Ruandoje – Marburgo virusinės ligos protrūkis: kokia rizika išlieka keliautojams?
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Ruandoje registruojamas pirmasis šioje šalyje Marburgo virusinės ligos protrūkis. Iki 2024 m. spalio 2 d. registruoti 36 šios ligos atvejai, iš jų 11 mirties. Susirgimai registruoti keliuose Ruandos regionuose. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai atkreipia keliautojų dėmesį, kad nuo Marburgo virusinės ligos vakcinos nėra, nuo jos gelbsti tik saugus elgesys kelionėje.
Keliautojams užsikrėsti rizika maža
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro vertinimu, Europos piliečiams, keliaujantiems ar gyvenantiems Ruandoje, rizika užsikrėsti Marburgo virusu šiuo metu yra maža. Tačiau rekomenduojama laikytis šių saugos priemonių:
- vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis, kuriems pasireiškę Marburgo virusinės ligos simptomai, pvz., karščiavimas, vėmimas, viduriavimas ar kraujavimas, ar sergančių žmonių kūno skysčiais užterštais aplinkos paviršiais;
- vengti sąlyčio su mirusiųjų kūnais, nedalyvauti laidotuvių ar laidojimo ritualuose;
- neturint svarbių priežasčių nesilankyti sveikatos priežiūros įstaigose, esančiose Ruandos teritorijose, kuriose plinta ši liga;
- nesilankyti urvuose, šachtose, kur gyvena šikšnosparniai;
- vengti sąlyčio su gyvais ar mirusiais laukiniais gyvūnais (beždžionėmis, graužikais, šikšnosparniais ir kt.);
- nevartoti maistui laukinių gyvūnų mėsos.
Grįžus iš Ruandos ir per tris savaites pradėjus karščiuoti, viduriuoti, vemti, kraujuoti ir pajutus kitus šios ligos simptomus rekomenduoja susisiekti su asmens sveikatos priežiūros įstaiga ir informuoti gydytoją apie buvusią kelionę.
Ligą sukelia Marburgo virusas
Marburgo virusinė liga – sunki liga, kurios sukėlėjas Marburgo virusas. Šis virusas kaip ir Ebolos virusas priklauso tai pačiai virusų šeimai. Marburgo virusinės ligos protrūkiai ar pavieniai šios ligos atvejai dažniausiai registruojami Afrikos šalyse – Ugandoje, Demokratinėje Kongo Respublikoje, Angoloje, Pusiaujo Gvinėjoje, Tanzanijoje ir kt. Manoma, kad vaisėdžiai šikšnosparniai (Rousettus aegyptiacus), gyvenantys urvuose ir šachtose yra šio viruso rezervuaras. Žmonių užsikrėtimo atvejai nuo gyvūnų yra reti, tačiau jie gali sąlygoti ligos plitimą tarp žmonių. Marburgo virusas tarp žmonių plinta per tiesioginį sąlytį su sergančio ar mirusio asmens kūno skysčiais, ar kūno skysčiais užterštais daiktais. Užsikrėsti galima ir per tiesioginį sąlytį su gyvais ar mirusiais virusu infekuotais gyvūnais, taip pat laukinių gyvūnų (pvz., beždžionių, šimpanzių, miško antilopių, šikšnosparnių) mėsa.
Inkubacinis Marburgo virusinės ligos periodas 3–21 d. Liga prasideda ūmiai, karščiuojama, skauda galvą. Daugiau nei pusei pacientų per 2–5 dienas pasireiškia pilvo skausmai, stiprus pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. Praėjus 5–7 d. nuo ligos simptomų atsiradimo pacientams gali pasireikšti bėrimas, kraujavimai iš įvairių kūno vietų. Sunkiais atvejais sutrinka centrinės nervų sistemos veikla, būdingas sumišimas, pritemusi sąmonė, dirglumas.
Mirštamumas nuo Marburgo virusinės ligos gali siekti 88 proc.