Antimikrobinio atsparumo problemos ir valdymo galimybės aptartos Šiauliuose

Data

2016 11 18

Įvertinimas
0
eziukas1.png

Naujausi duomenys patvirtina, kad visoje Europos Sąjungoje daugėja antibiotikams atspariomis bakterijomis užsikrėtusių gyventojų, o atsparumas antibiotikams kelia didelę grėsmę visuomenės sveikatai. Viena pagrindinių Europos Sąjungos  veiksmų plano dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms užduočių – siekti, kad ir Europoje, ir visame pasaulyje antibiotikai būtų vartojami racionaliau.

Gausus ir neracionalus antimikrobinių preparatų vartojimas yra varomoji jėga bakterijoms keistis ir įgyti apsauginius mechanizmus prieš ilgą laiką sėkmingai naudotus antibiotikus. Taigi bakterijos tampa atsparios antibiotikams. Įvairiose šalyse atliktų tyrimų duomenimis, mažiausiai trečdaliui ligoninėje besigydančių pacientų skiriamas gydymo kursas antibiotikais ir apie 50 proc. šių paskyrimų yra nereikalingi arba paskiriami netinkamai.

Kad antimikrobinį atsparumą (AMA) galima suvaldyti, rodo kai kurių Europos šalių (Prancūzijos, Čekijos, Slovėnijos, Didžiosios britanijos ir kt.) patirtis – įgyvendinus įrodymais pagrįsto vartojimo principus, užtikrinus infekcijų diagnostikos prieinamumą, panaudojus teisinio ir finansinio valdymo valdymo mechanizmus, keliant specialistų kvalifikaciją ir šviečiant visuomenę- galima sukėlėjų atsparumą ne tik stabilizuoti, bet ir gerokai sumažinti. O tokios šalys kaip Švedija, Olandija ir Danija jau yra beveik išvengusios AMA problemos.

Lietuvoje antimikrobinių preparatų  suvartojama tiek pat, kiek vidutiniškai Europoje, tačiau ypač daug antimikrobinių preparatų skiriama ligoninėse – pagal tai esame antrieji Europos Sąjungoje. Šalyje daugėja atsparių antibiotikams bakterijų, tokių kaip K. pneumoniae, P. aeruginosa, E. Coli. Pagal šiuos rodiklius Lietuva stipriai viršija Europos vidurkį. Nerimą kelia sparčiai plintanti  atspari antibiotikams  tuberkuliozė.

Atsakingas antibiotikų vartojimas – tai kiekvieno iš mūsų indėlis į antibiotikų efektyvumo išsaugojimą bei sparčiai plintančio antimikrobinio atsparumo mažinimą. Turėtume žinoti, kad antibiotikai nepadeda sergant gripu ar peršalus. Antibiotikai neveikia virusų ir todėl negydo virusinės kilmės ligų. Gydymą antibiotikais gali skirti tik gydytojas,  negalima jų vartoti savo nuožiūra. Labai svarbu laikytis gydytojo nurodymų – suvartoti visus skirtus antibiotikus, vartoti vienodais laiko tarpais. Antibiotikai nemalšina skausmo ir negydo visų ligų.Gydytojams labai svarbu atlikti tyrimus, t.y. C reaktyvinio baltymo nustatymą kraujyje(CRB) ir paimant tepinėlį Greitajam streptokoko testui atlikti. Šie  tyrimai padės nustatyti,  kokios kilmės yra infekcija – virusinė ar sukelta bakterijų. A grupės beta hemolizinio streptokoko  sukeltos gerklės, ryklės ligos yra lengvai gydomos antibiotikais. Greitojo streptokokų testo jautrumas ir specifiškumas yra maždaug 95%, jo atlikimas nesudėtingas.

Minint lapkričio 18-ją - Europos supratimo apie antibiotikus dieną - Šiaulių apskrities antimikrobinio atsparumo valdymo grupė kartu su Higienos institutu š.m.lapkričio 16 dieną organizavo seminarą, skirtą Šiaulių apskrities administracinių teritorijų savivaldybių gydytojams,  asmens sveikatos priežiūros įstaigų, visuomenės sveikatos biurų vadovams ir specialistams, tema  ,,Antimikrobinio atsparumo problema ir valdymo galimybės Šiaulių apskrityje“. Renginio tikslas - išsamiau supažindinti su aktualia antimikrobinio atsparumo problema ir numatyti bendradarbiavimo apskrityje galimybes. Didinti informuotumą apie visuotiną atsparumą antibiotikams ir skatinti geriausią praktiką tarp plačiosios visuomenės, sveikatos apsaugos darbuotojų ir politikų, kad būtų išvengta tolesnio atsparumo antibiotikams atsiradimo ir plitimo.

Seminaro metu buvo pristatyta antimikrobinio atsparumo ir antimikrobinių vaistų vartojimo situacija Lietuvoje ir Europoje bei Šiaulių apskrityje. Įvairių sričių specialistai supažindino su kokiom problemom susiduria medikai, gydydami sunkias visuomenėje ir ligoninėse įgytas ligas, kurių išsivystymą įtakoja netinkamas ar neracionalus antibiotikų naudojimas vaikams ir suaugusiems. Buvo akcentuojama, kad visoje Lietuvoje vis dar yra ydingas, neracionalus antibiotikų skyrimas ir vartojimas, pasirenkant stipriuosius animikrobinius vaistus, kai tuo tarpu, daugelio bakterinių ligų gydymui, pakaktų skirti pirmojo pasirinkimo - siauro veikimo spektro penicilinus (benzilpenicilinas, fenoksipenicilinas).

Šiaulių departamento 
Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja
Rita Švambarienė
Tel. (8 41) 59 63 90
El. p. rita.svambariene@nvsc.lt