Pavasaris – tinkamiausias metas šulinių tvarkymui

Data

2018 04 20

Įvertinimas
0
Nuotrauka iš Pixabay.com
Nuotrauka iš Pixabay.com

Prasidėjus pavasariui ir šylant orams, labai padidėja šulinių vandens taršos rizika, kadangi paviršinė tarša intensyviai skverbiasi į gruntą ir taip užteršia negilių šulinių vandenį. Geriamojo vandens kokybę vartotojai įpratę vertinti pagal skonį, tačiau skanus vanduo ne visada būna kokybiškas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad sužinoti, kokios kokybės šulinio vandenį mes geriame, galime sužinoti tik ištyrę vandens mėginius laboratorijoje. Geriamasis vanduo tinkamas naudoti ir laikomas švariu jeigu jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, galinčių sukelti pavojų sveikatai.

Nitratų grėsmė sveikatai

Nitratų buvimas vandenyje – „nebylus“. Jie nekeičia vandens skonio, spalvos ar kvapo, jų kiekis nemažėja, vandenį virinant ar filtruojant įprastais filtrais. Virinant sumažėjus vandens kiekiui, nitratų koncentracija dar labiau padidėja.Trąšų, mėšlo perteklius, kurio nepasisavina augalai, patenka į požeminius vandenis ir užteršia geriamojo vandens šaltinius azoto junginiais.

Nitratai patekę į organizmą virsta toksiškais junginiais – nitritais. Jie kraujo baltymą hemoglobiną paverčia methemoglobinu, kuris negali pernešti į audinius reikiamo deguonies kiekio, todėl organizme vystosi hipoksija – deguonies badas. Jis pasireiškia cianoze (mėlynuoja lūpos, galūnės) bei oro trūkumu. Esant padidintam nitratų kiekiui vandenyje, galima apsinuodyti, atsiras pykinimas, vėmimas, viduriavimas, silpnumas, galvos skausmai ir kt. Šiam poveikiui, ypač jautrūs kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, taip pat nėščios moterys, žmonės, turintys tam tikrų fermentų trūkumą, vyresnio amžiaus žmonės, sergantys kraujotakos bei kvėpavimo sistemos ligomis, anemijomis.

 Mikrobai žūsta vandenį virinant

Šachtinio šulinio vandens mikrobiologinį užterštumą gali parodyti žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų buvimas vandenyje. Vartojant tokį vandenį gali atsirasti pykinimas, viduriavimas, vėmimas, gali pakilti temperatūra. Esant mikrobiniam vandens užterštumui siūlome geriamą vandenį virinti, kadangi virinant vandenį šios bakterijos žūsta.

Kada šulinio vandens tyrimas atliekamas nemokamai?

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, gavus pranešimą iš pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos apie nėščiąją ar kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus, kurių maistui naudojamas šachtinio šulinio vanduo, nurodyto asmens gyvenamojoje vietoje organizuoti šachtinio šulinio vandens cheminį tyrimą azoto grupės junginių –  nitritų ir nitratų – kiekiui nustatyti. Minėtai asmenų grupei šis tyrimas atliekamas nemokamai.

Šulinių priežiūra

Kad šachtinio šulinio vanduo netaptų apsinuodijimo ar susirgimo žarnyno infekcijomis priežastimi, vandens sauga reikia rūpintis pastoviai, pradedant šulinio vietos parinkimu. Šulinio vieta turi būti apsaugota nuo potencialių mikrobinės ir cheminės taršos šaltinių. Šulinio vieta turi būti parinkta atsižvelgiant į požeminio vandens tėkmės kryptį. Pagal gruntinio vandens srautą potencialios taršos objektai turi būti žemiau negu šulinys. Šulinys negali būti įrengiamas polaidžio vandenimis užtvindomose teritorijose, pelkėtose vietose ar vietose, kur gali būti nuošliaužos.

Derėtų atsiminti, kad 20 m spinduliu apie šulinį draudžiama plauti automobilius, girdyti gyvulius, plauti ar skalauti skalbinius, vykdyti kitą veiklą, kuri gali tapti vandens taršos priežastimi. Labai svarbu nuolat prižiūrėti šulinį: kasmet vandenį išsemti, tada šulinio dugną ir rentinio sieneles išvalyti, esant reikalui suremontuoti. Rentiniuose neturi būti plyšių ir kiaurymių, per kurias į šulinį galėtų patekti lietaus ir polaidžio vanduo, nuotekos.

Kadangi šulinių savininkai patys rūpinasi naudojamo vandens sauga ir kokybe, rekomenduojama ne rečiau kaip kartą metuose (geriausia pavasarį) išsitirti vandens cheminį ir mikrobiologinį tyrimą.

 

Rūpindamiesi šulinio vandens sauga ir kokybe, rūpinatės savo sveikata ir gerove!

 

Kontaktai žiniasklaidai

Janina Vyšniauskienė

Alytaus departamento

Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyresnioji specialistė

Tel. (8 315) 51 183

El. p. [email protected]