Administracinių teritorijų asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) veiklą dėl imunoprofilaktikos koordinuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Taip, atliekama operatyvioji kontrolė (neplaninis patikrinimas), tačiau tik tuo atveju, kai yra Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašytas nustatytos formos motyvuotas pavedimas atlikti patikrinimą.
ASPĮ imunoprofilaktikos kontrolės metu vertinama:
- ar skiepijimai atliekami laiku,
- skiepijimo apimtis,
- nepaskiepijimo priežastis,
- „šalčio grandinės“ reikalavimų užtikrinimas,
- imuninių vaistinių preparatų sunaudojimas,
- jų tinkamumo vartoti laikas,
- nepageidaujamų reakcijų į imuninius vaistinius preparatus nustatymas ir
- informacijos apie jas teikimas, dokumentų pildymas.
Kasmet rengiamas kitų metų administracinių teritorijų ūkio subjektų periodinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės planas, kuris tvirtinamas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktoriaus įsakymu ir skelbiamas NVSC interneto svetainėje.
Pagal šį planą atliekama ir ASPĮ imunoprofilaktikos kontrolė.
Papildomai, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki planuojamos kontrolės datos, NVSC privalo raštu informuoti ASPĮ vadovą apie priimtą sprendimą atlikti kontrolę, nurodyti patikrinimo pagrindą, datą.
Taip, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, esant ANK 45, 505 ir 507 straipsniuose numatytam nusižengimui, gali būti pradėta administracinio nusižengimo teisena, atliktas administracinis nusižengimo tyrimas ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
ASPĮ vadovas turi teisę pateikti klausimus dėl imunoprofilaktikos ir prašyti suteikti metodinę pagalbą.
Jeigu ASPĮ pateikia klausimus, prašymą suteikti metodinę pagalbą raštu iki periodinės (planinės) kontrolės pradžios, į šį prašymą turi būti atsakyta raštu ne vėliau kaip iki patikrinimo akto surašymo dienos.
Patikrinimo metu pateikti klausimai fiksuojami patikrinimo akte. Jeigu pareigūnas gali atsakyti į pateiktus klausimus patikrinimo metu, atsakymai į pateiktus klausimus fiksuojami patikrinimo akte. Jeigu ne, į juos turi būti raštu atsakyta ne vėliau kaip iki patikrinimo akto surašymo dienos.
Patikrinimo aktas turi būti surašytas kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo patikrinimo atlikimo dienos.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai užkrečiamosios ligos ŽED atlieka visada, kai ligonis hospitalizuotas, mirties nuo užkrečiamosios ligos atveju ir jei įtariama, kad kilo užkrečiamosios ligos protrūkis.
Kitais atvejais – vadovaujantis ŽED atlikimo kriterijais.
Yra 10 pagrindinių protrūkio epidemiologinės diagnostikos etapų, kurie apibendrina duomenų rinkimą apie susirgusius ir asmenis, turėjusius sąlytį su sergančiais, laboratorinių tyrimų organizavimą, protrūkio atsiradimo aplinkybių nustatymą, gautos informacijos analizę ir motyvuotas išvadas:
1. užkrečiamosios ligos protrūkio egzistavimo patvirtinimas;
2. užkrečiamosios ligos protrūkio atvejo apibrėžimo nustatymas;
3. užkrečiamosios ligos protrūkio atvejų išaiškinimas;
4. užkrečiamosios ligos protrūkio aprašomoji duomenų analizė pagal laiką, vietą ir asmenį;
5. užkrečiamosios ligos protrūkio atsiradimo aiškinamosios hipotezės (toliau – hipotezė) sukūrimas;
6. hipotezės patikrinimas (hipotezei patikrinti atliekami analitiniai epidemiologiniai tyrimai (kohortinis arba atvejis-kontrolė);
7. hipotezės palyginimas su kitais tyrimų duomenimis ir rezultatais (laboratoriniais aplinkos, maisto tyrimais, maisto tvarkymo subjekto įvertinimo duomenimis ir kt.);
8. užkrečiamosios ligos protrūkio lokalizavimo ir likvidavimo priemonių organizavimas ir įgyvendinimas;
9. informacijos teikimas suinteresuotiems asmenims; 10. Protrūkio epidemiologinę diagnostiką atlikę Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ir Karo medicinos tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo protrūkio pabaigos parengia protrūkio aprašymą (epidemiologinę išvadą), kuriame nurodo motyvuotas išvadas dėl protrūkio priežasčių, pagrįstas turimais aprašomaisiais, laboratoriniais ir (ar) analitiniais epidemiologiniais tyrimo metodais gautų maisto, aplinkos bei ligonių, asmenų, turėjusių sąlytį, asmenų, įtariamų, kad serga, tyrimo rezultatais, ir pateikia jį Sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT). "
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m.. birželio 23 d. įsakymas Nr. V-837 ,,Dėl Tuberkulioze sergančių asmenų išaiškinimo ir atvejo valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigos(ASPĮ) gydytojas kiekvieną tokį atvejį įvertina ir užpildo Pranešimą apie nustatytą (įtariamą) susirgimą ( forma Nr. 058-089-151/a), registruoja Infekcinių susirgimų registravimo žurnale arba įstaigoje naudojamoje informacinėje sistemoje.
