Neleiskime erkėms sugriauti savo gyvenimą

Data

2017 04 27

Įvertinimas
0
erke-504a503f247a4.jpg

Skiepai – vienintelė efektyvi erkinio encefalito profilaktikos priemonė

Lietuvoje nebėra rajonų, kuriuose nebūtų galima užsikrėsti erkiniu encefalitu. Deja, ne visi žmonės įvertina šią riziką. Primename, kad apsisaugoti nuo erkinio encefalito ir jo pasekmių galima tik skiepijantis. Vaistų nuo šios ligos nėra, jais galima gydyti tik ligos simptomus.

Lietuva yra endeminė erkinio encefalito atžvilgiu šalis, registruojamas didelis sergamumas šia liga – 2016 metais jis buvo didžiausias per visą 10 metų laikotarpį – 21,9 atv./100 000 gyventojų. Daugiausiai erkiniu encefalitu 2016 m. sirgo Utenos apskrities gyventojų – sergamumo rodiklis siekė 4,23 atv./10 000 gyventojų.

Efektyviausia apsauga nuo erkinio encefalito yra skiepai. Nepaisant didelio sergamumo, Lietuvos gyventojai nuo šios ligos skiepijasi vangiai – 2016 m. šia vakcina iš viso paskiepyta 107 768 kartus. Tikėtis, kad sergamumas pradės mažėti galima tik paskiepijus ne mažiau kaip 75 proc. populiacijos.

Austrijoje nuo 1981 m. vykdoma visuotinė žmonių vakcinacija nuo erkinio encefalito. Dėl vykdomos vakcinacijos sergamumas šioje šalyje sumažėjo daugiau kaip 12 kartų. Be Austrijos, dar septyniose Europos šalyse (Suomijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Rusijoje ir Šveicarijoje) erkinio encefalito vakcina įtraukta į nacionalines vakcinacijos programas. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Šveicarijoje vakcina kompensuojama asmenims, gyvenantiems ypatingos rizikos zonose. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja asmenims, keliaujantiems iš neendeminių erkinio encefalito atžvilgiu šalių, pasiskiepyti erkinio encefalito vakcina tuo atveju, jei asmenys keliaudami į endemines šalis planuoja daug laiko praleisti lauke.

Rekomenduojama skiepytis anksti pavasarį arba žiemos pabaigoje, nes numatyti erkių aktyvumo pradžią yra sunku. Vakcinos efektyvumas siekia 99 procentus. Rekomenduojama susileisti tris vakcinos dozes. Pirmosios dvi suleidžiamos vieno-trijų mėnesių intervalu. Trečioji vakcinos dozė skiriama nuo antrosios praėjus 5-12 mėnesių. Norint toliau išsaugoti imunitetą, skiepytis reikia kas 3-5 metus. Dėl skiepų reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Klastingą ligą sukelia virusas

Besidžiaugiantiems pamažu atgimstančia gamta pravartu prisiminti, kad jų gyvenimą vieną dieną aukštyn kojomis gali apversti iš pažiūros nekalti vabalėliai – erkės. Lietuva priklauso didelio pavojaus užsikrėsti erkių platinamomis ligomis zonai, todėl reikėtų žinoti, kad šie parazitai aktyvūs tampa tada, kai vidutinė paros temperatūra pakyla iki 5-7 laipsnių šilumos. Erkės yra pavojingos tol, kol pašąla. 

Žmones erkės užkrečia erkiniu encefalitu (smegenų uždegimu) ir Laimo liga. Ypač sunkus ir klastingas yra erkinis encefalitas. Jis baisus tuo, kad virusas gali pažeisti smegenų vietas, atsakingas už kalbą, mąstymą ir judesius. Inkubacinis ligos periodas siekia 8-30 dienų.

Erkinis encefalitas – tai sunki virusinė liga, pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Ligonį kamuoja karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas. Po pirmosios ligos fazės ligonis tariamai pasveiksta. Po to maždaug vienam trečdaliui užkrėstųjų išsivysto antroji ligos stadija – nervų sistemos pažeidimai. Atsiranda galvos smegenų dangalų uždegimui (meningitui) būdingas karščiavimas, galvos, nugaros ir galūnių raumenų skausmas, vėmimas, sprando raumenų įtempimas.

Specifinio erkinio encefalito gydymo nėra, todėl gydomi tik ligos simptomai. Ligoninėje visiškai pasveiksta tik 30 procentų sergančiųjų erkiniu encefalitu, kiti 30 procentų – per 1-3 metus, net 9 procentai lieka nedarbingi, pasitaiko ir mirties atvejų.

Daugiau negu pusė žmonių, sergančių erkiniu encefalitu, erkės įsisiurbimo paprastai nepastebi, nes parazito įsisiurbimas yra neskausmingas. Įkandus užsikrėtusiai erkei, suserga maždaug iki 50 procentų asmenų. Daug lemia žmogaus imuninės sistemos būklė, perduotas nuodų kiekis.

Lietuvoje apie 14 procentų žmonių erkiniu encefalitu užsikrečia ir nuo infekuoto pieno, todėl vartokime tik virintą karvių ir ožkų pieną, termiškai apdorotus pieno produktus.

Domėjosi gyventojų nuomone

Visuomenės sveikatos specialistai surengė apklausą, norėdami sužinoti, kokios yra gyventojų žinios apie šią ligą, jos plitimo būdai ir ką gyventojai žino apie apsaugą. Taip pat domėtasi, kodėl žmonės vangiai nuo jos skiepijasi.

Net 98 proc. apklaustųjų įvardijo, kad erkiniu encefalitu galima užsikrėsti įkandus infekuotai erkei. 78 proc. gyventojų žino, kad šia liga galima užsikrėsti ir vartojant nevirintą karvių ar ožkų pieną ir jo produktus, tačiau daugiau kaip penktadalis apklaustųjų įsitikinę, kad tokiu būdu užsikrėsti negalima.

Apklausa parodė, kad 99 proc. gyventojų žino, kad užsikrėsti erkiniu encefalitu galima miške ir parke, sode – 90 proc., gyvenamojoje namų aplinkoje – 85 proc. Devyni iš dešimties apklaustųjų nurodė, kad geriausia apsisaugojimo priemonė nuo erkių yra skiepai, kas septinto apklausos dalyvio nuomone, padeda ir repelentai, kas aštuntas mano, kad einant į mišką reikia tinkamai apsirengti. 84 proc. gyventojų įsitikinę, kad žmonės nuo erkinio encefalito nesiskiepija dėl ribotų finansinių galimybių, 62 proc. įvardijo, kad dėl galimo šalutinio poveikio sveikatai.

 

 

Dainius  Rašimas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro

prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Utenos departamento

Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas

Tel. (8 389) 61 940

El. p. dainius.rasimas@nvsc.lt