Atsinaujinantys energijos šaltiniai ir poveikis visuomenės sveikatai
Data
2017 06 05
Įvertinimas
Kaip ir kasmet, birželio 5 d. minima Pasaulinė aplinkos apsaugos diena, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į aplinkosaugos problemas, skatinti aplinkos saugojimą, sąmoningai rinktis aplinką tausojančias technologijas. Šiuolaikiniame pasaulyje išmokome panaudoti vėją, saulę, vandenį, net bangas tam, kad į mūsų aplinkos orą būtų išskiriama kuo mažiau oro teršalų ir taip sukuriama atsinaujinanti energija. Siekiant sustabdyti pasaulio klimato šilimą, skatinama mažinti į aplinkos orą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Europos Sąjungos tikslas – iki 2020 m. užtikrinti, kad 20 proc. visose Europos Sąjungos šalyse sunaudojamos energijos sudarytų atsinaujinančių išteklių energija (kai kurioms šalims nustatyti atskiri rodikliai). 2014 m. Lietuva pasiekė numatytą tikslą ir šis rodiklis sudarė 23,9 proc.
1 pav. Atsinaujinančių energijos išteklių sąnaudų struktūra Lietuvoje 2015 m., procentais
2 pav. Elektros pagaminimas iš atsinaujinančių energijos šaltinių Europos Sąjungoje. 2020 metams nustatytų ir pasiektų tikslų įgyvendinimas
3 pav. Elektros energijos pagaminimas iš atsinaujinančių energijos išteklių Europos Sąjungoje, 2004-2014 m.
Europos komisija, atsižvelgdama į pasiektus rodiklius, 2014 m. patvirtino 2030 m. Energetikos Strategiją, kurioje numatyta padidinti atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – AEI) naudojimą iki 27 proc.
Efektyviai naudojant AEI technologijas, į aplinkos orą būtų išmetama 25 milijardais tonų mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir 17 milijonų tonų kietųjų dalelių per metus. AEI naudojimas padeda sutaupyti daugiau nei 200 milijardų kubinių metrų vandens per metus. Iki 2050 m. būtų galima išsaugoti beveik 150 000 kvadratinių kilometrų apgyvendintos žemės, tačiau per tą laikotarpį metalo sunaudojimas gali išaugti daugiau kaip 600 milijonais tonų.
Patvirtinta neabejotina AEI nauda aplinkos orui, vandenims, dirvožemiui ir kt. aplinkos komponentams ir visuomenės sveikatai, tačiau eksploatuojant šiuos šaltinius susiduriama su kita – neigiama puse.
|
AEI |
Neigiama pusė/galimas poveikis visuomenės sveikatai
|
|
Vėjo energetika |
Vėjo jėgainių mechanizmai ir besisukančios mentės sukelia triukšmą, infragarsą ir žemo dažnio garsus. Šešėliavimas kyla dėl vėjo jėgainių menčių sukimosi, šis šešėliavimas gali nusitęsti dideliu atstumu nuo jėgainės (didžiausi šešėliai susidaro vasaros vakaro metu). Žiemos metu galimas menčių apledėjimas ir ledo „švaistymas“. Visuomenės nepasitenkinimas, psichoemocinis poveikis dėl vėjo jėgainių kaimynystės. Įrengimui ir eksploatavimui reikalingas didelis žemės plotas. Nelaimingų atsitikimų, griūties rizika.
|
|
Saulės energetika |
Įrengimui ir eksploatavimui reikalingas didelis žemės plotas. Mažas efektyvumas mažai saulėtose šalyse (tarp jų ir Lietuvoje). Nenuolatinis energijos gavimas. Saulės kolektorių gamybos metu į aplinka išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos (azoto trifluoridas, sieros heksafluoridas). Plonasluoksnių elementų gamybai reikalingos brangios ir retos medžiagos. |
|
Hidroenergetika |
Triukšmas. Natūralaus kraštovaizdžio pažeidimas, vandenų faunos ir floros suardymas. Galimas visuomenės nepasitenkinimas, psichoemocinis poveikis. Reikalingas didelis plotas dambų įrengimui, dėl ko gali būti iškeldinami gyventojai.
|
|
Biodujos |
Triukšmas nuo biodujų gavybos proceso įrenginių. Kvapų sklidimas. Oro tarša iš biodujų deginimo (anglies monoksidas, azoto oksidai ir sieros dioksidas).
|
|
Geoterminė energija |
Triukšmas dėl turbinų, generatorių, šilumos siurblių veiklos. Žemės ir vandenų naudojimas. Skystų nuotekų susidarymas. Žemės sluoksnių nusėdimo rizika. Geoterminio vandens iš gilių sluoksnių sudėtyje gali būti padidėjęs arseno, gyvsidabrio, ličio ir boro kiekis. Jeigu elektros gaminimo eigoje atliekos išleidžiamos į upes arba ežerus, o ne atgal į geoterminį lauką, šios kenksmingos medžiagos gali paveikti vandens gyvūniją bei paversti vandenį netinkamu buitiniam naudojimui. JAV Aplinkos darbo grupės tyrimų duomenimis, visi minėti chemikalai daro neigiamą poveikį sveikatai: sukelia biocheminius pokyčius, apsigimimus, smegenų ir nervų sistemos pakitimus, vėžį, veikia endokrininę ir imuninę sistemas, sukelia vidaus organų sistemos ligas ir k.t. |
Siekdami palikti ateities kartoms saugią, švarią aplinką, privalome saugoti savo aplinką jau šiandieną. Vienas iš būdų – naudoti AEI, tačiau prieš įrengiant ir parenkant vietas šių išteklių naudojimui, būtina įvertinti galimą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai.
Inga Šopaitė
Klaipėdos departamento
Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė
tel. (8 46) 39 72 72
el. p. [email protected]
