Elektromagnetinis laukas

Elektromagnetiniai laukai yra nematomų elektrinių ir magnetinių laukų derinys.
Juos sukuria gamtos reiškiniai, tokie kaip Žemės magnetinis laukas, ir žmogaus veikla, daugiausia naudojant elektros energiją. Mobilieji telefonai, elektros perdavimo linijos ir kompiuterių ekranai yra elektromagnetinius laukus generuojančios įrangos pavyzdžiai.

 

EML mus supa visur aplinkoje, įskaitant mūsų namus, mokyklą ir darbo vietą.

Elektromagnetinius laukus sukuria natūralūs arba žmogaus veiklos sukurti šaltiniai (toliau – dirbtiniai). Natūralūs elektromagnetinių laukų šaltiniai yra atmosferos iškrovų kuriamos elektromagnetinės bangos, saulės ir kitų dangaus kūnų skleidžiamas elektromagnetinis spinduliavimas, elektriniai ir magnetiniai žemės atmosferos laukai. Dirbtiniams šaltiniams priskiriami buityje naudojami prietaisai, ne radiotechninės paskirties pramonės įmonėse, medicinos ir mokslo įstaigose naudojami diagnostikos, gydymo ir fizioterapijos prietaisai ir radiotechninės paskirties šaltiniai arba radijo siųstuvai.

Pagal poveikį elektromagnetinė spinduliuotė skirstoma į nejonizuojančiąją ar jonizuojančiąją.

Nejonizuojančioji spinduliuotė yra elektromagnetinių bangų srautas, kuris neturi pakankamai energijos jonizuoti audinių ar medžiagų atomus ir molekules taip, kaip jonizuojančioji spinduliuotė, bet geba jiems perduoti energiją, pavyzdžiui – šviesa, šiluma, garsas. Įprastinė riba tarp nejonizuojančiosios ir jonizuojančiosios spinduliuotės yra už regimosios ir ultravioletinės šviesos.

 

 

 

Elektromagnetiniai laukai yra nematomų elektrinių ir magnetinių laukų derinys.

Juos sukuria gamtos reiškiniai, tokie kaip Žemės magnetinis laukas, ir žmogaus veikla, daugiausia naudojant elektros energiją. Mobilieji telefonai, elektros perdavimo linijos ir kompiuterių ekranai yra elektromagnetinius laukus generuojančios įrangos pavyzdžiai.

Įkrautos dalelės, tokios kaip elektronai ir protonai, judėdami sukuria elektromagnetinį lauką (toliau – EML), o šis laukas perneša energiją, kurią vadiname elektromagnetine spinduliuote. Periodiškai kintanti elektros srovė ar krūviai erdvėje sukuria kintamąjį elektrinį lauką, o jis – kintamąjį magnetinį lauką. Šis laukas savo ruožtu kuria kintamąjį elektrinį lauką, jis – kintamąjį magnetinį lauką ir t. t. Šie kintamieji laukai laisvai sklinda erdvėje elektromagnetinės bangos pavidalu. Elektromagnetinės bangos galėtų sklisti amžinai, jei tik jų energijos nesugertų ar neišsklaidytų aplinka. Elektromagnetinės bangos gali sklisti ne tik per orą ir kietas medžiagas, bet ir vakuumu.

 

Elektromagnetinę energiją apibūdina tokie rodikliai kaip dažnis, bangos ilgis arba energijos matavimo vienetai. Visi trys yra susiję matematiškai taip, kad jei žinote vieną, galite apskaičiuoti kitus du. Radijo bangos ir mikrobangos dažniausiai apibūdinamos bangos dažniu (matuojama hercais), infraraudonųjų spindulių ir matomos šviesos bangos apibūdinamos bangos ilgiu (metrais), o rentgeno ir gama spinduliai – energijos vienetais.

Elektromagnetinėms bangoms būdingos bangų savybės: atspindys ir lūžis, interferencija, difrakcija, dispersija, sklaida, sugertis ir pan.

Apie bangų savybes plačiau susipažinti galima Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje .

Viršulių, praeinančių per vieną sekundę tašką, skaičius apibūdinamas kaip bangos dažnis. Viena banga arba ciklas per sekundę vadinama hercu (Hz) Heinricho Hertzo, kuris nustatė radijo bangų egzistavimą, vardu. Dviejų ciklų bangos, praeinančios tašką per vieną sekundę, dažnis yra 2 Hz.

Elektromagnetinės spinduliuotės spektro, apimančio visus žinomus elektromagnetinės bangos ilgius, schema  [2].

 

 

Atnaujinimo data: 2025-01-22