Taip gali.
Imunoprofilaktika nuo sezoninio gripo, erkinio encefalito ar kitų užkrečiamųjų ligų, kai skiepijami darbuotojai darbdavio ar savo lėšomis, gali būti atliekama ir kitose vietose (pav., darbovietėse, ugdymo įstaigose, vaistinėse), kai skiepijimus atlieka ASPĮ, turinčios licenciją, suteikiančią teisę teikti atitinkamas paslaugas, darbuotojai (gydytojai, slaugytojai, akušeriai ir išplėstinės praktikos vaistininkai), užtikrinant medicinos dokumentų pildymo, imunoprofilaktikos atlikimo ir infekcijų kontrolės reikalavimus.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistas privalo turėti pavedimą atlikti užkrečiamosios ligos židinio ar protrūkio epidemiologinę diagnostiką, pasirašytą NVSC vadovo ar jo įgalioto asmens.
Kiekvieno užkrečiamosios ligos židinio ir protrūkio švietimo, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kitose įstaigose epidemiologinei diagnostikai atlikti ir kontroliuoti, išrašomas atskiras pavedimas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai Užkrečiamosios ligos ŽED atlieka visada, kai ligonis hospitalizuotas, mirties nuo užkrečiamosios ligos atveju ir jei įtariama, kad kilo užkrečiamosios ligos protrūkis.
Kitais atvejais – vadovaujantis ŽED atlikimo kriterijais.
Yra 10 pagrindinių protrūkio epidemiologinės diagnostikos etapų, kurie apibendrina duomenų rinkimą apie susirgusius ir asmenis, turėjusius sąlytį su sergančiais, laboratorinių tyrimų organizavimą, protrūkio atsiradimo aplinkybių nustatymą, gautos informacijos analizę ir motyvuotas išvadas:
1. užkrečiamosios ligos protrūkio egzistavimo patvirtinimas;
2. užkrečiamosios ligos protrūkio atvejo apibrėžimo nustatymas;
3. užkrečiamosios ligos protrūkio atvejų išaiškinimas;
4. užkrečiamosios ligos protrūkio aprašomoji duomenų analizė pagal laiką, vietą ir asmenį;
5. užkrečiamosios ligos protrūkio atsiradimo aiškinamosios hipotezės (toliau – hipotezė) sukūrimas;
6. hipotezės patikrinimas (hipotezei patikrinti atliekami analitiniai epidemiologiniai tyrimai (kohortinis arba atvejis-kontrolė);
7. hipotezės palyginimas su kitais tyrimų duomenimis ir rezultatais (laboratoriniais aplinkos, maisto tyrimais, maisto tvarkymo subjekto įvertinimo duomenimis ir kt.);
8. užkrečiamosios ligos protrūkio lokalizavimo ir likvidavimo priemonių organizavimas ir įgyvendinimas;
9. informacijos teikimas suinteresuotiems asmenims;
10. užkrečiamosios ligos protrūkio aprašymo teikimas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (jei protrūkis susijęs su maisto tvarkymo subjektu) ne vėliau, kaip per 10 darbo dienų po protrūkio pabaigos.
Užkrečiamosios ligos protrūkio epidemiologinė diagnostika atliekama bendradarbiaujant su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), savivaldybių administracijomis, asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (ASPĮ), švietimo, Valstybine vartotojų teisių apsaugos tanyba (VVTAT) ir kitomis institucijomis. Laboratoriniai tyrimai atliekami Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL.)
Gauti iš visuomenės (ligonių, vartotojų, žiniasklaidos ir kt.) bet kokie ne anoniminiai pranešimai nedelsiant užregistruojami NVSC direktoriaus patvirtintos formos žurnale, surenkama papildoma informacija apie ligonių skaičių, jų kreipimąsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo pranešimo gavimo dienos apie tai informuojama Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Esant reikalui, NVSC specialistai atlieka įtariamo užkrečiamosios ligos židinio epidemiologinę diagnostiką.
NVSC specialistai analizuoja maisto tvarkymo subjekte esančius dokumentus;
tikrina maisto tvarkymo subjekto asmenų, kurie tvarko maistą, sveikatos profilaktinių patikrinimų dokumentus, jų sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimus, esant reikalui, organizuoja jų neeilinį sveikatos patikrinimą su mikrobiologiniu ištyrimu Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL);
įvertina visą gautą informaciją ir daro motyvuotas išvadas dėl protrūkio priežasčių.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ir Karo medicinos tarnyba, atlikęs protrūkio, kilusio dėl maisto tvarkymo subjekto veiklos, epidemiologinę diagnostiką, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo protrūkio pabaigos parengia ir pateikia protrūkio aprašymą (epidemiologinę išvadą) Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui (ULAC) ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT).
Kitoms institucijoms ar asmenims informacija gali būti teikiama atsakant į rašytinį prašymą.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m.. birželio 23 d. įsakymas Nr. V-837 ,,Dėl Tuberkulioze sergančių asmenų išaiškinimo ir atvejo valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Ar asmuo, turėjęs kontaktą su sergančiuoju atvira TB, užsikrės ir/ar susirgs, priklauso nuo daugybės faktorių.
