Kaip šaltuoju metų laikotarpiu užtikrinti optimalų patalpų mikroklimatą ir žmonių sveikatą?

Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ (HN 42:2009) mikroklimatas apibūdinamas kaip patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumo, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio derinys. Norint išvengti neigiamo poveikio sveikatai ir užtikrinti optimaliausią mikroklimatą šaltuoju metų laikotarpiu, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pataria gyvenamosiose ir visuomeninėse patalpose palaikyti 18–21 oC oro temperatūrą, užtikrinti santykinę 35–60% oro drėgmę ir oro judėjimą nuo 0,05 iki 0,15 m/s.

Patalpų oro kokybė priklauso nuo mikroklimato

Lietuvoje sparčiai daugėjant renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, vis dažniau išryškėja netinkamo mikroklimato sukeliamos problemos gyvenamosiose patalpose. Gyventojams svarbu žinoti, kad po daugiabučio modernizacijos keičiasi ir butų mikroklimato parametrai. Kadangi modernizuotas daugiabutis, gyvenamasis namas tampa daug sandaresniu, svarbu tinkamai vėdinti patalpas, kad būtų palaikoma reikiama oro drėgmė ir kokybė. Patalpose, kuriose yra nepakankama oro temperatūra ir dažnai būna drėgna, ant drėgnų paviršių atsiranda pelėsis, kuris skleidžia nemalonų kvapą bei gali sukelti alergines reakcijas.

Kaip  palaikyti optimalų mikroklimatą šaltuoju metų laikotarpiu?

Patalpų vėdinimas, ypač žiemą, yra vienas svarbiausių normalų mikroklimatą lemiančių veiksnių, todėl šaltuoju metų laikotarpiu oro kokybė bus užtikrinta, jei gyvenamąsias patalpas reguliariai vėdinsite, bent 2 kartus per dieną. Jei nėra galimybės tai atlikti reguliariai, patalpas reikėtų vėdinti ryte ir vakare. Vėdinant gyvenamąsias patalpas, svarbu nepamiršti, kad gyvenamųjų patalpų temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turėtų būti 18–21 oC, tad nederėtų kambarių per daug atšaldyti ar sušildyti.

Jei gyvenamosiose patalpose oras per sausas, jį būtina drėkinti (pvz., oro drėkintuvais), tokiu būdu išvengsite akių ir odos išsausėjimo.

Jei gyvenamuosiuose patalpose santykinis oro drėgnumas per didelis, rekomenduojama naudoti oro sausintuvus, kurie padės pašalinti per didelį drėgmės kiekį namuose. Taip pat galimas ir intensyvesnis būsto šildymas, jei turite reguliuojamus radiatorius, kuriam laikui padidinkite kaitrumo lygį. Efektyviausia, gyvenamąsias patalpas vėdinti trumpai, tačiau intensyviai iki 10 minučių, sudarant skersvėjį, tačiau tokiu atveju patalpoje neturėtų būti žmonių. Ypatingai reikėtų atkreipti dėmesį į vonios ir tualeto bei rūsio vėdinimą, dažniausiai šiose vietose drėgmės santykis yra didesnis nei turėtų būti.

Šalčio poveikis žmogaus sveikatai

Pasaulio sveikatos organizacija pastebi, kad šaltuoju metu laikotarpiu žmonių mirštamumas yra didesnis nei šiltuoju, todėl svarbu prisiminti, kad žiemą reikia imtis išskirtinių atsargumo priemonių esant patalpoje ir lauke.

Poveikis imuninei sistemai. Žiemos mėnesiais žmonės daugiau laiko praleidžia parduotuvėse, prekybos centruose ir restoranuose, kitaip tariant, artimiau kontaktuoja vieni su kitais, todėl atsiranda didesnė tikimybė susirgti gripu ar peršalimu. Kiekvienas susirgimas užkrečiamąja liga alina imuninę sistemą.

Kaip to išvengti? Dažniau plaukite rankas su muilu ir vandeniu ar dezinfekuojančiu preparatu, kosėkite ir čiaudėkite prisidengdami vienkartine nosine, o jei šios neturite, alkūnės linkiu, o ne į delnus.

 

Poveikis odai. Sausas žiemos oras gali išsausinti odą.

Kaip to išvengti? Prauskitės su vidutinės šilumos vandeniu, ne karštu. Naudokite oro drėkintuvą, kad oda netaptu pernelyg sausa.

 

Poveikis širdžiai. Šaltas oras veikia kaip vazokonstriktorius, o tai reiškia, kad susiaurėja kraujagyslės, dėl ko padidėja miokardo infarkto rizika.

Kaip to išvengti? Eidami į lauką apsivilkite šiltesniais drabužiais, dėvėkite kepurę ir pirštines. Neužsiimkite per daug aktyvia fizine veikla lauke, kuri galėtų pakenkti jūsų širdžiai.

 

Poveikis kūno temperatūrai. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad senyvo amžiaus žmonėms, kuriems padidėjusi hipotermijos rizika (būsena, kai organizmo temperatūra nukrinta iki žemesnės nei reikalinga palaikyti organizmo metabolizmą ir funkcionavimą) net ir trumpas šalčio poveikis gali turėti neigiamos įtakos.

Kaip to išvengti? Būkite dėmesingi ženklams, kuriuos siunčia jūsų organizmas, pastebėję pirmuosius hipotermijos požymius (intensyvų drebulį, tirpstančias rankas, negalėjimą atlikti sudėtingesnių veiksmų, greitą ir negilų kvėpavimą, jaučiamą apgaulingą šilumos jausmą, negalėjimą suliesti nykščio ir mažojo pirštelio, raumenų koordinacijos, judesių sutrikimus, netvirtą žingsnį, lengvą sumišimą, pabalusias lūpas, pamėlusias ausis, rankų ir kojų pirštus, sutrikusią kalbą, lėtesnį mąstymą, atminties sutrikimą, žymiai sulėtėjusį pulsą ir kvėpavimą) nedelsiant skambinkite trumpuoju pagalbos numeriu 112.

 

Visuomenės sveikatos saugos skyriaus

vyr. specialistas Eitvydas Taujanskas

Tel. (8 5) 264 9670

El. p. [email protected]

 

Kontaktai žiniasklaidai 
Austina Vžesniauskaitė
Tel. 8 677 85573
El. p. [email protected]