Atsakymai į dažniausius klausimus apie beždžionių raupus

Beždžionių raupai – tai liga, kurią sukelia beždžionių raupų virusas. Beždžionių raupai paplitę Centrinėje ir Vakarų Afrikoje, o kartais nustatoma ir kitose šalyse. Beždžionių raupais liga vadinama todėl, kad pirmą kartą ji buvo nustatyta beždžionėms. Šiuo metu daugelyje PSO Europos regiono valstybių ir kituose regionuose, kur paprastai atvejų nebuvo, registruojamas ligos protrūkis.

Beždžionių raupai paprastai pasireiškia karščiavimu, stipriu  galvos skausmu, raumenų ir nugaros skausmais, energijos stoka, padidėjusiais limfmazgiais ir bėrimu. Bėrimas paprastai prasideda per 1–3 d. nuo karščiavimo pradžios. Bėrimai  gali būti plokšti ar kiek pakilę, pripildyti skaidraus arba gelsvo skysčio, po to jie pasidengia šašu, išdžiūva, o šašai nukrenta. Odos pažeidimų (bėrimų) skaičius gali būti labai įvairus – nuo kelių iki kelių tūkstančių. Dažnai bėrimas koncentruojasi veido, plaštakų ir pėdų srityse. Dabartinio registruojamo protrūkio metu dažnai  nustatomas lytinių organų ir tarpvietės bėrimas.

Simptomai paprastai trunka 2–4 savaites ir išnyksta savaime negydomi. Pasitaiko komplikacijų, mirties atvejai reti.  Imuninės sistemos nepakankamumu sergantys asmenys, maži vaikai ir nėščios moterys turi didesnę riziką susirgti sunkesne ligos forma.

Beždžionių raupais sergantys asmenys gali užkrėsti kitus, kol yra ligos simptomai (dažniausiai 2–4 savaites). Beždžionių raupais galima užsikrėsti esant artimam fiziniam sąlyčiui su simptomų turinčiu asmeniu, ypač kontaktuojant su bėrimais, organizmo skysčiais (odos pažeidimų išskyromis, pūliais arba krauju) ir šašais. Galima užsikrėsti ir nuo virusu užkrėstų sergančių asmenų drabužių, patalynės, rankšluosčių, indų, stalo įrankių.

Užsikrėsti galima ir nuo burnos ertmėse esančių opų, t. y. virusai gali plisti per seiles. Didesnis pavojus užsikrėsti kyla artimai su užkrečiamu asmeniu bendraujantiems žmonėms – sveikatos priežiūros darbuotojams, namų ūkio nariams, lytiniams partneriams.

Jeigu įtariate, kad sergate beždžionių raupais  kreipkitės į  gydytoją. Jei įmanoma, izoliuokitės ir venkite artimo sąlyčio su kitais žmonėmis, susilaikykite nuo lytinių santykių. Taip apsaugosite savo artimuosius.  

Beždžionių raupų virusas gali plisti esant odos sąlyčiui su oda lytinių santykių metu su simptomų turinčiu asmeniu (įskaitant bučinius, prisilietimus). Beždžionių raupų bėrimų ar odos pažeidimų aptinkama tarpvietės srityje, lytiniuose organuose ir burnos ertmėje, todėl tikėtina, kad užsikrėtimai galimi lytinių santykių metu. Galima užsikrėsti ir esant burnos sąlyčiui su oda, jeigu yra odos ar burnos ertmės pažeidimų.

Šiuo metu neaišku, ar beždžionių raupų virusas gali plisti per spermą ar makšties išskyras. Simptomų turintys žmonės turėtų vengti lytinio sąlyčio su kitais asmenimis ir kol nėra pakankamai informacijos jiems pasveikus lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvus.

Pavojų užsikrėsti sumažina, artimo sąlyčio, įskaitant  lytinius santykius, su asmenimis, kuriems įtariami ar patvirtinti beždžionių raupai, vengimas.

Jeigu artimas sąlytis su simptomų turinčiu asmeniu būtinas, paraginkite tokį asmenį izoliuotis ir  jei įmanoma,  pridengti visus odos pažeidimus (pvz., tvarsčiu, drabužiais). Esant artimam sąlyčiui  abu asmenys turėtų dėvėti medicinines kaukes. Kiek įmanoma, venkite odos sąlyčio su oda ir mūvėkite vienkartines pirštines, jeigu liečiate pažeidimus.

Nuolat plaukite rankas vandeniu ir muilu arba dezinfekuokite spiritiniu rankų skysčiu, ypač po sąlyčio su užsikrėtusiu asmeniu, jo drabužiais, patalyne, rankšluosčiais ir kitais daiktais bei paviršiais, kuriuos jie lietė, arba su šių asmenų bėrimų ar kvėpavimo takų išskyromis (pvz., nuo įrankių ir indų). Drabužius, rankšluosčius, patalynę ir valgymo reikmenis reikėtų plauti šiltu vandeniu ir skalbikliu, tvarkant drabužius arba patalynę – dėvėti kaukę. Valykite ir dezinfekuokite visus užkrėstus paviršius ir tinkamai išmeskite užkrėstas atliekas (tokias kaip tvarsliava).  