Didžiausią riziką susirgti TB turi asmenys, turėję artimą sąlytį su sergančiuoju atvira TB: tame pačiame namų ūkyje gyvenantys asmenys ir šeimos nariai bei asmenys esantys uždaruose kolektyvuose (pvz., kalėjimuose, benamių ar migrantų prieglaudose, mokyklose, biuruose intensyviai ir ilgą laiką bendraujantys su sergančiuoju TB).
Veiksniai, keliantys riziką užsikrėsti ir/ar susirgti:
• rizikingo kontakto laikas (pvz., 8 ir daugiau valandų);
• infekcinė dozė;
• aplinka, kurioje vyksta kontaktas (rizika didėja kontaktuojant mažose, uždarose patalpose, patalpose su prasta ventiliacija, oro recirkuliacija);
• sergančiojo TB būklė (pvz., skiriamų į aplinką TM kiekis, ar vartojami vaistai );
• kontaktavusio asmens amžiaus (pvz., vaikas iki 5 metų, suaugęs asmuo);
• kontaktavusio asmens sveikatos būklės (pvz., imunosupresija, lėtinės ligos ir pan.);
• mikobakterijų savybių (patogeniškumas, virulentiškumas).
Tokie asmenys būtinai turi kreiptis medicinos pagalbos, esant reikalui, turi būti ištirti laboratoriškai dėl užkrečiamosios ligos, gydyti ir tik gavę šeimos gydytojo leidimą dirbi, gali tęsti savo profesionalią veiklą.
Židinio ar protrūkio epidemiologinės diagnostikos metu siuntimus pas šeimos gydytoją dėl neeilinio darbuotojo sveikatos patikrinimo ir laboratoriniam ištyrimui Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL) išrašo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, atliekantys epidemiologinę diagnostiką.
Per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų protrūkių, kilusių dėl maisto tvarkymo subjektų veiklos, epidemiologinės diagnostikos metu, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai organizuoja maistą tvarkančių asmenų laboratorinį ištyrimą Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL) užkrečiamųjų ligų sukėlėjams nustatyti ir identifikuoti.
Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, vadovaudamasis Sveikatos apsaugos ministro įsakyme nurodytuoju sąrašu, įvertinęs pavojų darbuotojui užsikrėsti užkrečiamąja liga konkrečioje darbo vietoje, sudaro skiepijamų darbdavio lėšomis darbuotojų sąrašą.
Darbdaviai savarankiškai gali priimti sprendimą dėl kita veikla užimtų darbuotojų skiepijimo darbdavio lėšomis nuo užkrečiamųjų ligų, kurių nėra išvardinta teisės akte.
Toliau nurodomos veiklos sritys, kuriose dirbantys darbuotojai privalo pasitikrinti sveikatą, ar neserga tuberkulioze, prieš pradėdami dirbti ir vėliau kasmet:
1. Visi maisto gamybos ir realizavimo technologiniai etapai, išskyrus druskos, cukraus ir spirito gamybą:
1.1. maisto pusgaminių, produktų ir patiekalų gamyba;
1.2. maisto pusgaminių, produktų ir patiekalų saugojimas (sandėliavimas);
1.3. maisto pusgaminių, produktų ir patiekalų transportavimas, taip pat krovimas;
1.4. maisto pusgaminių, produktų ir patiekalų realizavimas (didmeninė ir mažmeninė prekyba);
1.5. žmonių maitinimas viešosiose vietose ar uždarose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, taip pat transporto priemonėse;
1.6. maisto pusgaminių, produktų ir patiekalų įpakavimo medžiagų ir taros gamyba, kai tos medžiagos ir tara vėliau tiesiogiai liečiasi su maistu;
1.7. maisto produktams gaminti ir realizuoti naudojamų įrenginių, inventoriaus ir indų (talpyklų) techninė priežiūra, remontas ir plovimas.
2. Sveikatos priežiūros veikla ir darbai:
2.1. akušerinė pagalba, gimdyvių, naujagimių ir vaikų slaugymas bei priežiūra asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir namuose;
2.2. reanimacijos, intensyviosios terapijos, chirurginė ir odontologinė pagalba;
2.3. kitų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbas, susijęs su tiesioginiu pacientų aptarnavimu.
3. Vaikų mokymas, auklėjimas ir paslaugos:
3.1. vaikų (iki 18 metų) mokymas, ugdymas ir auklėjimas;
3.2. žaislų vaikams gamyba ir pardavimas.
4. Paslaugos gyventojams:
4.1. stacionariose socialinės globos ir slaugos įstaigose, laikino gyvenimo įstaigose, dienos globos įstaigose, paslaugų gavėjo namuose, kitose įstaigose, teikiančiose socialines paslaugas, bendrabučiuose, sanatorijose, poilsio namuose, reabilitacijos įstaigose ir gydyklose, viešbučiuose, moteliuose, keleiviniuose laivuose, lėktuvuose, traukiniuose ir autobusuose teikiamos paslaugos;
4.2. pirčių, saunų, baseinų, maudyklų ir soliariumų paslaugos;
4.3. kirpimo, skutimo, manikiūro, pedikiūro ir kūno kosmetikos paslaugos.