Apie kiekvieną užregistruotą apkandžiojimo, apseilėjimo ar apdraskymo atvejį gydytojas ne vėliau kaip per 24 val. nuo asmens kreipimosi raštu (faksu ar elektroniniu paštu) pateikia Pranešimą apie nustatytą (įtariamą) susirgimą NVSC.
Gydytojas, pabaigęs pasiutligės imunoprofilaktikos kursą, užpildytą Kreipimosi dėl pasiutligės kortelės (forma Nr. 045/a) kopiją per 7 kalendorines dienas pateikia NVSC.
NVSC, gavęs informaciją iš gydytojo apie apkandžiojimo, apseilėjimo ar apdraskymo atvejį ir užregistravęs jį ULSVIS ne vėliau kaip per 24 val. raštu (faksu ar elektroniniu paštu) nuo informacijos gavimo praneša teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai apie privalomą gyvūno stebėjimą, pateikdamas Informacinį pranešimą apie įtariamą / patvirtintą gyvūno pasiutligės atvejį (A dalį).
NVSC esant galimybei, išsiaiškina kitus asmenis, turėjusius sąlytį su tuo pačiu gyvūnu, įtariamu ar sergančiu pasiutlige, ir nurodo šiems asmenims kreiptis į ASPĮ dėl pasiutligės imunoprofilaktikos skyrimo.
Teritorinė VMVT po 14 dienų privalomo gyvūno stebėjimo raštu informuoja NVSC teritorinį padalinį apie gyvūno būklę, pateikdama Informacinį pranešimą apie įtariamą / patvirtintą gyvūno pasiutligės atvejį (B dalį), o apie gyvūno sveikatos būklės pokyčius, gyvūno pabėgimą ar kritimą ne vėliau kaip per 2 val. nuo informacijos gavimo praneša telefonu NVSC teritoriniam padaliniui.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ) gydytojas, įtaręs ar nustatęs susirgimą užkrečiamąja liga (UL) arba mirties nuo tokios UL atvejį, užpildo formą Nr. 058-089-151/a „Pranešimas apie nustatytą (įtariamą) susirgimą“ (Pranešimas apie nustatytą (įtariamą) susirgimą) ir pateikia NVSC. Taip pat Pranešimą apie nustatytą (įtariamą) susirgimą užregistruoja Infekcinių susirgimų registravimo žurnale (forma Nr. 060/a) arba įstaigos naudojamoje informacinėje sistemoje. Apie COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) (COVID-19 liga) atvejus ir mirties nuo COVID-19 ligos atvejus informacija pateikiama tik Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (ESPBI IS) formoje E025 „Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“ arba formoje E003 „Stacionaro epikrizė“ ar formoje E106 „Medicininis mirties liudijimas“, o Pranešimas apie nustatytą (įtariamą) susirgimą nepildomas. NVSC, gavęs iš gydytojo Pranešimą apie nustatytą (įtariamą) susirgimą, registruoja nustatytą (įtartą) UL Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje (ULSVIS). UL atvejai NVSC registruojami pagal asmens nuolatinę gyvenamąją vietą. Jeigu asmens gyvenamoji vieta nežinoma, asmuo gyvena užsienyje ar asmuo yra užsienio pilietis, užkrečiamųjų ligų atvejai registruojami pagal kreipimosi į ASPĮ vietą. Gydytojas, diagnozavęs ŽIV nešiojimą, ŽIV ligą ar LPI, įrašytą į ŽIV nešiojimo atvejų, ŽIV ligos ir LPI, apie kuriuos duomenys teikiami visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms, sąrašą, pacientui suteikia konsultacinę pagalbą, užregistruoja atvejį Infekcinių susirgimų registravimo žurnale (forma Nr. 060/a) arba įstaigoje naudojamoje informacinėje sistemoje ir, užpildęs Lytiškai plintančios infekcijos, ŽIV nešiojimo ir ŽIV