Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad rudenį erkių aktyvumo sezonas tęsiasi, nes pavasarį pasimaitinusios erkės pereina į kitą brandos stadiją ir joms vėl būtina pasimaitinti. Todėl grožintis rudenėjančia gamta ar miško paklotėje ieškant kepurėtųjų, svarbu žinoti, kaip saugotis, kad šie pavojingas ligas platinantys voragyviai nesukeltų pavojaus sveikatai.
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė atkreipia dėmesį, kad erkės pavojingos tuo, jog platina ligas – erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Pirmoji liga – itin klastinga, galinti sukelti sunkius liekamuosius reiškinius. Erkinis encefalitas prasideda karščiavimu, galvos skausmu, silpnumu, šaltkrėčiu, pykinimu, kartais viduriavimu. Šie požymiai dažniausiai atsiranda po 7–14 d. nuo užsikrėtimo, tačiau stebėti sveikatos būklę reikėtų iki 30 d. Po to būklė pagerėja, bet po kurio laiko dažniausiai būna antroji ligos banga, kuriai būdinga aukšta temperatūra, virusas paveikia smegenis ir sukelia jų uždegimą.
Laimo ligos atveju erkės įkandimo vietoje po 1–4 savaičių atsiranda rausva dėmė, galinti keisti savo formą ir dydį. Gali skaudėti sąnarius, raumenis, kartais pažeidžiama centrinė nervų sistema, sutrinka miegas, atmintis, svaigsta galva ir kt.
Žmonės užsikrečia ištisus metus
Lietuva yra endeminė erkinio encefalito ir Laimo liga šalis – užsikrėtusių erkių galima aptikti visoje šalies teritorijoje. Erkėms labiausiai tinkama aplinka – lapuočių ir mišrūs miškai, kurie vyrauja vidurio Lietuvoje, tačiau jų galima rasti ir pušynuose, miestų parkuose, soduose ar žaliosiose zonose. „Paprastai erkes galima rasti ant žolės, neaukštų augalų. Jos ropoja augalais iki 1–1,5 metro virš žemės paviršiaus ir mums einant pro šalį prikimba prie drabužių. Tuomet patenka ant kūno ir, suradusios tinkamą vietą, įsisiurbia“, – primena Milda Žygutienė.
NVSC duomenimis, šiemet Lietuvoje (sausio-rugpjūčio mėn.) buvo užregistruota 291 erkinio encefalito ir 1714 Laimo ligos atvejų. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu erkių platinamų ligų diagnozuota mažiau – 266 erkinio encefalito ir 1325 Laimo ligos atvejai.
Patikimiausiai apsaugo skiepai
Erkiniu encefalitu dažniausiai užsikrečiama įsisiurbus infekuotai erkei, rečiau – vartojant nepasterizuotą pieną bei jo produktus. Skiepai gali apsaugoti nuo šios pavojingos ligos. „Norintiems pasiskiepyti pirmą kartą ir įgauti imunitetą, reikės trijų erkinio encefalito vakcinos dozių, įskiepytų nustatyta tvarka. Vėliau svarbu nepamiršti imunitetą sustiprinti – priklausomai nuo amžiaus, pakartotinai įskiepijant vieną erkinio encefalito vakcinos dozę kas 3–5 metus“, – akcentuoja NVSC atstovė.
Šiuo metu Lietuvoje skiepai nuo erkinio encefalito yra mokami tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Specialistė pabrėžė, kad nuo erkinio encefalito galima skiepyti vyresnius nei vienerių metų amžiaus vaikus ir suaugusiuosius.
Kaip apsisaugoti?
Išvengti erkių platinamų ligų galima ir saugantis erkių įsisiurbimo – pirmiausia gamtoje dėvėkite uždarus drabužius ir naudokite erkes atbaidančias priemones.
„Vaikščiodami po gamtą rinkitės tinkamą aprangą – dėvėkite šviesius drabužius ilgomis rankovėmis, nes taip lengviau pastebėsite ropojančią erkę. Galvą apsiriškite skarele arba užsidėkite gerai priglundančią kepurę, gobtuvą. Naudokite ir repelentus, t. y. chemines medžiagas, skirtas apsaugai būtent nuo erkių. Grįžę iš lauko apžiūrėkite visą kūną, ypač paausius, kaklą, pažastis, kirkšnis, kojų ar rankų lenkimo linkius, kadangi erkės dažniausiai įsisiurbia šiose vietose. Nusiprauskite po dušu, išsišukuokite plaukus. Pamatę įsisiurbusią erkę – staigiu judesiu kuo skubiau ją pašalinkite pincetu ar kitomis priemonėmis“, – patarimais dalijasi M. Žygutienė.
Ar ši informacija Jums buvo naudinga?
Pasirinkite ir paspauskite "Pateikti"
Atnaujinimo data: 2023-09-20
Kokius skiepus suaugusiems kompensuoja valstybė?
NVSC tiria žarnyno infekcijos protrūkį
Atvėsus orams šilto prieglobsčio ieško graužikai: kaip apsisaugoti?
Pirmąją oficialaus gripo sezono savaitę sergamumas šiek tiek sumažėjo
Ruandoje – Marburgo virusinės ligos protrūkis: kokia rizika išlieka keliautojams?