Projektas „Skiepijimo kliūčių įveikimas Europos Sąjungoje“

Oficialus tinklapis: https://www.overcomingobstaclestovaccination.eu/

Projektas paskirstytas į du etapus – skirtingose šalyse (Ispanijoje, Italijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Airijoje) taikytų veiksmų, skirtų skiepijimo aprėpčių didinimui, pristatymai ir šių veiksmų įgyvendinimo pilotavimas pasirinktose ES valstybėse narėse (tarp jų ir Lietuvoje).

Lietuvoje yra pilotuojama Danijos sveikatos priežiūros institucijų pavyzdinė praktika „Komunikacijos iniciatyvos, įskaitant priminimo schemas vaikų imunizacijai skatinti“, kuri apima įvairias iniciatyvas, skirtas skiepijimo aprėptims didinti, įskaitant priminimo schemas, komunikacijos kampanijas ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, atliekančius „skiepų ambasadorių“ funkciją. Danijoje priminimai apie vaikų skiepijimą tėvams siunčiami likus 14 dienų iki rekomenduojamo skiepijimo laiko. Skiepus paprastai skiria šeimos gydytojas įprastinių sveikatos patikrinimų metu. Jei skiepai neatliekami, pakartotinis priminimas siunčiamas praėjus 30 dienų nuo rekomenduojamo vaiko skiepijimo laiko. Danijos sveikatos priežiūros tarnyba rekomenduoja vaikus paskiepyti per nurodytą skiepijimo laikotarpį. Taip užtikrinama, kad kiekviena vakcina vaikui suteiks maksimalią apsaugą.

Pagrindinis Lietuvoje pilotuojamos praktikos tikslas – siųsti centralizuotus priminimus apie skiepijimo ŽPV vakcina poreikį 11 ir 12 m. amžiaus neskiepytų vaikų tėvams (Klaipėdos mieste). Projektu taip pat tikimasi, kad tikslinės grupės asmenys gaus daugiau informacijos apie ŽPV vakcinaciją.  Jei pilotinė praktika bus sėkminga, planuojama vėliau tokią veiklą įgyvendinti visoje Lietuvoje ir su visomis į LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtrauktomis vakcinomis.

Europos Komisija 2021 m. kovo mėnesį pristatė kovos su vėžiu planą, kuriame vienu iš pagrindinių tikslų užsibrėžė eliminuoti gimdos kaklelio ir kitų vėžinių susirgimų atvejus, priklausomus nuo ŽPV infekcijos, pasitelkiant rutininį mergaičių ir berniukų skiepijimą, ir pasiekti bent 90 proc. mergaičių bei ženkliai didinti berniukų skiepijimo aprėptis iki 2030 m. Siekiant užtikrinti tokio tikslo pasiekimą, Lietuvoje reikalinga skiepijimo ŽPV vakcina per metus padidinti mažiausiai 4 proc.

Vakcinacija nuo žmogaus papilomos viruso (toliau – ŽPV) stebima kasmet nuo 2016 m., kada buvo pradėtos skiepyti 11 ir 12 metų mergaitės.  Klaipėdos mieste skiepijimas šia vakcina iki 2020 m. gana sparčiai didėjo, o COVID-19 laikotarpiu stebimas sumažėjimas, tai galėjo įtakoti ir sunkiau prieinamos ASPĮ paslaugos. Visgi daugiametėje statistikoje, skiepijimas 11–12 m. šios vakcinos pirmają doze turi didėjimo tendenciją ir 2023 m. siekė atitinkamai pagal amžių 43,4 proc. ir 46,2 proc. (1 pav.), tai galėjo įtakoti ir berniukų įtraukimas šios vakcinos skiepijimui,  tačiau vis dar nesiekia bendro Lietuvos rodiklio 2023 m., kuris atitinkamai pagal amžių buvo 56,1 proc, ir 62,7 proc.

Taip pat stebint nepaskiepijimo priežastis, vis daugiau tėvų teikia raštiškus atsisakymus skiepyti savo vaikus šia vakcina, 2022 m. – 24,5 proc. visų nepaskiepytų vaikų buvo tėvų atsisakymai, o  2023 m. – 43 proc. Taip pat dar viena iš pagrindinių priežasčių yra skiepijimo šia vakcina atidėjimas vėlesniame amžiuje 2022 m. – 25 proc. atidėjo šią vakciną vėlesniam laikui, 2023 m. – 15,2 proc. Aktyvus ASPĮ darbas su tėvais ir priminimų siuntimas 2023 m. sumažino neatvykimą skiepytis be priežasties, kuris taip pat traktuojamas kaip nenoras skiepytis, 2022 m. ir 2023 m. šios priežasties sumažėjo nuo 30,6 proc. iki 8,6 proc.

1 pav. Skiepijimo ŽPV vakcina pirma vakcinos doze situacija Klaipėdos m. 2016–2023 m.