ligos epidemiologinio tyrimo protokolą (forma Nr. 151-9/a), per 7 dienas nuo diagnozės patvirtinimo jį išsiunčia NVSC. Gydytojas, dirbantis krašto apsaugos sistemos, teisingumo ir vidaus reikalų sistemos uždarosiose įstaigose, diagnozavęs ŽIV nešiojimą, ŽIV ligą ar LPI, įrašytą į ŽIV nešiojimo atvejų, ŽIV ligos ir LPI, apie kuriuos duomenys teikiami visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms, sąrašą, asmeniui, esančiam laisvės atėmimo vietoje ar policijos areštinėje, suteikia konsultacinę pagalbą ir užregistruoja atvejį Infekcinių susirgimų registravimo žurnale (forma Nr. 060/a) (privalomosios pradinės karo tarnybos karių infekciniai susirgimai registruojami Infekcinių susirgimų apskaitos žurnale Nr. KAM 40-60/a, nurodytame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakyme Nr. 515 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“) arba įstaigoje naudojamoje informacinėje sistemoje, ir, užpildęs Lytiškai plintančios infekcijos, ŽIV nešiojimo ir ŽIV ligos epidemiologinio tyrimo protokolą (forma Nr. 151-9/a), per 7 dienas nuo diagnozės patvirtinimo jį išsiunčia NVSC, o apie privalomosios pradinės karo tarnybos karius – Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybai.
Užkrečiamųjų ligų, registruojamų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ ir VSPĮ), sąrašą (Ligų sąrašas), galima rasti Privalomojo epidemiologinio registravimo objektų registravimo ir informacijos apie juos teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 673, 1 priede.
Metines ataskaitas (formas galima rasti NVSC tinklalapyje) ASPĮ turi pateikti kasmet iki sausio 5 d. NVSC departamentui arba jo skyriui rajone.
Pastaba Nr. 1. Ataskaitas teikia tik pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios ASPĮ.
Pastaba Nr. 2. Tuberkulino mėginių atlikimo statistinė ataskaita Nr. 9 – sveikata (metinė) ASPĮ NVSC turi pateikti iki sausio 15 d.
Pastaba Nr. 3. Ataskaitą apie asmens sveikatos priežiūros įstaigoje per praėjusius metus antiretrovirusiniais vaistais gydytus pacientus ir Ataskaitą apie ŽIV užsikrėtusias nėščiąsias ir jų naujagimius, kuriems per praėjusius metus buvo vykdyta perinatalinio ŽIV perdavimo profilaktika reikia pateikti iki sausio mėn. 31 d.
NVSC departamentui arba jo skyriui rajone ASPĮ tam tikru laiku turi pateikti savaitines sezoninio gripo ataskaitas, kurių formas galima rasti NVSC tinklalapyje.
https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/ataskaitu-pranesimu-formos-ir-aktuali-informacija-aspi/savaitines-ataskaitos-teikiamos-nvsc
Visas aktualias mėnesinės statistinių ataskaitų formas, kurios parengtos spausdinimui, galima rasti NVSC tinklalapyje.
https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/ataskaitu-pranesimu-formos-ir-aktuali-informacija-aspi/menesines-statistines-ataskaitos-teikiamos-nvsc
https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/ataskaitu-pranesimu-formos-ir-aktuali-informacija-aspi/menesines-statistines-ataskaitos-teikiamos-nvsc
Pranešimo apie nustatytą (įtariamą) susirgimą (forma Nr. 058-089-151/a) formą, parengtą spausdinimui, galima rasti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) tinklalapyje.
