Konsultavimas ir metodinės pagalbos teikimas

Konsultavimas ir metodinės pagalbos teikimas: 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai ūkio subjektus konsultuoja telefonu, el. paštu, raštu ir tiesiogiai (atvykus į įstaigą).

Viešosios konsultacijos teikiamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro organizuojamų renginių metu, apie kuriuos informaciją galima rasti interneto svetainės skyriuje „Renginiai“, taip pat rengiant pranešimus spaudai, kurie skelbiami įstaigos interneto svetainės skiltyje „Naujienos“, publikuojami spaudoje ir skelbiami kitose informavimo priemonėse.

Metodinės rekomendacijos B kategorijos grožio paslaugų teikėjams

Parengė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Čepauskaitė. 

1. Kaip naudoti kosmetikos gaminius, kurie paženklinti “atviro indelio” simboliu, koks jų tinkamumo naudoti terminas? 
2. Kaip žinoti, ar pasirinktos patalpų, įrangos, įrankių, rankų dezinfekcijai skirtos priemonės yra leidžiamos naudoti?
3. Ar saugu naudoti chemines dezinfekcijos priemones, kaip apsisaugoti nuo žalingo chemikalų poveikio?
4. Ar gali grožio paslaugų teikėjas dezinfekcijos tirpalą laikyti ir instrumentus dezinfekuoti grožio paslaugų teikimo patalpoje, paslaugos teikimo vietoje? Kur atlikti instrumentų valymą, dezinfekciją?
5. Kokią informaciją grožio paslaugų teikėjas privalo pateikti paslaugos vartotojui?


1. Pagal Lietuvos higienos normos HN 117:2007 punkto 7 nuostatą, kosmetikos gaminiai turi būti naudojami laikantis tinkamumo naudoti terminų ir naudojimo instrukcijų. Taigi, reikia turėti informaciją apie kosmetikos gaminio tinkamumo naudoti terminą, kuri paprastai nurodoma ant pakuotės, ir kosmetikos gaminio gamintojo teikiamą naudojimo instrukciją. Kosmetikos gaminiai, kurių tinkamumo naudoti terminas ilgesnis kaip 30 mėnesių, pažymėti “atviro indelio” simboliu. Pirmą kartą atidarius, tokie kosmetikos gaminiai naudojami iki nurodytos simbolyje datos, pavyzdžiui, 6 M – 6 mėnesius, 12 M – 12 mėnesius. Grožio paslaugas teikiantys specialistai, kosmetikos gaminių ženklintų “atviro indelio” simboliu atidarymo datą turi registruoti pagal Lietuvos higienos normos HN 117:2007 4 priede pateiktą formą (pildomas Kosmetikos gaminių, kurių tinkamumo naudoti terminas yra ilgesnis kaip 30 mėnesių, pakuotės atidarymo datos registras). Kosmetikos gaminio pakuotės atidarymo data fiksuojama, kai paslaugos teikėjas pirmą kartą panaudoja kosmetikos gaminį. Šis HN 117:2007 reikalavimas netaikomas, t.y., registruoti nereikia, atidarant vienkartinius kosmetikos gaminius, kosmetikos gaminius, kurių pakuotė užtikrina, kad naudojimo metu pakuotėje esantis gaminys negali turėti sąlyčio su išorine aplinka (pavyzdžiui, aerozolio balionėlis), kosmetikos gaminius, kurie neturi tikimybės pasidaryti nesaugūs žmogaus sveikatai naudojant normaliomis arba iš anksto numatytomis sąlygomis. 

