Kaip sportuoti saugiai

Data

2017 01 04

Įvertinimas
0
sport klaip.png

Besirenkančių aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą žmonių daugėja kasmet. Visuomenė pradeda suprasti judėjimo, fizinio aktyvumo naudą jų sveikatai ir savijautai. Įrodyta, kad fiziškai neaktyvūs žmonės 2 kartus dažniau serga širdies ligomis, žymiai didesnis jų mirštamumas. Kuo mažesnis fizinis aktyvumas, tuo didesnė rizika susirgti. Mažai judančiam žmogui sutrinka kraujospūdžio reguliacija, nutunkama, kraujyje padaugėja lipidų, pakinta gliukozės apykaita. Kiekvienas iš šių faktorių skatina aterosklerozės, o kartu ir širdies ligų vystymąsi.

Atėjus žiemai daugelis žmonių fiziniam aktyvumui palaikyti renkasi įvairias paslaugas teikiančius sporto klubus. Kiekvienas turi savų priežasčių pradėti sportuoti. Vieni nori numesti svorio, kiti sustiprėti, treti renkasi sporto klubą tikėdamiesi sumažinti tam tikras sveikatos problemas ar tiesiog pajudėti ir prasiblaškyti.

Didėjant poreikiui natūralu, kad daugėja ir sporto klubų. Tačiau ar tikrai visi jie įrengti tinkamai, ar sporto klubų paslaugų teikimo patalpos, jose esantys įrenginiai yra saugūs, techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų ar traumų, ar juose dirba ir sportuojančius prižiūri kvalifikuoti specialistai, reikėtų pasidomėti iš anksto.

Sporto klubo paslaugų veikla gali būti vykdoma tik turint šiai veiklai teisės akto (Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-632 „Dėl leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių patvirtinimo“) tvarka išduotą leidimą-higienos pasą (toliau – LHP), kuris išduodamas tik veiklos vykdymo sąlygoms atitinkant teisės aktų reikalavimus. Sporto klubo paslaugų sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 123:2013 „Sporto klubo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-551 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 123:2013 „Sporto klubo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma).

Prieš renkantis sporto klubą patartina išsiaiškinti, ar sporto klubo paslaugas teikiantis objektas veikia legaliai ir turi šiai veiklai išduotą LHP. Informaciją ar sporto klubas, kuriame norėtumėte lankytis, turi LHP, galite sužinoti apsilankę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje, skiltyje „Pasitikrinti, ar įmonė turi leidimą-higienos pasą“. Taip pat šią informaciją turi suteikti sporto klubo administracijos darbuotojai.

Pažymime, kad Klaipėdos apskrityje yra išduoti 25 LHP (iš jų 15 LHP Klaipėdos mieste), leidžiantys vykdyti sporto klubų paslaugų veiklą.

Atmintinė sporto klubų lankytojams

Treniruotėms sporto klube skiriama nemažai laiko ir pastangų, tačiau ne visada sportas – sveikata, todėl vertėtų atkreipti dėmesį į keletą svarbių dalykų, padėsiančių pagerinti sportinius rezultatus, pasiekti užsibrėžtų tikslų, išvengti traumų ar kitų sveikatos problemų:

1. Sportuokite tik prieš tai pasitarę ir nuolat prižiūrimi kvalifikuotų specialistų. Higienos norma reglamentuoja, kad pratybas (užsiėmimus, treniruotes) vedantys asmenys privalo turėti specialųjį kūno kultūros ir sporto išsilavinimą (sporto krypties aukštąjį išsilavinimą) patvirtinančius dokumentus ar Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išduotą kūno kultūros ir sporto veiklos leidimą.

Sportuodami savarankiškai galite pervertinti savo jėgas ir galimybes, taip sau ne padėdami, o pakenkdami. Atminkite, kad netaisyklinga kūno padėtis atliekant pratimus gali kelti pavojų kūnui. Patempti raumenys, plyšusios sausgyslės ir nugaros skausmai tai tik keletas rizikingų pasekmių, galinčių pasitaikyti netaisyklingoje padėtyje atliekant pratimus. Nepamirškite, kad treniruoklio kėdės ar rankenos aukštį būtina sureguliuoti pagal savo ūgį. Netaisyklingai darant pratimus bus jaučiamas diskomfortas, o vėliau ir didesnės ar mažesnės sveikatos problemos.

Būtina tinkamai įvertinti kiekvieno pradedančio sportuoti fizines galimybes bei sportinę formą. Treneris treniruotės tipą parinks pagal kiekvieno gyvenimo būdą, darbo specifiką, jaučiamas sveikatos problemas ir fizinį pasirengimą.