Siekiant tinkamai ir saugiai tvarkyti duomenis, forma NVSC turi būti pateikta per e.pristatymas.lt informacinę sistemą.
Visas aktualias statistinių ataskaitų, kitų ataskaitų ir kitos NVSC teikiamos informacijos formas, kurios parengtos spausdinimui, galima rasti NVSC tinklalapyje.
Atsirado dvi naujos vakcinos – B tipo meningokokinės infekcijos vakcina (nuo 2018 m. liepos 1 d.) ir rotavirusinė infekcijos vakcina (nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.).
Nuo 2021 m. gegužės 4 d. atsirado šie pakeitimai:
1. Mergaitės nemokamai skiepijamos dviem HPV (žmogaus papilomos viruso) vakcinos dozėmis. Taikant kitą skiepijimo schemą, kai reikalingos daugiau nei dvi vakcinos dozės, du skiepijimai atliekami nemokamai, kiti skiepijimai atliekami savo lėšomis. Skiepijimai, atlikti savo lėšomis, nekompensuojami.
2. Imuniniai vaistiniai preparatai, numatyti Nacionalinėje imunoprofilaktikos 2019–2023 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-115 „Dėl Nacionalinės imunoprofilaktikos 2019–2023 metų programos patvirtinimo“, gali būti skiriami vaikams po transplantacijų ar vaikams po imunosupresinio gydymo, kai imunizaciją reikia pakartoti pagal individualų gydytojo parinktą ir sudarytą skiepijimo planą.
3. Nemokamai skiepijama tik centralizuotai įsigytais imuniniais vaistiniais preparatais. Asmenims, savo lėšomis įsigijusiems kitokį, nei nupirktas imuninis vaistinis preparatas, šių preparatų įsigijimo išlaidos nekompensuojamos.
Pacientui atsisakius ar pareiškus norą savavališkai nutraukti pasiutligės skiepus, jam paaiškinama rizika ir galimos pasekmės, o atsisakymas įrašomas Ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025/a) arba
Vaiko sveikatos raidos istorijoje (forma Nr. 025-112/a), arba
Gydymo stacionare ligos istorijoje (forma Nr.003/a)
bei Kreipimosi dėl pasiutligės kortelėje (forma Nr. 045/a), kur pacientas pasirašo savo atsisakymą atlikti skiepus nuo pasiutligės.
Kadangi pasiutligė yra mirtina liga, jokių išlygų (kontraindikacijų) pokontaktiniams skiepijimams nuo pasiutligės nėra.
Atsižvelgiant į PSO rekomendaciją, anksčiau imunizuoti žmonės yra asmenys, kurie gali pateikti dokumentuotą patvirtinimą apie pabaigtą PrEP (profilaktiką prieš kontaktą, angl. pre-exposure prophylaxis) ar PEP (profilaktiką po kontakto, angl. post-exposure prophylaxis), bei asmenys, kurie nutraukė PEP serijas po mažiausiai dviejų pasiutligės vakcinos ląstelių kultūros dozių.
Anksčiau imunizuotiems žmonėms į raumenis reikia suleisti po vieną vakcinos dozę 0 dieną ir 3 dieną. Pasiutligės imunoglobulino anksčiau imunizuotiems žmonėms skirti nereikia.
Skiepijimo nuo sezoninio gripo rizikos grupės:
- nėščiosios,
- asmenys sergantys lėtinėmis ligomis, nepriklausomai nuo jų amžiaus (taip pat ir vaikai),
- asmenys, gyvenantys socialinės slaugos ir globos įstaigose (taip pat ir vaikų globos įstaigose),
- sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai (taip pat ir odontologai),
- asmenys nuo 65 m. amžiaus ir vyresni.
Taip, nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigalioja papildytas skatinamųjų pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, sąrašas, pagal kurį asmenis, priskiriamus rizikos grupėms, yra skatinama skiepyti gripo vakcina kasmet.
Pneumokokinės infekcijos rizikos grupėms, priklausančių asmenų sąrašą (vaikų ir suaugusiųjų), kurie skiepijami vakcina nuo pneumokokinės infekcijos, galima rasti Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. spalio 8 d. įsakyme Nr. V-1130.
