Šiemet salmonelioze sirgo daugiau vilniečių

Data

2016 11 15

Įvertinimas
0
ba431fab86b06374cd2c486f9a195519.jpg

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento specialistai informuoja, kad pastaruoju metu Vilniaus mieste padidėjo sergamumas salmonelioze.

2016 m. sausio–spalio mėnesiais salmonelioze iš viso susirgo 248 vilniečiai (sergamumo rodiklis – 4,56 atv./10 000 gyventojų). Neįprastai daug salmoneliozės atvejų buvo rugpjūtį – 66 atvejai (sergamumo rodiklis – 1,21 atv./10 000 gyventojų), tai yra dvigubai daugiau nei 2015 m. tą patį mėnesį.  

Salmoneliozė yra pavojinga tuo, kad ja dažniausiai užsikrečia ne pavieniai asmenys, o kyla protrūkiai, t. y. suserga grupė žmonių, vartojusių tą patį maistą. Dažniausiai salmoneliozės protrūkiai siejami su maisto tvarkymo įmonių veikla – 2016 m. kilo trys tokie protrūkiai.

Pasitaiko salmoneliozės protrūkių ir šeimose, kurie dažniausiai išplinta dėl nepakankamai termiškai apdorotų kiaušinių ir vištienos bei jos produktų vartojimo.

Sergamumo pakilimo sezonas – į pabaigą

          Analizuojant gyventojų sergamumą salmonelioze, nustatyta, kad dažniau šia infekcija sergama šiltuoju metų laiku.  Sergamumo pakilimas paprastai prasideda gegužės mėnesį ir tęsiasi iki rugsėjo ar spalio mėnesio. Tai siejama su maisto laikymo ir ruošimo sąlygomis – šiltuoju metų laiku maistas dažnai ruošiamas lauko sąlygomis, kepama ant žarijų. Jeigu maisto produktai užteršti Salmonella bakterijomis, o kepimo laikas ar temperatūra nepakankami, bakterijos nežūva. 

2015 m. didžiausias sergamumas buvo liepos-spalio mėnesiais. Šiemet sausio, vasario, balandžio, birželio, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais užfiksuotas didesnis sergamumas.

1 pav. Sergamumo salmonelioze sezoniškumas Vilniaus mieste 2015-2016 metų sausio-spalio mėnesiais (rodiklis 10 000 gyventojų)

 

Dažniausias kaltininkas – netinkamai paruoštas maistas  

Salmoneliozė – ūminė žarnyno infekcija, kurią sukelia Salmonella bakterijos. Ligai būdingas šaltkrėtis, karščiavimas, galvos, pilvo skausmai, viduriavimas, pykinimas, vėmimas. Pirmieji ligos požymiai dažniausiai atsiranda po užsikrėtimo praėjus 12-72 valandoms.

 Infekcijos šaltiniai yra naminiai ir laukiniai gyvuliai, paukščiai, žuvys, graužikai. Svarbiausias infekcijos rezervuaras žmogui yra naminiai gyvuliai ir paukščiai. Užkratas dažniausiai perduodamas per netinkamai paruoštą gyvulių bei paukščių mėsą, nesveikų karvių pieną, infekuotus kiaušinius.

Salmoneliozės protrūkiai dažnai kyla dėl netinkamo mėsos produktų paruošimo, jų laikymo ar realizavimo. Sergantys salmonelioze žmonės ar bakterijų nešiotojai taip pat gali platinti užkratą, todėl salmonelių nešiotojams neleidžiama dirbti darbo, susijusio su visais maisto gamybos ir realizavimo technologiniais etapais, dirbti vaikų ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigose.

Dažniausiai salmonelioze serga maži vaikai, pagyvenę asmenys, bei asmenys, kurių imuninė sistema dėl tam tikrų priežasčių yra nusilpusi. Šioms rizikos grupėms taip pat būdinga ir sunkesnė ligos eiga.

 

Kaip išvengti salmoneliozės

Viena iš svarbiausių priemonių, skirtų apsaugoti vartotojus nuo per maistą plintančių infekcijų – maisto produktų rinkos priežiūra. Tačiau ne mažiau svarbu ir patiems laikytis maisto laikymo ir ruošimo taisyklių:  

1. Vartoti tik tinkamai termiškai apdorotą mėsą ir kiaušinius. Nerekomenduojama vartoti žalių kiaušinių bei valgyti ar ragauti žalios mėsos. Prieš gaminimą kiaušinių lukštus reikia kruopščiai nuplauti, kiaušinius gerai išvirti (5-7 minutes) ar iškepti.

2. Laikytis tinkamo maisto ruošimo rekomendacijų – prieš maisto gaminimą, valgymą, po kiaušinių tvarkymo būtina nusiplauti rankas. Prieš gaminimą mėsą ar kiaušinius būtina nuplauti. Nepamiršti geriamu vandeniu prieš vartojimą nuplauti vaisių ir daržovių.

3. Vengti kryžminės taršos: nepjaustyti žalios mėsos ar žuvies tuo pačiu peiliu, kuriuo pjaustomi jau paruošti vartojimui produktai. Po pjaustymo įrankius būtina nuplauti.

4. Kiaušinius, mėsą ar jos produktus, pieną reikia laikyti šaldytuve. Maistą šaldytuve reikėtų laikyti taip, kad jis nesiliestų su kitu maistu.

5. Nevartoti nepasterizuoto ar nevirinto pieno ir jo produktų.

 

 

Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus
Vyr. specialistė Ginreta Valinčiūtė
Tel. (8 5) 278 0683
El. p. ginreta.valinciute@nvsc.lt

 

Kontaktai žiniasklaidai 
Lina Grinytė-Jauniškienė
Tel. (8 5) 264 9651 
Mob. tel. 8 659 56255
El. p. lina.grinyte@nvsc.lt