Keliautojų dėmesiui - ebolos hemoraginės karštligės protrūkis Afrikoje tęsiasi

Data

2019 12 10

Įvertinimas
0
drew-hays-tGYrlchfObE-unsplash.jpg

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) informuoja keliautojus, kad Afrikoje, Kongo Demokratinės Respublikos šiaurės rytuose, tęsiasi ypač pavojingos Ebolos hemoraginės karštligės protrūkis. Ligą sukelia Ebolos virusas, priklausantis Filoviridae virusų šeimai, Zaire ebolavirus padermei, kuriai būdingos sunkios ligos formos.

Paplitimas pasaulyje

Pirmieji Ebolos hemoraginės karštligės atvejai buvo išaiškinti 1976 m. Kongo Demokratinėje Respublikoje (buvusiame Zaire) ir Sudane. Nedideli protrūkiai kildavo Centrinės ir Vakarų Afrikos kaimuose šalia atogrąžų miškų, tačiau 2014–2016 m. protrūkio metu liga pirmą kartą išplito į miestų teritorijas. Daugiausia susirgimų buvo nustatyta Gvinėjoje, Liberijoje ir Siera Leonėje. Iš viso užregistruota daugiau nei 28000 ligos atvejų, iš jų daugiau nei 11000 – mirties atvejų. 2018 m. rugpjūčio mėnesį PSO pranešė apie naują Ebolos hemoraginės karštligės protrūkį Kongo Demokratinėje Respublikoje, kuris tęsiasi iki dabar. 2019 m. liepos 17 d. PSO šį protrūkį paskelbė tarptautinio masto ekstremalia visuomenės sveikatai situacija, kuri nėra atšaukta. Nuo protrūkio pradžios užregistruota daugiau nei 3000 ligos atvejų, iš jų daugiau nei 2000 – mirties atvejų, ir kasdien šie skaičiai didėja. Pavieniai įvežtiniai atvejai buvo nustatyti Konge, Ugandoje, Ruandoje.

 

Ebolos hemoraginės karštligės atvejų geografinis pasiskirstymas 2019 m. spalio mėn.

Kaip užsikrečiama?

Tikslus viruso rezervuaras nežinomas. Manoma, kad tai – vaisėdžiai šikšnosparniai, nuo kurių užsikrečia kiti gyvūnai (beždžionės, antilopės, dygliakiaulės). Žmonės užsikrečia kontaktuodami su laukiniais gyvūnais, tvarkydami jų mėsą. Taip pat užsikrečiama tiesioginio sąlyčio su sergančiais ar mirusiais nuo Ebolos hemoraginės karštligės asmenimis metu per kraują ar kitus kūno skysčius (seiles, šlapimą), taip pat per užterštus aplinkos daiktus, drabužius, patalynę. Didžiausia rizika užsikrėsti yra, kai ligoniai vemia, viduriuoja, kraujuoja. Ebolos hemoragine karštlige persirgę asmenys gali perduoti ligą lytiniu keliu, nes nuo simptomų pradžios virusas išlieka spermoje mažiausiai 12 mėnesių. Liga neplinta oru, jos neperneša uodai.

Sveikatos priežiūros darbuotojai paveiktose vietovėse dažnai kontaktuoja su Ebolos hemoragine karštlige sergančiais ligoniais ir užsikrečia šia sunkia liga, jei nenaudoja asmeninių apsaugos priemonių ir nevykdo infekcijų kontrolės priemonių.
 
Ligos simptomai

Ligos inkubacinis periodas (laiko tarpas nuo žmogaus užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų atsiradimo) trunka 2–21 dieną. Ligos pradžia ūmi, pakyla kūno temperatūra, vargina galvos, gerklės, raumenų, sąnarių skausmai, pykinimas, silpnumas. Vėliau atsiranda pilvo skausmai, vėmimas, viduriavimas, bėrimai, sunkiais ligos atvejais – stiprus vidinis ir išorinis kraujavimas iš nosies, dantenų, vidaus organų. Sutrinka kepenų ir inkstų funkcijos, vystosi daugybinis organų nepakankamumas. Mirštamumas tokiais atvejais siekia 50–90 proc.

Kaip apsisaugoti nuo ligos?

Kongo Demokratinėje Respublikoje, dalyvaujant Pasaulio sveikatos ir kitoms organizacijoms, bendruomenė plačiai informuojama apie ligos protrūkį ir apsisaugojimo priemones. Labai svarbu laiku išaiškinti ligos atvejus, nustatyti sąlytį turėjusius asmenis, skiepyti sveikatos priežiūros darbuotojus, dirbančius židiniuose, mirusius asmenis  laidoti saugiai ir vykdyti kitas kontrolės priemones.  Licencijuotos vakcinos nėra (ligos židiniuose naudojama eksperimentinė vakcina).
        Asmenys, keliaujantys į Ebolos hemoraginės karštligės paveiktas teritorijas, turi laikytis šių saugos priemonių:
•    vengti tiesioginio sąlyčio su sergančiais ar mirusiais nuo Ebolos hemoraginės karštligės asmenimis;
•    nekontaktuoti su laukiniais gyvūnais, nevartoti jų mėsos;
•    vengti  nesaugių lytinių santykių, naudoti apsisaugojimo priemones;
•    dažnai plauti rankas su muilu ar naudoti antiseptiką, kuris įtrinamas į rankas.
Grįžus iš Ebolos hemoraginės karštligės paveiktų teritorijų ir per tris  savaites  pradėjus karščiuoti, viduriuoti, jausti nuovargį ir kitus ligos simptomus, būtina kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir informuoti apie buvusią kelionę.

Ar saugu keliauti į Ebolos viruso paveiktas teritorijas Kongo Demokratinėje Respublikoje?

PSO vertinimu, rizika užsikrėsti Ebolos virusu asmenims, keliaujantiems į Kongo Demokratinę Respubliką,  yra labai maža, laikantis saugos priemonių. Ebolos hemoraginės karštligės išplitimo rizika regioniniu ir šalies lygiu yra aukšta, tačiau pasauliniu lygiu yra maža dėl šalių pasirengimo ekstremaliai situacijai ir mažos įvežtinių atvejų tikimybės. Taip pat PSO nerekomenduoja jokių kelionių ar prekybos apribojimų šioje šalyje.

Kontaktai žiniasklaidai
Auksė Adomaitytė
(8 46) 39 91 08
[email protected]