Siekiant pagerinti rizikos grupių skiepijimą, ASPĮ rekomenduojama sudaryti vardinius pneumokokinės infekcijos rizikos grupių asmenų sąrašus ir informuoti pacientus (telefonu ar atvykus vizitui pas šeimos gydytoją) apie galimybę nemokamai pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos.
1.1. Vaikų (2–18 metų amžiaus) pneumokokinės infekcijos rizikos grupės (jei neskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos anksčiau):
1.1.1. sergantys bronchų astma (J45–J46), cistine fibroze (E84), bronchektazine liga (J47);
1.1.2. sergantys cerebriniu paralyžiumi (G80), mioneuralinių jungčių ir raumenų ligomis (G70–G73);
1.1.3. turintys įgimtas širdies ydas (Q20–Q25);
1.1.4. sergantys cukriniu diabetu (E10–E14);
1.1.5. sergantys navikais (C00–D48);
1.1.6. sergantys lėtinėmis inkstų ligomis (N04, N18);
1.1.7. vaikai, kuriems atliekama hemodializė ar peritoninė dializė (Z49.1, Z49.2, N18.5);
1.1.8. sergantys lėtinėmis kepenų ligomis (K71.3–K71.7, K73–K74, Q44.2);
1.1.9. esant imunosupresinėms būklėms: turintys imunodeficitą (D80–D84), sergantys reumatinėmis ligomis (M05–M08, M30–M36, M79.0), po kraujodaros kamieninių ląstelių ar žmogaus organų, ar audinių transplantacijos (Z94), esant įgimtai ar įgytai asplenijai (D73.0, Q89.01));
1.1.10. vaikai su kochleariniais implantais (Z96.2);
1.1.11. sergantys ŽIV sukelta liga ar ŽIV infekuoti (B20–B24, Z21).
1.2. Suaugusiųjų (vyresnių nei 18 metų) pneumokokinės infekcijos rizikos grupės:
1.2.1. sergantys lėtine inkstų liga, kai glomerulų filtracijos greitis (GFG) <30ml/1,73m2 (N18.4–N18.5);
1.2.2. sergantys nefroziniu sindromu (N04);
1.2.3. asmenys, kuriems atliekama dializė ar peritoninė dializė (Z49.1, Z49.2, N18.5);
1.2.4. sergantys navikais (C00–C96, D46–D47);
1.2.5. asmenys po kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos (Z94.8);
1.2.6. asmenys po parenchiminių organų transplantacijos (Z94);
1.2.7. sergantys reumatinėmis ligomis (M02–M08, M13, M30–M36, M45, M46);
1.2.8. sergantys kepenų fibroze ir ciroze (K74)
1.2.9. asmenys, kuriems nustatyta hiposplenizmas ar įgimta asplenija (D73.0, Q89.01);
1.2.10. asmenys, kuriems nustatytas cerebrospinalinio skysčio nutekėjimas (G96.0);
1.2.11. asmenys su kochleariniais implantais (Z96.2);
1.2.12. sergantys ŽIV sukelta liga ar ŽIV infekuoti (B20–B24, Z21);
1.2.13. asmenys, kuriems nustatyta jatrogeninė imunosupresija (D89.8);
1.2.14. asmenys, kuriems nustatytas imunodeficitas su vyraujančiais antikūnų pakitimais (D80), kombinuoti imunodeficitai (D81), imunodeficitas kartu su kitais pagrindiniais sutrikimais (D82), įprastas kintamasis imunodeficitas (D83) arba kiti imunodeficitai (D84).
