Gaisrų Latvijoje pasekmės jaučiamos ir Lietuvoje

Data

2018 07 20

Įvertinimas
5
burning-emergency-fire-1749.jpg

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad dėl vakarų Latvijoje kilusių miško ir durpyno gaisrų šiaurės Lietuvoje tvyro smogas. Paprastai tokių gaisrų pasekmė – padidėjusi smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija ore.

Padidėjus smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracijai, labiausiai nukenčia kvėpavimo taikai. Užterštas oras taip pat dirgina akis, nosį, burną, išauga alergijos tikimybė. Žmonės dažniau pradeda sirgti bronchitais, plaučių uždegimais, astma, lėtine obstrukcine plaučių liga ir pan. Ilgalaikis teršalų poveikis skatina kvėpavimo organų, vėžinius, širdies ir kraujagyslių, alerginius susirgimus. Užterštame ore randama pavojingų junginių: anglies monoksido, azoto dioksido, sieros dioksido, smulkiųjų kietųjų dalelių, ozono, benzeno, švino.

Kaip elgtis esant oro užterštumui dėl gaisrų?

  • likti namuose, nevesti mažų vaikų į lauką;
  • sandariai uždaryti langus (namuose galima užkamšyti drėgnomis šluostėmis), išjungti vėdinimo sistemas;
  • jei yra galimybė, patalpų vėdinimui naudoti oro kondicionierius;
  • saugoti kvėpavimo takus, pridengti juos su marlinėmis kaukėmis ar respiratoriais;
  • vengti aktyvios fizinės veiklos (sporto, darbo lauke);
  • blogėjant situacijai, rekomenduojama šeimoms, auginančioms  vaikus iki 1 metų bei sergantiems lėtinėmis kvėpavimo sistemos ligomis, alerginiais susirgimais, išvykti iš užterštų zonų;
  • blogai pasijutus, kreiptis į gydytoją.

 

Ingrida Skridailienė

Tel. 8 659 07209;  (8 5) 2649667

El. p. [email protected]

 

Kontaktai žiniasklaidai

Diana Brunevičienė

Tel. 8 659 68950

El. p. [email protected]