Ar grožio paslaugų teikėjai, turintys leidimus-higienos pasus grožio paslaugų veiklai, gali grožio salonuose, kosmetikos kabinetuose teikti įvairias veido ir/ar kūno priežiūros procedūras, kurių metu atliekamos invazinės procedūros į odą (pvz., mezoterapija, botulino toksino, hialurono rūgšties injekcijos ir kt.), elektrokoaguliacijos, krioterapijos, lazerioterapijos odos gydymo ir koregavimo metodais?

Ar grožio paslaugų teikėjai, turintys leidimus-higienos pasus grožio paslaugų veiklai, gali grožio salonuose, kosmetikos kabinetuose teikti įvairias veido ir/ar kūno priežiūros procedūras, kurių metu atliekamos invazinės procedūros į odą (pvz., mezoterapija, botulino toksino, hialurono rūgšties injekcijos ir kt.), elektrokoaguliacijos, krioterapijos, lazerioterapijos odos gydymo ir koregavimo metodais?  Primename, kad visos aukščiau išvardintos veido ir/ar kūno priežiūros procedūros negali būti teikiamos grožio procedūrų metu ne gydymo įstaigoje.

Vadovaujantis Dermatovenerologijos ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-846, ir Lietuvos medicinos normos MN 59:2004 ,,Gydytojas dermatovenerologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė", patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-899, nuostatomis odos, odos priedų ir poodžio pažeidimų gydymas, taikant elektrokoaguliacijos ir krioterapijos (skystu azotu bei angliarūgštės sniegu) metodus; odos atsluoksniavimas, senėjančios odos ir hiperhidrozės koregavimas konservatyviaisiais ir invaziniais metodais; lazerioterapija priskirtini gydytojo dermatovenerologo kompetencijai. Paslaugas teikia gydytojas dermatovenerologas (prireikus su bendrosios praktikos slaugytoju), turintis medicinos praktikos licenciją, suteikiančią teisę verstis medicinos praktika pagal gydytojo dermatovenerologo profesinę kvalifikaciją. Paslaugos teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti šias paslaugas.

Lietuvos medicinos normoje MN 28:2011 ,,Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė", patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-591, nustatyta, kad injekcijos (į odą, poodį, raumenis, veną) atlikimas yra bendrosios praktikos slaugytojo kompetencija. Bendrosios praktikos slaugytojas turi turėti bendrosios slaugos praktikos licenciją ir bendrąja slaugos praktika verstis sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją sveikatos priežiūros veiklai, procedūras (intervencijas) atlikti vadovaudamasis gydytojo paskyrimais.

Lietuvos sveikatinimo normoje SN 1:1995 „Kosmetikė (kosmetikas). Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė", patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1995 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 411, kosmetikės (kosmetiko) kompetencijai priskirtinos tik higieninės (sveikatinimo rūšis, padedanti išlaikyti natūralų žmogaus kūno grožį profilaktinėmis priemonėmis išsaugant odos ir jos priedų fiziologines savybes) ir dekoratyvinės kosmetikos paslaugos. Teisės aktas reglamentuoja, kad gydomosios kosmetikos (asmens sveikatos priežiūros rūšis, kurios tikslas – gydyti žmogaus išvaizdai kenkiančias odos, plaukų ir burnos ertmės organų ligas, taisyti ligų sukeltus, įgimtus arba įgytus išvaizdos trūkumus) ir gydomosios chirurginės kosmetikos (asmens sveikatos priežiūros rūšis, kai išvaizdos defektai šalinami operuojant) veiklas gali vykdyti tik gydytojai specialistai.

Mezoterapija yra medicininė procedūra (technika), kurios metu į odą (poodį) švirkščiamos įvairios veikliosios medžiagos ir jų mišiniai (vitaminai, amino rūgštys, hialurono rūgštis, fermentai, augaliniai ekstraktai, vaistai, antioksidantai, mikroelementai ir kt.).

Hialurono rūgšties preparatai injekcijomis Lietuvoje yra tiekiami į rinką kaip vaistiniai preparatai (injekcijoms į kelio sąnarį) arba kaip III klasės medicinos prietaisai (raukšlių išlyginimui).

Clostridium botulinum toksino preparatai yra registruoti Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų, Bendrijos vaistinių preparatų registre, priskirtini vaistams ir vartotini kaip vaistai.

Pagal 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (OL 2009 L 342, p. 59) (toliau – Reglamentas) kosmetikos gaminio sudėtyje negali būti vaistinių medžiagų: antibiotikų, hormonų, žmonių ląstelių ir audinių produktų ir kitų draudžiamų naudoti kosmetikoje biologiškai aktyvių medžiagų, o leistų naudoti kosmetikoje biologiškai aktyvių medžiagų kiekiai neturi viršyti didžiausių leidžiamų koncentracijų gatavame gaminyje. Pabrėžtina, kad Reglamento II priede ,,Kosmetikos gaminiuose draudžiamų medžiagų sąrašas" vakcinos, toksinai ir serumai priskirti draudžiamiems kosmetikos ingredientams. Reglamento 2 straipsnio 2 dalies nuostatoje, papildomai paaiškinančioje kosmetikos gaminio sąvokos apibrėžtį, aiškiai yra įtvirtinta, kad medžiaga arba mišinys, skirtas ryti, įkvėpti, švirkšti ar implantuoti į žmogaus kūną, nelaikomi kosmetikos gaminiais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad pirmiau minėtas odos korekcijos procedūras gali atlikti licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai turintys asmens sveikatos priežiūros specialistai (pagal atitinkamą profesinę kvalifikaciją) asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją verstis asmens sveikatos priežiūros veikla.

Dėl sveikatos priežiūros specialistų bei sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo, prašome, kreipkitės į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą.

Giedrė Ligeikienė

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro
prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Telšių departamento
Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja
Tel. (8 444) 60307, el. p. [email protected]