exclamation

2022-01-27 nuo 19:00 iki 24:00 val. bus atliekami techniniai darbai, todėl galimi trumpalaikiai portalo „Mano vyriausybė“ veiklos sutrikimai. Atsiprašome už nepatogumus.

Kodėl būtina plauti rankas

Data

2016 05 05

Įvertinimas
0
file0002142254952.jpg

Gegužės 5 dieną minima Pasaulinė rankų higienos diena. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas primena, kad rankų higienos įgūdžių gerinimas yra svarbus ne tik sveikatos priežiūros įstaigų specialistams, bet ir pacientams bei kiekvienam iš mūsų.  

Rankų higiena yra viena iš pagrindinių prevencinių priemonių, padedančių apsaugoti save ir kitus nuo infekcijų, plintančių kontaktiniu būdu. Rankų plovimo tikslas -  rūpinantis bei prižiūrint pacientus, yra pašalinti plika akimi nematomus mikroorganizmus, organines medžiagas, atsiradusias po kontakto su užsikrėtusiu pacientu ar jį supančia aplinka. Tačiau nematomi mikroorganizmai gali būti ne tik ant pacientų odos ir jos supančios aplinkos, bet ir ant medicinos personalo rankų.

Infekcijų paplitimą per rankas daugeliu atvejų lemia silpnesnė imuninė sistema, įvairūs lėtiniai susirgimai bei amžius (ypač senyvo amžiaus asmenys). Nešvariomis rankomis galima užteršti maistą, gaminamą namuose ar maisto tvarkymo įmonėje. Per rankas, įvairius paviršius galima pernešti  infekcinių ligų sukėlėjus ir  sutrikdyti ne vieno asmens sveikatą. Gaminant maistą, slaugant, gydant ligonius labai svarbu, kad rankos būtų švarios, be žiedų, trumpais nagais. Planuojant keliones, taip pat reikėtų nepamiršti pasirūpinti rankų higienos priemonėmis (drėgnomis servetėlėmis,  antiseptine želė), kurios padės  apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų.

Dėl netinkamos rankų higienos ir prastų rankų plovimo įgūdžių galima susirgti:

bakterinėmis žarnyno infekcijomis: vidurių šiltine, salmonelioze, dizenterija;
virusinėmis žarnyno infekcijomis: rotavirusine, norovirusine infekcijomis, hepatitu A;
virusinėmis oro lašeliniu keliu plintančiomis infekcijomis: gripu , virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, vėjaraupiais;
parazitinėmis ligomis: enterobioze, askaridoze, toksokaroze, echinokokoze, toksoplazmoze;

Šiaulių apskrityje, ūmiomis žarnyno infekcijomis per metus suserga apie 1500 gyventojų. Didžiąją dalį ūmių žarnyno infekcijų sudaro virusinės žarnyno infekcijos, tai yra roto viruso ir kitų enterovirusų sukeltos infekcijos. Jos dažniausiai pažeidžia mažus ir ikimokyklinio amžiaus vaikus, kurių higienos įgūdžiai dar nepakankami susiformavę.

Didžiąją bakterinės kilmės žarnyno infekcijų  dalį  sudaro salmonelių, kampilo bakterijų sukeltos infekcijos, kurios plinta dėl nepakankamai termiškai apdoroto maisto, netinkamų higienos reikalavimų gaminant, laikant, realizuojant maistą.

Įvairiomis parazitinėmis ligomis suserga apie 250 Šiaulių apskrities gyventojų kasmet. Iš parazitinių ligų daugiausiai gyventojų apsikrečia enterobioze (spalinėmis). Šia liga dažniausiai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai, kurie užsikrėtę namų aplinkoje, toliau platina kirminų kiaušinėlius per nešvarias rankas, valgydami, žaisdami, liesdami įvairius paviršius (žaislai, knygos, drabužiai, patalynė, baldų ir kt.). Vaikai,  neturėdami reikiamų higieninių įgūdžių, dažnai užsikrečia pakartotinai, todėl sirgti gali ilgą laiką.

Kaip jau minėta, rankos – vienas svarbiausių rizikos veiksnių pernešant mikroorganizmus nuo vieno asmens kitam. Mikroorganizmai ant rankų gali išgyventi iki kelių valandų: rotavirusas  apie 4 val., salmonelės – 3 val., stafilokokai – apie 2,5 val., hepatito A virusas – apie 2 val. Rankų plovimas muilu ir vandeniu yra vienas pigiausių ir efektyviausių būdų apsisaugoti nuo šių ligų, nes plaunant rankas su muilu nuo jų pasišalina apie 90 proc. bakterijų ir virusų.

Rankas plauti būtina:

-          visuomet kai tik jos nešvarios;

-          pasinaudojus tualetu;

-          prieš valgant, prieš maisto ruošimą;

-          prieš ir po kontakto su žalia mėsa, žuvimi, paukštiena, kiaušiniais;

-          grįžus iš kiemo ar daržo;

-          pažaidus ar paglosčius naminį gyvūną;

-          pabendravus su sergančiu žmogumi;

-          kosint, čiaudint, šnypšiant nosį.

Būtina prisiminti, kad:

daugelio užkrečiamųjų ligų, perduodamų per nešvarias rankas, išvengsite, jeigu skirsite      pakankamai laiko rankų higienai;
rankas reikia plauti kruopščiai, tinkamai atliekant trinamuosius ir sukamuosius judesius, atkreipiant  dėmesį į tarpupirščius, pirštų galus, nagus;
rankas geriau šluostyti su vienkartinėmis priemonėmis.

 

 

 

Šiaulių departamento

Užkrečiamų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė

Justina Milašauskaitė

Tel. 841 59 63 93

El. paštas justina.milasauskaite@nvsc.lt