Beždžionių raupai nuo žmogaus žmogui plinta artimo kontakto metu. Rizika užsikrėsti yra ne tik vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais. Užsikrėsti gali visi, kurie turi artimą kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu.

Vienas iš galimų paaiškinimų, kodėl beždžionių raupų atvejai šio protrūkio metu dažniau registruojami tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais, yra tas, kad šie asmenys labiau informuoti apie pavojų sveikatai ir dažniau kreipiasi pagalbos į medikus. Beždžionių raupų bėrimai gali būti panašūs į bėrimus, atsirandančius dėl kai kurių lytiškai plintančių ligų, įskaitant herpesvirusinę infekciją ir sifilį. Taip galima būtų paaiškinti faktą, kodėl  šie atvejai fiksuojami lytiškai plintančių ligų klinikose. Tikėtina, kad visuomenei sužinojus daugiau apie šią  ligą, bus nustatyta daugiau atvejų ir platesnėje visuomenėje.

Ne, neturėtų. Svarbu tai, ką žmonės daro šiuose vakarėliuose ir festivaliuose, nes didesnis lytinių partnerių skaičius kelia didesnę riziką užsikrėsti beždžionių raupais bei juos platinti. Visi turi būti budrūs ir žinoti, kaip sumažinti riziką užsikrėsti ir užkrėsti kitus.

Žmonės turėtų ir toliau mėgautis gyvenimu, bet saugiai. Sumažinti riziką padeda saugus lytinis elgesys, lytinių partnerių skaičiaus ribojimas, higienos laikymasis (reguliaraus rankų plovimas), artimo fizinio kontakto su žmogumi, kuriam būdingi ligos simptomai, vengimas.

Daugiau informacijos apie beždžionių raupus Europos regione rasite čia, taip pat Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro interneto svetainėje čia

Apie situaciją Lietuvoje informaciją skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (sam.lrv.lt), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (nvsc.lrv.lt).

Tiek raupų, tiek beždžionių raupų virusas priklauso Poxviridae šeimos Orthopoxvirus genčiai, todėl raupų vakcina suteikia kryžminę apsaugą ir nuo beždžionių raupų. Vakcina padeda imuninei sistemai atpažinti virusą ir su juo kovoti. Pasiskiepijus ženkliai sumažėja rizika susirgti sunkia ligos forma.

Europos Sąjungoje yra registruota trečiosios kartos raupų vakcina „Imvanex“, kuria skiepijami suaugusieji, siekiant apsaugoti juos nuo raupų. Šios vakcinos prieinamumas yra ribotas, todėl, siekiant sudaryti sąlygas greitai suvaldyti protrūkius, Europos Sąjungoje taip pat leista naudoti JAV gaminamą vakciną „Jynneos“.

Lietuva gavo 1400 „Jynneos“ vakcinos dozių, kurias Europos Sąjungos šalims narėms nupirko ir proporcingai paskirstė Europos Komisija.

Masinė gyventojų vakcinacija nuo beždžionių raupų nėra vykdoma, pasiskiepyti gali tik tie asmenys, kurie turėjo didelės rizikos sąlytį su sergančiuoju. Tokius asmenis identifikuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, apklausdami beždžionių raupais susirgusį pacientą. Įvertinę rizikos laipsnį, NVSC specialistai gali rekomenduoti imunoprofilaktiką ir nukreipti į vieną iš penkių skiepijančių įstaigų (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose arba Panevėžyje). Skiepijančios įstaigos gydytojas įvertins kontaktą turėjusio asmens sveikatos būklę ir priims galutinį sprendimą dėl skiepijimo.

„Jynneos“ vakcina gali būti skiepijami 18 metų ir vyresni asmenys. Skiepijimo schemą sudaro dvi dozės, skiriamos darant 4 savaičių pertrauką. Asmenims, kurie anksčiau yra pasiskiepiję viena gyvos vakcinos nuo raupų doze, rekomenduojama pasiskiepyti dar viena vakcinos doze.

Pasiskiepyti nuo beždžionių raupų rekomenduojama per keturias dienas nuo didelės rizikos sąlyčio su sergančiu asmeniu. Jei vakcina suleidžiama praėjus 4–14 dienų nuo didelės rizikos sąlyčio dienos, skiepijimasis gali padėti sumažinti su beždžionių raupų infekcija susijusių simptomų sunkumą. Galutinį sprendimą dėl skiepo priima gydytojas.

Dažniausiai pastebėtas šalutinis poveikis vartojant vakciną „Jynneos“ yra skausmas, paraudimas, patinimas, niežulys ir sukietėjimas injekcijos vietoje, taip pat raumenų skausmas, galvos skausmas ir nuovargis.

„Jynneos“ vakcina nesukelia raupų, beždžionių raupų ar kitų ligų. Net ir pasiskiepijus, svarbu ir toliau saugotis nuo susirgimo beždžionių raupais. Venkite artimo kontakto su sergančiojo oda, įskaitant intymų kontaktą.

Paskutinė atnaujinimo data: 2022-05-31