5. Kitos veiklos sritys:
5.1. visų rūšių galvijų, auginamų mėsai ar pienui, priežiūra, melžimas ir pieno tiekimas;
5.2. paukščių priežiūra paukštynuose.
Visi vaikų įstaigų darbuotojai privalo tikrintis sveikatą prieš pradėdami dirbti ir vėliau kasmet pasitikrinti ar neserga tuberkulioze.
Rankas reikia plautis:
- kai jos atrodo nešvarios;
- prieš ir po maisto ruošimo;
- prieš valgį;
- pasinaudojus tualetu;
- pasinaudojus užterštais daiktais (pvz.: šiukšlių talpa, šluota, pakeitus sauskelnes);
- pažaidus su augintiniais ar pasirūpinus naminiais gyvūnais;
- nusišluosčius ar išsišnypštus nosį, pasinaudojus vienkartine nosine arba nusičiaudėjus į delnus;
- po kontakto su krauju ar kitais kūno skysčiais ( pvz.: vėmalais, seilėmis);
- prieš žaizdų tvarstymą ir po to;
- prieš ir pasirūpinus sergančiu asmeniu, ar asmeniu, kuris turi mažesnę galimybę kovoti su infekcijomis (pvz.: sergantis cukriniu diabetu ar vėžiu);
- prieš paruošiant ir vartojant vaistus; prieš įsidedant ir išsiimant kontaktinius lęšius;
- atlikus aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją).
Profilaktinė dezinfekcija – tai infekcines ligas sukeliančių patogeninių mikroorganizmų (virusų, bakterijų ir kt.) naikinimas jų kaupimosi vietose, nesant užkrečiamosios ligos židinio.
Tai graužikų stebėjimas ir naikinimas, naudojant specialius metodus ir priemones.
Tai nariuotakojų stebėjimas ir naikinimas, naudojant specialius metodus ir priemones.
Dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją gali atlikti įmonės, turintys teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią šios veiklos licenciją.
Tai dezinfekcija, deratizacija ir dezinsekcija, kurios atliekamos profilaktiškai arba užkrečiamųjų ligų židiniuose (nuolatinis valymas ir dezinfekcija, baigiamoji dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija).
Jei NVSC specialistai nustato, kad įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms priklausančiuose statiniuose ar jų teritorijose yra susikaupę užkrečiamųjų ligų sukėlėjų ir juos platinančių vabzdžių ar graužikų, įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo per 24 valandas organizuoti savo aplinkos (patalpų ir teritorijos) privalomą profilaktinį kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją).
Kenksmingumo pašalinimą atitinkamose įmonėse, įstaigose, organizacijose, joms priklausančiuose riboto karantino objektuose reglamentuoja higienos normos.
Geriamojo vandens laboratorinius tyrimus dėl legioneliozės atlieka vandenį tiekiančios įmonės (savikontrolė) ir periodinės ar operatyviosios kontrolės metu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys mokyklose.
Šiomis infekcijomis sergantys asmenys gali teikti grožio paslaugas, jei yra laikomasi visų visuomenės sveikatos saugos reikalavimų.
Pagal riziką grožio paslaugos skirstomos į šias kategorijas:
- A kategorijos paslaugas – paslaugas, kurias teikiant pažeidžiama oda arba gleivinė ir instrumentas užteršiamas krauju arba kitais kūno skysčiais (tatuiravimo, ilgalaikio (permanentinio) makiažo, papuošalų vėrimo, plaukų skutimo, manikiūro ir pedikiūro karpant nagų odeles ir kitos invazinės grožio paslaugos);
- B kategorijos paslaugas – paslaugas, kurias teikiant nepažeidžiama oda arba gleivinė (veido ir kūno, plaukų priežiūros, manikiūro ir pedikiūro nekarpant nagų odelių paslaugos, plaukų šalinimo vašku, dekoratyvinės kosmetikos ir kitos neinvazinės grožio paslaugos). Virusinių hepatitų B ir C bei ŽIV infekcijos neperduodamos teikiant B kategorijos paslaugas.
Arba prašome kreiptis raštu.
Institucijos, atsakingos už paplūdimių ir maudyklų administravimą – savivaldybių administravimo subjektai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą, atsakingi už paplūdimių ir maudyklų sveikatos saugos reikalavimų užtikrinimą ir priežiūrą, maudyklų vandens kokybės stebėsenos vykdymą, visuomenės informavimą.“
Kiekviena savivaldybės administracija pasirengia numatomų stebėti maudyklų sąrašus (maudyklos pavadinimas ir informacija apie paplūdimio įteisinimą, nurodant nutarimą/sprendimą) bei vykdomos stebėsenos kalendorinį grafiką (mėginio paėmimo vieta ir data). Kiekvienos savivaldybės administracijos tinklalapyje skelbiami asmenų, atsakingų už maudyklų priežiūrą, kontaktiniai duomenys.