2. Sportinių traumų profilaktika - apšilimas. Jei norite išvengti fizinių traumų sporto metu, prieš treniruotę privalote tinkamai apšilti. Raumenys pilnai neišsitempia ir nesusitraukia tol, kol nesušyla. Tinkamai apšilus, sumažėja traumų rizika, ypač sausgyslių, raiščių ir raumenų patempimų, įplyšimų ir plyšimų; pagreitėja ir suintensyvėja širdies darbas, kūnas parengiamas fiziniam krūviui; padidėja dėmesio koncentracija ir susikaupimas būsimai veiklai. Taip pat verta nepamiršti, kad po treniruotės reikia duoti organizmui laiko (5–10 min.) nurimti. Ypač svarbu pabūti ramiai po fizinių pratimų, skirtų širdžiai;

3. Treniruotės metu būtinai gerkite vandenį. Vanduo vaidina svarbiausią vaidmenį pernešant maisto medžiagas, deguonį, iš organizmo šalinant medžiagas, palaikant kraujo lygį, reguliuojant kūno temperatūrą. Intensyviai sportuojant, išskirdamas prakaitą kūnas saugosi nuo perkaitimo. Svarbu to nepamiršti, nes, kai skysčių pusiausvyra kūne sutrikdoma, žmogus treniruotės metu greičiau pavargsta, praranda daugiau jėgų, po treniruotės jaučiasi nusilpęs. Labai svarbu, kad treniruotės metu gertumėte daug vandens, tai reikalinga tam, kad organizmas ne dehidratuotų. Per valandą intensyvių treniruočių turite išgerti bent litrą vandens;

4. Pasirinkite tinkamą aprangą bei avalynę. Netinkama avalynė blogai sugeria smūgius, apkrauna sąnarius, formuoja netaisyklingą laikyseną ir pėdos padėtį, visą tai gali nulemti traumą. Universaliausia sportinė avalynė – bėgimo bateliai. Renkantis sportinę apranga, patartina nebijoti sintetinių audinių, kurie ne tik lengvai skalbiasi ir greičiau džiūsta, bet juose ne taip greitai dauginasi bakterijos;

5. Nepamirškite šlepečių. Higienos norma nurodo, kad grindys sporto klubo persirengimo, dušo, tualeto patalpose (taip pat ir baseinų, pirčių patalpose, jei tokie įrengti), privalo būti lygios, neslidžios, tinkamos valyti drėgnu būdu ir atsparios cheminiams valikliams bei dezinfekantams. Tačiau verta nepamiršti, kad paslydimo galimybė vis tiek išlieka (jos gali būti ką tik išplautos ar per daug šlapios), todėl tinkamos šlepetės gali padėti išvengti galimų rimtų sužeidimų ar traumų paslydus. Taip pat jos gelbsti ir norint išvengti galimybės apsikrėsti pėdų, nagų grybeliu, nors pagal Higienos normos reikalavimus grindys dušų patalpose privalo būti plaunamos fungicidiniu (grybelio sukėlėjus naikinančiu) poveikiu pasižyminčiomis priemonėmis.

6. Treniruočių metu naudokite rankšluostį ar patiesalą. Sporto klubo patalpos, įranga, inventorius visada turi būti švarūs. Tačiau tai sunku įgyvendinti jei vyksta srautinis, o ne grupinis sportavimas. Tam, kad išvengti galimo užsikrėtimo niežais, odos ar nagų grybeliu, patartina ant gulimų, sėdimų treniruoklių pasitiesti savo rankšluostį ar kitą patiesalą. Taip pat atminkite, kad kiekvienoje sporto salėje turi būti įrangos, įrenginių, inventoriaus valymui skirtų priemonių, kuriomis galėtų naudotis asmeniškai kiekvienas sporto klubo paslaugų vartotojas;

7. Nepersistenkite sportuodami. Tiems, kas neplanuoja siekti sporto aukštumų, o ypač pradedantiesiems, užtenka per savaitę sportuoti 2-3 kartus.

Jei kitą dieną jaučiate raumenų ar sąnarių skausmą, tai rodo, kad fizinis krūvis buvo per didelis, o pratimai – per sunkūs. Po fizinio krūvio neturi skaudėti, nors iš seno dar likęs mitas – esą jei kitą dieną nieko neskauda, vadinasi, per mažai dirbai. Skausmas rodo krūvį, kuris ne tik nebuvo naudingas, bet ir žalingas. Gali būti, kad raumenyse kaupiasi tarpiniai medžiagų apykaitos produktai, kurie dirgina nervines galūnėles ir sukelia skausmą. Taip pat galimi raumenų skaidulų mikroplyšimai, kurie lemia lokalų uždegimą ir skausmą.

Pagrindinė taisyklė, kuria turi vadovautis visi, nusprendę galiausiai pradėti sportuoti nepamiršti saiko.

 

Dalia Vičienė

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro
prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Klaipėdos departamento
Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė

Tel. (8 46) 39 72 72, el. p. [email protected]