COVID-19

Iš kur atsiranda koronavirusai?
Koronavirusai yra virusai, kurie cirkuliuoja tarp gyvūnų, tačiau žinoma, kad kai kurie iš jų sukelia infekcijas žmonėms. Sukėlę infekciją žmonėms, jie toliau gali būti perduoti nuo žmogaus žmogui. Koronavirusų infekcijos šaltinis gali būti daugybė gyvūnų. Pavyzdžiui, Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronaviruso (MERS-CoV) šaltinis buvo kupranugariai, o sunkaus ūmaus respiracinio sindromo (SŪRS) - civetės katės.

Kaip plinta COVID-19 ir kaip nuo jos apsisaugoti?  Žr video

Kaip žmogus gali užsikrėsti COVID-2019?
Koronavirusai yra perduodami nuo žmogaus žmogui dažniausiai artimo sąlyčio su sergančiuoju koronavirusine infekcija metu, pavyzdžiui, namų ar darbo aplinkoje, gydymo įstaigoje. COVID-2019 taip pat gali būti perduodamas nuo žmogaus žmogui. Virusas plinta per orą kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami. Tokiu atveju tarp žmonių būtinas gana artimas kontaktas (manoma, kad ne didesnis nei 2 metrai). Teigiama, kad tai yra pagrindinis infekcijos plitimo būdas. Užsikrėsti įmanoma ir liečiant įvairius aplinkos daiktus, kurie yra užteršti COVID-19 (pavyzdžiui, sergantysis nusičiaudėjo neužsidengęs ir lašeliai nusėdo ant stalo ar kitų paviršių). Sveikas asmuo palietęs tokį paviršių, o vėliau nešvariomis rankomis pasitrynęs akis ar pasikrapštęs nosį gali užsikrėsti. Tačiau šiuo metu teigiama, kad tai įmanomas, bet nepagrindinis infekcijos plitimo būdas. 

Inkubacinis laikotarpis (t. y. laikotarpis nuo užsikrėtimo iki simptomų atsiradimo) yra nuo 2 iki 14 dienų. Nors žmonės dažniausiai būna užkrečiami, kai pasireiškia simptomai, įtariama, kad kai kurie žmonės gali perduoti virusą dar iki simptomų atsiradimo

Kokie COVID-19 ligos simptomai?
80 proc. užsikrėtusiųjų SARS-CoV-2 infekcija suserga COVID-19 liga, kuri gali pasireikšti lengvais simptomais arba nebūti jokių ligos simptomų (besimptomė ligos forma). Likusiai daliai užsikrėtusiųjų pasireiškia sunkesni simptomai (aukštas kaščiavimas, dusulys ir kt.), dėl kurių žmonės gali patekti į ligoninę. Sunkiausiais COVID-19 ligos atvejais gali išsivystyti pneumonija (plaučių uždegimas), ūmus kvėpavimo nepakankamumas ir kitos komplikacijos, kurios visos gali sukelti mirtį. Tyrimai rodo, kad klinikinis sveikatos būklės pablogėjimas gali pasireikšti dažniausiai antrąją ligos savaitę.

Dažniausi COVID-19 ligos simptomai yra:

  • Karščiavimas
  • Sausas kosulys
  • Nuovargis

 Kiti, rečiau pasitaikantys simptomai, yra:

  • Skonio ar kvapo nejutimas
  • Nosies užgulimas
  • Konjunktyvitas (taip pat žinomas kaip paraudusios akys)
  • Gerklės skausmas
  • Galvos skausmas
  • Raumenų ar sąnarių skausmas
  • Įvairūs odos bėrimai
  • Pykinimas ar vėmimas
  • Viduriavimas
  • Šaltkrėtis ar galvos svaigimas

Sunkios COVID‐19 ligos simptomai yra:

  • Dusulys
  • Apetito praradimas
  • Sumišimas
  • Nuolatinis skausmas ar spaudimas krūtinėje
  • Aukšta temperatūra (aukštesnė nei 38 ° C).

 Kiti rečiau pasitaikantys simptomai yra:

  • Dirglumas/irzlumas
  • Sumišimas
  • Sutrikusi sąmonė (kartais susijusi su traukuliais)
  • Nerimas
  • Depresija
  • Miego sutrikimai
  • Sunkesnės ir retesnės neurologinės komplikacijos tokios kaip: insultas, smegenų uždegimas, kliedėjimas ir nervų pažeidimai.

COVID-19 ligos gydymas?
COVID - 19 ligos gydymui dažniausiai taikomas simptominis gydymas.

Dusulį jaučiantiems ligoniams dažniausiai reikalinga deguonies terapija (deguonies kaukės). Išsivysčius sunkiai ligos formai - kvėpavimo nepakankamumui - yra taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija (reanimacijoje).

Kol kas nėra sukurta antivirusinių vaistų, kurie galėtų COVID-19 liga sergančio žmogaus organizme sunaikinti virusą. Pastaraisiais metais atlikti moksliniai tyrimai su įvairiais medikamentais siekiant išsiaiškinti vaistų saugumą ir veiksmingumą gydant COVID-19 ligą. Tyrimai nagrinėjo/nagrinėja hormoninių preparatų (kortikosteroidų), antivirusinių vaistų, monokloninių antikūnų ir kitų medikamentų veiksmingumą gydant COVID-19 ligą.

