Ar girdime, ką mūsų organizmas mums bando pasakyti?

Data

2018 04 25

Įvertinimas
1
Nuotrauka iš Pixabay.com
Nuotrauka iš Pixabay.com

Paskutinį balandžio mėnesio trečiadienį minima Tarptautinė triukšmo supratimo diena, skirta priminti apie triukšmo keliamą žalą visuomenės sveikatai.

Klausa yra vienas iš penkių jutiminio pažinimo procesų. Pagrindinė jos funkcija – gauti informaciją ir įspėti žmogų apie pavojų. Garsai, priklausomai nuo to, kokį fiziologinį ir psichologinį atsaką sukelia smegenyse, skirstomi į malonius ir nemalonius. Nemalonus garsas, sukeltas žmonių veiklos, vadinamas triukšmu. Organizmo atsakas į triukšmą gali būti fizinis veiksmas, pvz. užsidengti delnais ausis arba psichologinis, kai organizmas papuola į stresinę būseną – „kovoti ar bėgti“. Tokioje stresinėje būsenoje atsidūrusio žmogaus organizmas išskiria hormonus, kurie mobilizuoja kūną likti ir kovoti su triukšmo sukėlėju arba bėgti nuo jo. Tačiau ne visuomet įmanoma „nugalėti“ ar pabėgti nuo triukšmo šaltinio, o ir klausos mes niekaip negalime išjungti, t. y. esame priversti klausyti tiek malonius, tiek nemalonius garsus. Todėl svarbu suvokti, ką organizmas nuolatiniame triukšme mums bando pasakyti?

Kaip atpažinti triukšmo neigiamą poveikį psichologinei sveikatai?

  • Sutrinka miegas.
  • Pakyla spaudimas.
  • Sumažėja produktyvumas.
  • Sumažėja koncentracija.
  • Sutrinka gebėjimas prisiminti ir įsiminti informaciją.
  • Padidėja nepakantumas garsams.
  • Padidėja nuovargis ir irzlumas.
  • Patiriama nuolatinė streso būsena.

Kaip atpažinti, ar klausa pažeista?

  • Kalbėjimas ir kiti aplinkos garsai atrodo pritildyti.
  • Atrodo, jog aplinkiniai kalbėdami murma.
  • Ausyse girdisi skambėjimas ar ūžesys.
  • Aplinkiniai skundžiasi, jog klausotės radijo ar televizijos per garsiai.
  • Aplinkiniai skundžiasi, jog kalbate per garsiai.
  • Sunku išgirsti aukštos tonacijos garsus, pvz.: paukščių čiulbėjimą, skambutį į duris, telefoną ir pan.
  • Sunku suprasti pokalbį, kai esate triukšmingoje vietoje, pvz. restorane.
  • Sunku suprasti kito žmogaus kalbą telefonu.
  • Sunku suprasti priebalses.

Ar laikui bėgant tampame „atsparūs“ triukšmui?

Dabartinis gyvenimo būdas – miestų plėtra, automobilių gausa, pramonės vystymasis ir pan. sukelia nuolatinį ūžesį, triukšmą ir gausmą. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) triukšmą įvardija kaip vieną iš taršos būdų. Priešingai nei teršiant chemikalais, žmonės nemato tikrųjų triukšmo taršos padarinių, tačiau tai neigiamai veikia žmonių gyvenimo kokybę. Pažvelgus į miesto gyventojus, vaikus, lankančius darželį ar mokyklą, bei darbuotojus, dirbančius triukšmingoje aplinkoje, akivaizdu, jog dauguma nebeatpažįsta triukšmo kaip dirgiklio.

Nors dauguma žmonių pripranta prie triukšmo ir jo nebepastebi, tačiau net ir nereaguojant į garsus, žmogaus smegenys nenustoja registruoti iš išorės siunčiamų signalų. Tik visiška tyla leidžia joms šiek tiek pailsėti.

Kaip apsisaugoti nuo triukšmo?

  • Naudokite klausos prevencines priemones, jei esate veikiamas didelio triukšmo (pjaunant žolę, remontuojant butą ir kt.).
  • Jei esate koncerte ar diskotekoje, būkite atokiau nuo garso kolonėlių, pasinaudokite pertrauka.
  • Klausydamiesi muzikos per grotuvo ausines, pasirinkite tinkamą (saugų) garso lygį.
  • Pirkdami žaislus vaikams, atkreipkite dėmesį į jų skleidžiamą triukšmą. Būtina atsiminti, kad vaikai žaisdami dažnai laiko daiktus šalia ausų.
  • Stenkitės daugiau laiko praleisti gamtoje. Medžių lapų šlamėjimas, paukščių čiulbėjimas, vandens čiurlenimas ramina ir teigiamai veikia klausą bei sveikatą.

 

 

Kontaktai žiniasklaidai 
Austina Vžesniauskaitė
Tel. 8 677 85573
El. p. [email protected]