Pasiutligė – sunki liga

Data

2019 10 10

Įvertinimas
0
Gyvun2.jpg

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Vilniaus departamento specialistai atkreipia dėmesį gyvūnų priežiūrą ir primena apie sunkią ligą – pasiutligę, kuria serga ir žmonės, ir gyvūnai.

Kaip atpažinti pasiutligę?

Ši mirtina liga perduodama pasiutusiam gyvūnui įkandus ar aplaižius sužalotą odą ir gleivines. Iš sergančio gyvūno didelis viruso kiekis išskiriamas su seilėmis, kuriose virusą galima aptikti nuo 5 iki 10 dienos, kol pasireikš  klinikiniai reiškiniai.

Inkubacinis periodas gali būti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, priklausomai nuo įvairių faktorių. Įkandimai į galvą, kaklą, veidą, rankas, ar didelė viruso užkrato dozė, nulemia trumpesnį inkubacinį periodą. Vaikams klinikiniai simptomai progresuoja greičiau negu suaugusiems.

Patekęs į žaizdą pasiutligės virusas įsitvirtina nervų skaidulose, toliau limfogeniniu keliu  pasiekia centrinę nervų sistemą, kur ir dauginasi. Virusui patekus į galvos ir nugaros smegenis – ligos eigos sustabdyti nebegalima. Virusui patekus į centrinę nervų sistemą, pažeidžiami nervai, kurie reguliuoja kvėpavimą, rijimą – prasideda kvėpavimo ir rijimo raumenų traukuliai, gausus prakaitavimas, seilėtekis, sutrinka kraujagyslių ir širdies sistemos veikla. Įkandimo atveju nedelsiant reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ir, esant reikalui, pradėti skiepytis.

Pasiutligės atvejai tarp žmonių pasaulyje ir Lietuvoje

Žmonės pasiutlige serga visuose žemynuose, tai yra reikšminga problema visame pasaulyje. Didelis sergamumas ir mirštamumas yra Indijoje, Kinijoje, Afrikoje, Azijoje. Paskutinis žmogaus mirties atvejis Lietuvoje (Vilniuje) buvo užregistruotas 2007 m., žmogui keliaujant po Indiją, įkando šuo. Lietuvoje nuo 1962 m. užregistruota 11 žmogaus pasiutligės atvejų.

Žmonės daugiausiai nukenčia nuo šunų ir kačių įkandimų

Vilniaus mieste per paskutinius keturis metus į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl gyvūnų kąstų žaizdų  kreipėsi  apie 1 000 asmenų. Nuo gyvūnų įkandimų nukentėjo trečdalis vaikų iki 15 metų amžiaus, kiti – suaugusieji. Kaip ir ankstesniais metais, taip ir pernai daugiausia gyventojų nukentėjo nuo šunų ir kačių. Nuo kitų gyvūnų nukentėjo pavieniai asmenys.

Lietuvoje per paskutinius metus, dėl apkandžiojimo, medicinos pagalbos kreipėsi apie  5 000  asmenų. Šalyje daugiausiai žmonių nukenčia nuo šunų ir kačių įkandimų, tačiau daugėja asmenų, kurie nukenčia nuo nežinomų gyvūnų.

Ar reikalinga laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės?

Prieš dešimtmetį Vilniaus mieste nuolat daugėjo pasiutligės susirgimų tarp gyvūnų. 2006 m. Lietuvoje, pradėjus vykdyti gyvūnų oralinę vakcinaciją nuo pasiutligės, itin sumažėjo pasiutlige sergančių gyvūnų. Galima pasidžiaugti, kad Vilniaus mieste per paskutinį penkmetį pasiutligės susirgimų tarp gyvūnų nebuvo registruota.

Kaip atpažinti pasiutlige sergantį gyvūną?

Pasikeičia gyvūno elgsena, graužia nevalgomus daiktus, neėda, puola šeimininką, bėga iš namų, bijo vandens, loja užkimusiu balsu. Laukiniai gyvūnai praranda savisaugos instinktą – atbėga į gyvenvietes ir puola kandžioti naminius gyvūnus.  Sergantys gyvūnai nugaišta per 14 dienų. Naminiai gyvūnai, o ypač šunys ir katės, kasmet turėtų būti paskiepyti nuo pasiutligės.

Kaip elgtis, jei įkando ar apdraskė galimai pasiutęs gyvūnas?

  • Jei žaizda labai smarkiai kraujuoja, stengtis sustabdyti kraujavimą.
  • Jei kraujavimas negausus, gerai išplauti žaizdą vandeniu su muilu.
  • Esant galimybei – dezinfekuoti žaizdą.
  • Kreiptis pagalbos į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kur gydytojas, įvertinęs situaciją ir riziką, skirs pasiutligės imunoprofilaktiką.

 

 

Kontaktai žiniasklaidai

Jolanta Čereškienė

Tel. 8 677 85 573

El. p. jolanta.cereskiene@nvsc.lt