Rekomendacijos miestų želdynų veisimui

Data

2018 04 23

Įvertinimas
1
Nuotrauka iš Pixabay.com
Nuotrauka iš Pixabay.com

Žaliųjų stogų, žaliųjų fasadų, žaliųjų plotų plėtra tampa vis populiaresnė, mėgstama šiuolaikinių miestų planuotojų ir gyventojų. Želdynų veisimas naudingas ne tik estetiniu požiūriu, bet veikia ir kaip ekosistema, gerinanti lietaus vandens tvarkymą, oro temperatūros pastatuose reguliavimą, miestų karščio salų mažinimą ir bioįvairovės didinimą.

Gali pasireikšti alergijomis

Daugelis tyrimų rodo, kad želdynai naudingi miesto gyventojų psichinei ir fizinei sveikatai, tačiau želdynų plėtra miestuose gali neigiamai paveikti alergiškų žiedadulkėms žmonių sveikatą. Alergiją sukelia ne pati žiedadulkė, o baltymai (alergenai), esantys žiedadulkių grūdeliuose. Paprastai žiedadulkės turi kelis alergenus. Daugybė medžių veislių pvz., beržas, alksnis, lazdynas, ąžuolas, kiparisas, piktžolės, dekoratyvinės žolės yra miestų aeroalergenų gamintojai.

Alerginė kvėpavimo sistemos reakcija į žiedadulkes dažniausia pasireiškia šienlige (alerginiu rinitu, polinoze), kuri visame pasaulyje didėja paplitimo ir sunkumo požiūriu. Kai kuriose Europos vietovėse šienlige sergančių asmenų populiacijoje siekia iki 40 proc. Be to šienligės žiedadulkės gali sukelti ir kitas alergines reakcijas, pvz., gali išprovokuoti astmos priepuolį.

Aplinkos oro teršalai pažeidžia kvėpavimo takų gleivinę, padidina kvėpavimo takų sensibilizaciją ir astmos riziką. Yra duomenų, kad miestų aplinkos oro tarša padidina žiedadulkių sukeliamos alergijos riziką ir todėl miestuose gyvenantys žmonės 20 proc. dažniau kenčia nuo žiedadulkių alergijos nei kaimo vietovėse gyvenantys žmonės. Pažymėtina, kad oro teršalai sąveikauja su žiedadulkėmis ore išlaisvindami jų alergenus, dėl to padidėja ore esančių alergenų biologinis prieinamumas.

Daugiau įvairovės – mažiau alergijų

Miesto dirbtinai įveistuose želdynuose augmenija paprastai nepasižymi įvairove, dažniausia vyrauja kelių specifinių rūšių dekoratyviniai augalai. Pastebėta, kad miestuose įveisus daug vienarūšių augalų padidėja alergijų atvejų. Neseniai Italijos kraštovaizdžio architektų pamėgta beržo rūšis ženkliai padidino gyventojų jautrumą beržo žiedadulkių alergenams.

Triukšmo mažinimo, teritorijos matomumo ribojimo arba estetiniais sumetimais pasodinti arti vienas kito vienos rūšies medžiai ar krūmai formuoja alėjas, kurios susidaro daug negalinčių išsisklaidyti žiedadulkių, nes tarp tankiai pasodintų augalų nesusidaro oro srovės, galinčios žiedadulkes išnešioti toliau nuo jų susidarymo vietos.

Mokslininkai pastebėjo, kad mažinant teritorijų šiukšlinimą ir todėl pasirenkant vyriškus augalus, kurie nenokina vaisių, tačiau išskiria daugiau žiedadulkių, didėja alergijų rizika. 

Rekomendacijos tvarkant miestų želdynus

Planuojant ir tvarkant miestų želdynus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai rekomenduoja:

•   didinti sodinamų augalų biologinę įvairovę, nesirinkti augalų, kurių žiedadulkių alergenų potencialas yra didelis, vengti didelius žiedynus sudarančių augalų;

•   vengti augalų „barjerų“ įveisimo;

•   konsultuotis su ekspertais dėl augalų rūšių pasirinkimo;

•  sodinant augalus, rinktis vabzdžių ar gyvūnų apdulkinamų augalų rūšis, nes vėjas mažus žiedadulkių grūdelius išnešioja dideliais atstumais nuo pagrindinio žydinčio augalo, o vabzdžių apdulkinami augalai, kurie žydi ryškiais žiedynais, pasklinda mažesniame plote;

•   vengti sodinti lapuočius: beržą, guobą, alksnį, uosį, ąžuolą, šilkmedį, klevą, ir spygliuočius tokius kaip kedras, kadagys, kiparisas, kurie yra apdulkinami vėjo ir produkuoja didelį kiekį žiedadulkių. Šių augalų žiedadulkių produkavimo laikas prasideda žiemą ir tęsiasi iki ankstyvo pavasario;

•    vengti sodinti giminingų rūšių augalus. Žiedadulkės iš giminingų augalų rūšių gali sukelti stipresnę alerginę reakciją, nes šių augalų žiedadulkių panašios struktūros baltymai veikdami kartu sukelia stipresnę alerginę reakciją,

•    vengti tik vyriškų augalų sodinimo, nes jie išskiria didesnius žiedadulkių kiekius,

•    mažinti invazinių augalų rūšių plotus, naikinti agresyvias invazines augalų rūšis. Klimato kaitos sąlygomis daugumos augalų vystymosi ciklas sutrinka, dėl to pakinta augalų augimvietės, jos nevaldomai plinta, išstumdamos kitus augalus iš jų įprastų augimviečių. Ypač greitai plinta agresyvios invazinių augalų rūšys, tokios kaip Sosnovskio barštis, išplitęs ir Lietuvoje.

•    atsakingai veisti egzotines augalų rūšis, atsisakant invazinių augalų rūšių,

•    augalus sodinti taip, kad tarp jų galėtų cirkuliuoti oras ir sumažinti žiedadulkių koncentraciją jų susidarymo vietoje,

•    tinkamai prižiūrėti apleistus plotus. Tinkamai tvarkyti esamus želdinius (šienauti, naikinti piktžoles).

Renkantis augalus siūlome konsultuotis su botanikos specialistais, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga, VU Botanikos sodu, Dendrologų sąjunga, Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacija.

 

Kontaktai žiniasklaidai

Irena Taraškevičienė

Tel. (8 5) 2649650

El. p. [email protected]

 

Kontaktai žiniasklaidai

Kristina Motiejūnaitė

Tel. (8 5) 264 9651

Mob. tel. 8 677 42343

El. p. [email protected]