2. Pagal Lietuvos higienos normos HN 117:2007 punkto 12 nuostatą, paviršių, įrangos, įrankių, rankų dezinfekcijai turi būti naudojamos dezinfekcinių savybių turinčios teisės aktų nustatyta tvarka leistos naudoti priemonės, t.y., autorizuoti biocidai. Renkantis biocidą reikia pasidomėti, ar jis yra autorizuotas (registruotas Lietuvoje). Lietuvoje registruotiems biocidams yra išduodami biocido autorizacijos liudijimai. Dezinfekcijos priemonės turi būti naudojamos pagal dezinfekcijos priemonės gamintojo nurodytą paskirtį, naudojimo instrukcijas (nurodyta etiketėje ar naudojimo instrukcijos pridedamos), laikantis tinkamumo naudoti terminų. Naudojimo instrukcijos turi būti laikomos paslaugų teikimo vietoje.

3. Įsigyjant dezinfekcijai skirtas priemones, valiklius, reikalaukite, kad tiekėjas pateiktų šių priemonių naudojimo instrukcijas ir saugos duomenų lapus! Valant ir dezinfekuojant instrumentus, įrangą, kitus paviršius būtina laikytis šių priemonių  gamintojų pateiktų instrukcijų, t.y., dozavimo (tirpalo koncentracijos), ekspozicijos (mirkymo trukmės), kitų rekomendacijų. Susipažinę su saugos duomenų lapuose pateikta informacija, žinosite, kaip saugiai naudoti chemines priemones. Lietuvos higienos normos HN 117:2007 punkte 68 nurodyta, kad asmenys, teikiantys grožio paslaugas, valydami, dezinfekuodami instrumentus, paviršius ir naudodami cheminės dezinfekcijos priemones, tvarkydami užterštus kliento krauju ar kitais kūno skysčiais daiktus turi dėvėti (naudoti) asmenines apsaugos priemones, kurias nurodo valiklio ar dezinfekcijos priemonės gamintojas, mūvėti gumines pirštines. 

4. Kaip nurodyta Lietuvos higienos normoje HN 117:2007 instrumentams valyti, dezinfekuoti ir, jei reikia, sterilizuoti, atsižvelgiant į teikiamas paslaugas ir grožio paslaugų teikėjo poreikius, turi būti įrengta atskira patalpa (-os) arba numatyta atskira zona grožio paslaugų teikimo patalpoje (-ose) (punktas 17.6.). Grožio paslaugos teikimo vietoje laikyti dezinfekcijos tirpalą ir atlikti instrumentų valymą bei dezinfekciją yra nesaugu. Instrumentai turi būti apruošiami tam skirtoje instrumentų valymo, dezinfekcijos ir sterilizacijos patalpoje (zonoje), kurioje turi būti praustuvė instrumentams plauti, vieta instrumentams dezinfekuoti, valyti, džiovinti (jei reikia – pakuoti ir sterilizuoti) (punktas 24). Paviršiai, ant kurių dedami instrumentai ir kitos darbo priemonės, turi būti lygūs, padengti drėgmei, valikliams ir dezinfekcijos priemonėms atsparia medžiaga (punktas 25). Sienos ir grindys turi būti padengtos lygia, atsparia drėgmei danga (punktas 27). 

5. 
Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 117:2007 punkto 9 reikalavimais, grožio paslaugų teikėjas turi turėti kiekvienos teikiamos grožio paslaugos teikimo aprašą (paslaugos teikimo technologijos (proceso atlikimo būdo ir priemonių) aprašymą), parengtą pagal šios higienos normos 3 priede pateiktą formą. Paslaugos teikimo technologijos aprašyme turi būti nurodyta, kokiai tikslinei vartotojų grupei konkreti grožio paslauga teikiama; nurodomi asmenys, atvejai (pvz., ligos, amžius, asmens organizmo būklės ir savybės ir kt.), kai paslauga vartotojui negali būti teikiama; nurodomi ir aprašomi visi etapai, veiksmai, procedūros, atliekamos pasirengiant teikti paslaugą, paslaugos teikimo metu, suteikus paslaugą, naudojama įranga, įrankiai ir kitos priemonės, galimos komplikacijos.

