Kartu su atgyjančia gamta bunda ir erkės

Data

2019 03 20

Įvertinimas
1
erk789.jpg

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos primena, kad pavasarį prasideda pirmasis erkių aktyvumo pakilimas. Nors kiekvienais metais erkių gausa būna skirtinga ir pavasarinio erkių aktyvumo metu didžiausias jų skaičius būna gegužės mėnesį, tačiau jau dabar reikia išlikti budriems bei saugotis pavojingų voragyvių – erkių.

Veiksmingiausia apsaugos nuo erkinio encefalito priemonė yra skiepai

Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta. Abi schemos yra vienodai veiksmingos. Pagreitinta skiepijimų nuo erkinio encefalito schema taikoma prieš pat erkių aktyvumo sezoną ar jam jau prasidėjus.

Skiepų nuo Laimo ligos nėra. Persirgus šia liga neįgyjamas ir imunitetas.

Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ne tik įsisiurbus infekuotai erkei

Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir vartojant termiškai neapdorotą karvės ar ožkos pieną bei jo produktus. Virinant pieną erkinio encefalito virusas žūsta per 2 min., veikiant 70 °C temperatūrai – per 5 minutes.

Erkės aktyvios ištisą parą

Didesnė rizika susirgti erkių platinamomis ligomis yra ne tik žmonėms, gyvenantiems ar dirbantiems miškingose vietovėse (miško darbininkams, medžiotojams, eiguliams, jėgeriams, miškininkams, ūkininkams ir karinėje srityje dirbantiems darbuotojams), bet ir žmonėms, kurie mėgsta aktyvų poilsį gamtoje. Svarbu atminti, kad erkių aktyvumo sezono metu nėra „saugaus“ laiko, nes erkės aktyvios ir dieną, ir naktį.

Erkių sukeliamos ligos yra ne tik pavojingos, bet ir klastingos

Erkinio encefalito ligos pradžia: pakilusi temperatūra, galvos skausmas, silpnumas, šaltkrėtis, pykinimas, kartais viduriavimas primena gripo ar peršalimo simptomus, todėl juos galima sumaišyti. Žmogus šiuos ligos simptomus dažniausiai pajaučia po 7–14 d. nuo užsikrėtimo. Po to sergančiojo būklė pagerėja, bet dažniausiai būna antroji ligos banga. Jai būdinga aukšta temperatūra, virusas pasiekia smegenis ir sukelia jų uždegimą. Tuo tarpu Laimo ligos atveju, erkės įkandimo vietoje po 1–4 savaičių atsiranda raudona dėmė, galinti keisti savo formą ir dydį. Šios ligos atveju ligonis skundžiasi sąnarių ir raumenų skausmu, o vėlyvu ligos periodu pažeidžiama centrinė nervų sistema. Ligoniai skundžiasi miego sutrikimu, atminties susilpnėjimu, svaigimu ir kt.

Sumažinti erkių įsisiurbimo riziką gali individualios priemonės:

  • Tinkama apranga. Patariama apsivilkti šviesiais, ilgomis rankovėmis drabužiais, rankogalius gerai priglausti prie riešo, o kelnių klešnių apačią susikišti į kojines. Galvą apsirišti skarele arba užsidėti prigludusią kepurę.
  • Repelentų naudojimas (erkes atbaidančios cheminės medžiagos).
  • Saviapžiūra. Po iškylos gamtoje apžiūrėti visą kūną, ypač paausius, kaklą, pažastis, kirkšnis, kojų ar rankų lenkimo linkius. Išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu, persirengti kitais rūbais.
  • Tinkamas maisto vartojimas. Vartoti tik pasterizuotą karvių ar ožkų pieną bei jo produktus.

Ką daryti, jei įkando erkė?

  • Aptikus erkę reikia ją kuo greičiau ištraukti. Pincetu sučiupti erkę kaip galima arčiau galvos ir staigiu judesiu truktelėti atgal.
  • Apiplauti žaizdą vandeniu su muilu ir dezinfekuoti.
  • Nedraskyti erkės įkandimo vietos, jei ir nepavyko pilnai pašalinti erkės ir liko jos galvutė. Galvutę kaip svetimkūnį organizmas pašalins pats.
  • Stebėti erkės įkandimo vietą ir savo savijautą nuo 2 iki 4 savaičių.
  • Erkės įkandimo vietoje atsiradus paraudimui, nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Daugiau apie erkių pernešamas ligas skaitykite adresu http://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/erkiu-pernesamos-ligos

 

 

Kontaktai žiniasklaidai

Vilda Bajoriūnienė

Tel. (8 659) 391 26

El. p. vilda.bajoriuniene@nvsc.lt