Dengės karštligė – liga, kurią galima parsivežti iš egzotinių šalių

Data

2019 01 15

Įvertinimas
3
mosquito-542156_1920.jpg

Esant šaltam metų laikotarpiui, daugelis žmonių keliauja į egzotiškus šiltuosius kraštus iš kurių galima parsivežti nemalonią staigmeną – Dengės karštligę.

Dengės karštligė yra ūmi virusinė uodų pernešama liga, kurią sukelia Dengės virusas. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis pasaulyje kasmet užregistruojama 50–100 milijonų šios ligos atvejų, vidutiniškai 25 tūkstančiai – mirties atvejų. Daugiau kaip 100 pasaulio šalių liga laikoma endeminė. Be to, ji plinta ir į naujas teritorijas. Šis procesas yra susijęs su klimato atšilimu ir uodų populiacijos didėjimu. Sergamumo pakilimas stebimas liūčių sezono metu.

Paplitimas pasaulyje

Dengės karštligė registruojama tropiniuose ir subtropiniuose pasaulio kraštuose. Rizika yra didesnė užsikrėsti Dengės karštlige Afrikoje; Pietų ir Centrinėje Amerikoje; Pietryčių Azijoje; rytinėse Viduržemio jūros ir vakarinėse Ramiojo vandenyno dalies šalyse.

Per paskutinius dešimtmečius Dengės karštligė labiausiai išplito Centrinės ir Pietų Amerikos šalyse (Meksikoje, Karibų jūros salose, Kolumbijoje, Bolivijoje, Ekvadore, Venesueloje, Brazilijoje, Paragvajuje). 2016–2017 m. Dengės karštligės protrūkiai buvo užregistruoti Brazilijoje, Filipinuose, Malaizijoje, Saliamono salose, Burkina Faso, Dramblio Kaulo Kranto Respublikoje, Šri Lankoje, Tailande, Egipte. 2018 m. didelis Dengės karštligės protrūkis buvo Prancūzijos kolonijoje Reunjono saloje, kur užregistruota 1816 vietinių šios ligos atvejų. Šiuo metu vakarinė ir pietinė šios salos dalys laikomos paveiktomis. Portugalijos Madeiros saloje po 2012 m. įvykusio protrūkio (daugiau kaip 2000 atvejų) iki dabar registruojami susirgimai Dengės karštlige.

Lietuvoje 2017 m. užregistruoti 4, 2018 m. – 3 įvežtiniai Dengės karštligės atvejai.

Kaip užsikrečiama?

Infekcijos šaltinis – Dengės karštlige sergantys žmonės (viremijos metu) ir beždžionės. Žmogus nuo žmogaus tiesiogiai šia liga neužsikrečia (galimi užsikrėtimai atliekant kraujo perpylimus, organų transplantacijas). Virusą žmogui perduoda užsikrėtę Aedes aegypti ir Aedes albopictus rūšies uodai.

Dengės karštligė vadinama miestų liga, nes ligą pernešantys uodai prisitaikė gyventi žmonių gyvenamosiose patalpose ir daugintis netoli esančiuose vandens telkiniuose (atviros talpos su lietaus vandeniu, šiukšlės). Kita šių uodų ypatybė – jie gelia žmogų dienos metu.

Ligos simptomai

Dengės virusas gali sukelti klasikinę karštligę arba sunkesnes ligos formas – hemoraginę karštligę ar šoko sindromą.

Dažniausiai sergama klasikine Dengės karštlige. Inkubacinis periodas (laiko tarpas nuo žmogaus užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo) trunka nuo 3 iki 14 dienų. Ligos pradžia ūmi, panaši į gripo – vargina karščiavimas; šalčio krėtimas; galvos, sąnarių, raumenų skausmai; pykinimas; vėmimas. Dėl strėnų ir kojų skausmų ligoniai sunkiai vaikšto. Bėrimas panašus į tymų (gausus, smulkus). Iš pradžių išberia liemenį, vėliau rankas ir kojas. Liga trunka 3–9 d. ir, sumažėjus temperatūrai, bėrimas išnyksta. Sveikstama ilgai, vargina silpnumas, atsiranda apetito stoka, nemiga, raumenų ir sąnarių skausmai. Sunkesnėms ligos formoms (Dengės hemoraginė karštligė ir Dengės šoko sindromas) būdinga sunki ligos eiga ir hemoraginiai reiškiniai: kraujosrūvos odoje, kraujavimai iš nosies, dantenų, skrandžio, žarnyno. Šoko sindromo metu išsivysto kolapsas. Laiku nepradėjus gydymo, mirštamumas nuo šios ligos gali siekti 18–40 proc.

Kaip apsisaugoti nuo ligos?

Vakcinos nuo Dengės karštligės nėra. Endeminėse teritorijose ligoniai griežtai izoliuojami gydymo įstaigose ir karščiavimo periodu laikomi lovose, kurių tinklai impregnuoti insekticidu, kad uodai neužsikrėstų ir neplatintų ligos.  

Grįžus iš kelionės po endemines šalis ir 3–14 dienų laikotarpiu pradėjus karščiuoti, atsiradus sąnarių, raumenų ir galvos skausmams, kraujavimui, būtina nedelsiant kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir informuoti gydytoją apie buvusią kelionę.

Asmenys, keliaujantys į endemines šalis, turi laikytis šių saugos priemonių:

                                                       

 

Informacija parengta pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ir PSO tinklalapių duomenis.