1.2.15. asmenys, sergantys:
1.2.15.1. 1 tipo cukriniu diabetu (E10);
1.2.15.2. kitu patikslintu cukriniu diabetu (E13);
1.2.15.3. 2 tipo cukriniu diabetu (E11), jeigu jiems planuojama chirurginė operacija;
1.2.15.4. 2 tipo cukriniu diabetu (E11), jeigu jie yra vyresni nei 65 metų ir jiems papildomai nustatyta 2 tipo cukrinis diabetas su daugybinėmis mikrokraujagyslinėmis ir kitomis patikslintomis nekraujagyslinėmis komplikacijomis (E11.71), 2 tipo cukrinis diabetas su inkstų komplikacija (E11.2), 2 tipo cukrinis diabetas su kraujotakos komplikacija (E11.5), kardiomiopatija (I42), kardiomiopatija, sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur (I43), bent viena iš širdies išeminių ligų (I20–I25), širdies nepakankamumas (I50) arba bent viena iš atitinkamų lėtinių apatinių kvėpavimo takų ligų (J40–J43, J45–J47);
1.2.16. asmenys, sergantys kita lėtine obstrukcine plaučių liga (J44);
1.2.17. asmenys, sergantys širdies nepakankamumu (I50).
Gydytojas, diagnozavęs komplikacijas po skiepų ir suteikęs pacientui medicinos pagalbą, ne vėliau kaip per 24 val. nuo komplikacijų po skiepų diagnozavimo, telefonu informuoja NVSC teritorinį padalinį pagal asmens nuolatinę gyvenamąją vietą. Jeigu paciento gyvenamoji vieta nežinoma ar pacientas yra užsienio pilietis, informuojamas NVSC teritorinis padalinys pagal kreipimosi į ASPĮ vietą. Užpildomas Nepageidaujamų reakcijų į skiepus tyrimo protokolas (forma Nr. 392-1/a) ir per 15 kalendorinių dienų nuo komplikacijos po skiepo nustatymo (jei komplikacija po skiepo sukėlė pavojų gyvybei ar mirtį – per 1 kalendorinę dieną) išsiunčiamas NVSC teritoriniam padaliniui.
Esant protokolo formos pildymo netikslumams, NVSC teritorinis padalinys surenka papildomą informaciją ir patikslina bei pateikia Nepageidaujamų reakcijų į skiepus tyrimo protokolo formą Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybinėje informacinėje sistemoje (ULSVIS) per 5 darbo dienas (jei komplikacija po skiepo sukėlė pavojų gyvybei ar mirtį – per 1 darbo dieną) nuo Nepageidaujamų reakcijų į skiepus tyrimo protokolo formos gavimo ar patikslinimo.
Taip. Pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (toliau – VVKT) turi galimybę ne tik gydantis gydytojas, bet ir pats pacientas ar jo artimieji.
Pranešti galima šiais būdais: tiesiogiai internetu, prisijungus https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrv ir užpildant formą arba užpildant pranešimo formą, skirtą pacientams arba specialistams ir atsiunčiant ją nurodytu adresu. Tik pacientai gali pranešti nemokamu telefonu 8 800 735 68.
Gydytojas, nustatęs nepageidaujamą reakciją po skiepo ir suteikęs pacientui medicinos pagalbą, ne vėliau kaip per 24 val. nuo NRV po skiepų nustatymo telefonu informuoja NVSC, nurodydamas skiepo, imunoglobulino arba serumo bendrinį ir prekinį pavadinimą, gamintoją bei seriją, paciento amžių, kur ir kada pacientas skiepytas bei NRV po skiepo pobūdį.
Pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (toliau – VVKT) turi galimybę ne tik gydantis gydytojas, bet ir pats pacientas ar jo artimieji.
Pranešti galima šiais būdais: tiesiogiai internetu, prisijungus https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrv ir užpildant formą arba užpildant pranešimo formą, skirtą pacientams arba specialistams ir atsiunčiant ją nurodytu adresu bei tik pacientai gali pranešti nemokamu telefonu 8 800 735 68.
Lietuvos higienos norma nurodo, kad pagrindiniai rankų higienos būdai yra rankų plovimas, higieninė rankų antiseptika ir chirurginė rankų antiseptika (naudojant muilą, antiseptines medžiagas). Rankų plovimas su muilu stabdo mikroorganizmų dauginimąsi, o antiseptikai naikina mikroorganizmus ar sustabdo jų augimą. Rankų plovimo technikos, jei jos atliekamos taisyklingai, yra veiksmingos.
Užkrečiamųjų ligų aprašai abėcėlės tvarka yra pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro tinklalapyje.
Visos komplikacijos po skiepų ar skiepijimo specifiniais imunoglobulinais ir serumais yra registruojamos NVSC Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje (ULSVIS) ir VVKT.
