĖ RESPUBLIKA (gegužės 5 d.) pranešama apie 50 000 tymų atvejų, iš jų daugiau nei 1 000 mirtinų.
  • UKRAINA (gegužės 21 d.) pranešama apie 47 383 tymų atvejus nuo metų pradžios, iš jų 16 mirtinų.
  • NIGERIJA (gegužės 29 d.) pranešama apie 89 mirtinus tymų atvejus. Iš viso nuo metų pradžios užregistruota apie 29 000 tymų atvejų.
  • BRAZILIJA (gegužės 23 d.) pranešama apie 10 424 patvirtintus tymų atvejus nuo protrūkio pradžios (2018 m. sausio mėn.).
  • ŠIAURĖS MAKEDONIJA (gegužės 29 d.) pranešama apie 1 625 tymų atvejus.
  • ANGOLA (gegužės 14 d.) pranešama apie 1 300 užregistruotus tymų atvejus, iš jų 47 mirtini.
  • VIETNAMAS (gegužės 16 d.) pranešama apie mažiausiai 1 193 tymų atvejus nuo metų pradžios.
  • PRANCŪZIJA (birželio 14 d.) pranešama apie 964 tymų atvejus sausio–balandžio mėnesiais.
  • JAV (gegužės 29 d.) pranešama apie 940 tymų atvejų.
  • ITALIJA (birželio 14 d.) pranešama apie 861 tymų atvejį sausio–balandžio mėnesiais.
  • LENKIJA (birželio 14 d.) pranešama apie 766 tymų atvejus sausio–balandžio mėnesiais.
  • RUMUNIJA (birželio 14 d.) pranešama apie 632 tymų atvejus sausio–balandžio mėnesiais.
  • BULGARIJA (birželio 14 d.) pranešama apie 515 tymų atvejų sausio–balandžio mėnesiais.
  • ČEKIJA (birželio 14 d.) pranešama apie 459 tymų atvejus sausio–balandžio mėnesiais.
  • VOKIETIJA (birželio 14 d.) pranešama apie 368 tymų atvejus sausio–balandžio mėnesiais
  • SLOVAKIJA (birželio 14 d.) pranešama apie 255 tymų atvejus sausio–balandžio mėnesiais
  • NAUJOJI ZELANDIJA (gegužės 29 d.) pranešama apie 158 tymų atvejus.
  • VENESUELA (gegužės 16 d.) pranešama apie 140 patvirtintų tymų atvejų nuo metų pradžios.

* Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys

 

 

Kontaktai žiniasklaidai

Vilda Bajoriūnienė

Tel. (8 659) 391 26

El. p. vilda.bajoriuniene@nvsc.lt