Kaip prižiūrėti nėščiąsias ir gimdyves su įtariama arba patvirtinta koronaviruso infekcija? Skaityti čia

Kuo  COVID-19 ligos simptomai skiriasi nuo peršalimo ir šienligės?

Penktadalis gyventojų (iki 20 proc.) turi tam tikrus sezoninius alerginėms ligoms būdingus simptomus, susijusius su žiedadulkėmis, iš kurių dažniausiai pasireiškia akių niežėjimas, nosies užgulimas, sloga, kartais švokštimas ir odos bėrimas. Visi šie simptomai paprastai vadinami šienlige, alergija žiedadulkėms ar alerginiu rinitu. Alerginis rinitas dažniausiai susijęs su alergine astma vaikams ir suaugusiems.
Tyrimų duomenimis nebuvo nustatyta, kad alergija, įskaitant lengvą alerginę astmą, yra svarbus SARS-CoV-2 infekcijos rizikos veiksnys, dėl kurio galima nepalankesnė ligos išeitis. Tačiau vidutinio sunkumo ir sunki astma yra priskiriama prie lėtinių plaučių ligų, dėl kurių SARS–CoV-2 virusinė infekcija (sukelianti COVID-19 ligą) yra linkusi į sunkesnę ligos eigą. Vaikai ir suaugusieji, pastoviai vartojantys vaistus nuo alergijos turi tęsti gydymą taip, kaip nurodė gydytojas, ir dėl koronavirusinės infekcijos baimės neturėtų nutraukti jų vartojimo. 

Visais atvejais alerginėmis ligomis sergantiems žmonėms pasireiškus peršalimo ar COVID-19 ligos simptomams būtina kreiptis į gydytoją dėl galimos infekcinės ligos diagnostikos ir kitų infekcijų valdymo priemonių taikymo, esant reikalui.
 
Šioje lentelėje pateikiamas dažniausiai pasitaikančių peršalimo, šienligės ir COVID-19 simptomų palyginimas.

Susirgimas

Peršalimas

Šienligė
(alergija žiedadulkėms)

COVID-19

Temperatūra

±
Kartais
Dažniausiai <38.5°C

Nėra

++
Taip (gali būti aukšta)

Kosulys

+
Kartais

±
Kartais

+++
Nuolatinis sausas kosulys

Sloga / užgulta nosis

++
Taip

+++
Taip

±
Kartais

Čiaudulys

++
Taip

+++
Taip

±
Kartais

Galvos skausmas

+
Taip

+
Taip

+++
Taip

Raumenų skausmas (mialgija)
 

Nėra

Nėra

+++
Taip

Uoslės praradimas

±
Kartais

±
Kartais

±
Kartais, staigiai ir specifinis simptomas

Paraudusios akys (konjuktyvitas)

±
Kartais, priklauso nuo viruso

+++
Taip

++
Taip

Odos bėrimas

Nėra

++
Taip

++
Taip, įskaitant kojų ir rankų pirštus

Nuovargis

±
Kartais

±
Kartais

+++
Taip

Pasunkėjęs kvėpavimas

Nėra

±
Kartais, ypač jei alerginė astma

++
Taip, vidutinio sunkumo ir sunkiais atvejais apie 20 proc. užsikrėtusiųjų
 

Pykinimas, vėmimas, viduriavimas,

Nėra

Nėra

±
Kartais, ypač vaikams
 

Simptomai malšinami antihistamininiais vaistais
 

+
Antihistamininiai vaistai yra įtraukti į nereceptinius vaistus nuo slogos
 

+++
Taip

Nėra

 

Kaip galima sustiprinti organizmo atsparumą virusams?

 

Kaip taisyklingai plauti rankas?
Rankų plovimas yra viena iš svarbiausių profilaktinė priemonė, norint išvengti susirgimo. Rankas reikėtų plauti dažnai ir kruopščiai su vandeniu ir muilu bent 20 sekundžių. Jei muilo ir vandens nėra, taip pat galima naudoti alkoholio pagrindu pagamintą rankų antiseptiką su ne mažiau kaip 60 proc. alkoholio. Virusas į organizmą gali patekti per akis, nosį ir burną, todėl nerekomenduojama liesti veidą nenuplautomis rankomis.

 

Kokios dezinfekcijos priemonės turi būti naudojamos įstaigose aplinkos dezinfekcijai?
Patalpų, kuriose gyveno, dirbo, lankėsi COVID-19 sergantis žmogus, aplinkos valymui ir dezinfekavimui rekomenduojamos koronavirusą veikiančios medžiagos – 0,1 proc. natrio hipochloritas (skiedimas santykiu 1:50, jei naudojamas buitinis baliklis, kurio pradinė koncentracija yra 5 proc.) arba 70 proc. koncentracijos etanolis.
 

Informacijos apie vakcinas nuo COVID-19 rasite čia

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2022-07-28