Tymai

1.Kas yra tymų infekcija?
Tai ūminė, itin užkrečiama, sisteminė odos bėrimą sukelianti virusinė infekcija, plintanti oro
lašeliniu būdu. Tymų infekcija iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis
kontroliuojamų ligų. Nors yra efektyvi imunoprofilaktikos priemonė, tačiau tymai išlieka globalinio
masto sveikatos apsaugos problema.


2. Kas sukelia tymų infekcija?
Tymų virusas, turintis RNR, priklausantis Morbillivirus genčiai, Paramyxovirus šeimai. Tymų
virusai yra ypač lakūs, todėl nesiėmus specialių apsaugos priemonių, jie plinta oro srautais pastato
ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Virusas labai
jautrus ultravioletinei spinduliuotei, todėl užsikrėsti tymais lauke tikimybė yra labai maža.


3. Kaip galima užsikrėsti tymų infekcija?
Infekcijos šaltinis – tik sergantis žmogus, kuris tymų virusą išskiria į aplinką su nosiaryklės sekreto
lašeliais nuo pirmųjų ligos dienų iki 4 dienų po išbėrimo. Pagrindinis perdavimo būdas – oro
lašelinis.


4. Kas dažniausiai serga tymais?
Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Šiai infekcijai ypač būdingas didelis užkrečiamumas.
Imliose populiacijose suserga 90-95 proc. su sergančiu asmeniu bendravusių žmonių, o nuo vieno
tymų atvejo kyla 15-17 naujų (antrinių) susirgimų.


5. Kokie yra tymų infekcijos simptomai?
Liga prasideda karščiavimu, konjunktyvitu, sloga, kosuliu ir Kopliko dėmelių atsiradimu (tai į
druskos grūdelius panašūs bėrimo elementai, kurie atsiranda ant skruostų gleivinės).
Makulopapulinis odos bėrimas atsiranda 3-7 ligos dieną, iš pradžių ant veido, vėliau greitai išplinta
ir apima liemenį, kojas, rankas. Infekcijos metu odos bėrimo neniežti, praeina per 7-10 d., o buvusio
bėrimo vietoje būdinga odos hiperpigmentacija.


6. Kuo man/mano vaikui pavojinga tymų infekcija?
Tymų infekcija sunkesnė yra kūdikiams ir suaugusiesiems. Dėl tiesioginio viruso poveikio arba dėl
bakterinės superinfekcijos kyla tymų komplikacijos. Dažniausios tymų komplikacijos yra vidurinės
ausies uždegimas, plaučių uždegimas, laringitas, viduriavimas, encefalitas. 2015 m. visame
pasaulyje nuo tymų infekcijos mirė 134 200 žmonių, didžiausias mirštamumas buvo registruojamas
tarp jaunesnių nei 5 m. amžiaus vaikų.


7. Kaip gydoma tymų infekcija?
Specifinių gydymo priemonių nuo tymų nėra, todėl infekcijai taikomas simptominis gydymas.
Tymais sergantys ligoniai dažniausiai gydomi namuose. Į ligoninę guldoma, jei ligos forma sunki,
esama komplikacijų. Pajutus pirmuosius tymų simptomus rekomenduojame kreiptis į asmens
sveikatos priežiūros įstaigą.


8. Ar persirgus tymais susidaro imunitetas?
Po ligos imunitetas įgyjamas visam gyvenimui.


9. Kaip apsisaugoti nuo tymų infekcijos?
Imunizacija gyvąja susilpninta tymų vakcina yra veiksmingiausia tymų profilaktikos priemonė.
Vadovaujantis LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi, skiriama 2 tymų vakcinos dozės.
Pirmoji dozė skiriama 15-16 mėn. amžiaus, antra – 6-7 metų amžiaus vaikams. Taip pat neskiepyti,
nepilnai skiepyti (viena tymų doze) ar nežinantys savo skiepijimo būklės gali kreiptis į asmens
sveikatos priežiūros įstaigą dėl galimybės pasiskiepyti MMR (tymų, raudonukės, epideminio
parotito) vakcina. Įskiepijus dvi tymų vakcinos dozes, pasiekiama patikima ilgalaikė apsauga.


10. Ką daryti jei neprisimenu ar esu skiepytas nuo tymų?
Kreipkites į asmens sveikatos priežiūros įstaigą į savo pediatrą ar šeimos gydytoją dėl galimybės
peržiūrėti vaiko ar savo ambulatorinę kortelę, skiepijimo pažymėjimą ar Tarptautinio skiepijimo ar
profilaktikos priemonių pažymėjimą. Jeigu minėtose dokumentuose nėra įrašo apie atliktą
vakcinaciją nuo tymų, tuomet galima atlikti serologinius tyrimus, siekiant įvertinti asmenų imlumą
tymams, raudonukei.


11. Ar vakcina nuo tymų infekcijos yra saugi?
Vakcina yra labai veiksminga ir saugi, tačiau esant nepakankamoms tymų vakcinos skiepijimo
apimtims, vaikų kolektyvuose gali pasitaikyti tymų susirgimų ir/ar protrūkių.


12. Ar MMR vakcina sukelia nepageidaujamas reakcijas?
Vakcina nuo tymų, kaip ir visos kitos, gali sukelti nepageidaujamą reakciją, nors ji pasireiškia ne
visiems žmonėms. Dažniausios MMR vakcinos sukeltos nepageidaujamos reakcijos yra paraudimas
injekcijos vietoje ar/ir karščiavimas 37,5 °C. Labai retai būna neryškūs tymų infekcijai būdingi
klinikiniai požymiai: bėrimas, sloga, neintensyvus kosulys ir Kopliko dėmelės.


13. Ar yra ryšys tarp MMR vakcinos ir autizmo?
Tėvai dažnai pirmuosius vaikų autizmo požymius pastebi po jų pirmojo gimtadienio. Paprastai nuo
tymų, raudonukės, epideminio parotito vaikai skiepijami sulaukę šio amžiaus, tačiau tai nereiškia,
kad ši vakcina sukelia autizmą. Įvairiose užsienio valstybėse (Danijoje, Švedijoje, Suomijoje,
Kanadoje, JAV ir Jungtinėje Karalystėje) atlikus plataus masto mokslinius tyrimus su šimtais
tūkstančių vaikų nebuvo nustatyta jokio sąryšio tarp MMR skiepų ir autizmo.

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2022-07-22