Klaipėdoje pirmasis legioneliozės atvejis

Data

2016 12 27

Įvertinimas
0
CIMG1623.JPG

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas informuoja, kad Klaipėdos apskrityje buvo užregistruotas legioneliozės atvejis. Šios ligos atvejų Klaipėdos apskrityje iki šiol nebuvo nustatyta. Dėl ilgalaikio karščiavimo į medikus kreipėsi Klaipėdos miesto gyventoja. Jai buvo diagnozuotas plaučių uždegimas. Atlikus laboratorinius tyrimus buvo nustatyta legioneliozė (Legionierių liga).

Pirmasis legioneliozės atvejis Lietuvoje buvo nustatytas 1985 m., antrasis – 2005 m. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje legioneliozė pasireiškia pavieniais susirgimais ir per 2006-2015 metų laikotarpį buvo užregistruoti 37 atvejai.

Legioneliozė – ūminė užkrečiamoji liga, pasireiškianti karščiavimu, plaučių uždegimu, rečiau – kvėpavimo sistemos, virškinimo sistemos, inkstų bei nervų sistemos pakenkimu. Ligos sukėlėjas – legionella bakterijos (kitaip dar vadinamos legionelės), kurių randama natūralioje ir žmogaus sukurtoje aplinkoje: upių, ežerų vandenyje, vandens saugyklose, dirvožemyje ir kt. Vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys  pagerina sąlygas šioms bakterijoms daugintis. Daugėjant vandens šildymo sistemų bei kitos vandens įrangos buityje, didėja ir galimybės legionelėms plisti. Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis 20 – 450C, žemesnėje nei 200C ir aukštesnėje nei 600C legionelės nesidaugina.

Legionelioze užsikrečiama įkvepiant aerozolio su legionelėmis. Aerozolio lašeliai patenka į smulkiuosius kvėpavimo takus ir alveoles, vėliau išplinta į plaučių audinį.

Legioneliozės priežastimi gali būti legionelėmis užkrėsti vandens šaltiniai: vandens aušinimo bokštai, vandens garų kondensatoriai, šalto ir karšto vandens sistemos.

Norint apsisaugoti nuo susirgimo legionelioze rekomenduojame:

-palaikyti šalto vandens temperatūrą žemesnę nei 20oC, karšto vandens temperatūrą – didesnę nei 50 oC;

-neleisti vandeniui užsistovėti;

-tinkamai valyti vandens sistemas, kad nesusidarytų nuosėdos;

-ne rečiau kaip 2 kartus per metus valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius, naudojamus oro kondicionavimo sistemose;

-valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus;

-po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną dezinfekuoti karšto vandens sistemas;

-kas mėnesį reikia apžiūrėti karšto vandens talpas, aušinimo bokštus ir matomus vamzdžius. Įsitikinti, kad visos dangos yra nesugadintos ir tvirtos;

-modifikavus sistemas ir pritaikius naują įrangą įsitikinti, kad vamzdžiai neužsikimšę ir vandens srovė nenutrūkstama;

-reikia prižiūrėti ir valyti dušus, dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos;

-rečiau naudojamus dušus ir čiaupus vieną kartą per savaitę reikia atsukti kelioms minutėms ir paleisti karštą vandenį.

 

Vilija Pečkauskienė

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro

prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Klaipėdos departamento

Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė

Tel. (8 46) 41 03 48

El. p. vilija.peckauskiene@nvsc.lt

Nuotrauka iš morguefile.com