Lietuvos higienos normos HN 117:2007 punkto 10 nuostata – paslaugų vartotojui pareikalavus, privaloma pateikti informaciją apie naudojamus instrumentų valymo, dezinfekcijos ir sterilizacijos būdus, naudojamus kosmetikos gaminius, dažus, papuošalus.

Norint paslaugos vartotojui suteikti visapusišką ir tikslią informaciją apie grožio paslaugą, paslaugos teikėjui būtina susipažinti su kosmetikos gaminių, dezinfekcijos priemonių, naudojamos įrangos gamintojo pateiktomis naudojimo instrukcijomis ir rekomendacijomis.

 

 

 

 

Ką reikia žinoti A kategorijos paslaugas teikiantiems asmenims?

1. Kas yra A kategorijos paslaugos? 

2. Kokių dokumentų reikia paslaugos teikėjui (asmeniui)? 

3. Kokia apranga ir kitos apsaugos priemonės reikalingos teikiant paslaugą? 

4. Kokie reikalavimai keliami rankų higienai?

5. Kokią informaciją reikia suteikti klientui, kuris naudojasi A kategorijos paslaugomis? 

6. Kaip sukurti paslaugų teikimo aprašą? 

7. Kaip tinkamai sterilizuoti daugkartinio naudojimo instrumentus? 

8. Kaip išsirinkti tinkamą dezinfekcinę priemonę?

9. Kaip pasirinkti kosmetikos priemones?  

10. Kas turi būti nurodyta ant kosmetikos gaminio pakuotės?   

 

 

1.Kas yra A kategorijos grožio paslauga? 

A kategorijos paslaugos, tai tokios paslaugos, kurias teikiant pažeidžiama oda arba gleivinė, instrumentai užteršiami krauju arba kitais kūno skysčiais, todėl kyla pavojus užsikrėsti ar užkrėsti per kraują plintančiomis infekcijomis (hepatitu B, hepatitu C, ŽIV, sukeliančiu AIDS), pažeistose vietose gali prasidėti infekcija.

Pagrindinius grožio paslaugų (kartu ir A kategorijos paslaugų) sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-633 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau HN 117:2007). Ši higienos norma privaloma visiems asmenims, kurie teikia A kategorijos grožio paslaugas. 

 

2.Kokių dokumentų reikia paslaugos teikėjui (asmeniui) 

Leidimas-higienos pasas

Grožio paslaugos gali būti teikiamos tik turint šiai veiklai išduotą leidimą-higienos pasą, liudijantį, kad veiklos vykdymo sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.

Asmens medicininė knygelė

Svarbu, kad žmogus, teikiantis A kategorijos paslaugas kas metai tikrintųsi sveikatą, tai ypač svarbu, norint užkirsti kelią sunkių tuberkuliozės formų išsivystymui ir plitimui. Asmens medicininė knygelė (sveikatos  pasas, forma Nr. F048/a) laikoma grožio paslaugų teikimo vietoje.

Sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas

Asmenys, teikiantys grožio paslaugas, turi būti įgiję žinių higienos ir pirmosios medicinos pagalbos teikimo klausimais bei turėti sveikatos žinių atestavimo pažymėjimus. Mokymus galite išklausyti įstaigoje tik turinčioje minėtai veiklai licenziją.

 

3.Kokia apranga ir kitos apsaugos priemonės reikalingos teikiant paslaugą ? 
Kad apsaugotų save ir klientus nuo galimo užkrėtimo darbo metu asmenys, teikiantys grožio paslaugas, privalo dėvėti švarius darbo  drabužius, avėti darbo avalynę. Teikdamas A kategorijos paslaugas, jis privalo mūvėti vienkartines pirštines ir jas keisti po kiekvieno paslaugų vartotojo.


4. Kokie reikalavimai keliami rankų higienai?  

Asmuo, teikiantis grožio paslaugas, privalo plauti rankas prieš pradėdamas ir baigęs teikti grožio paslaugą, prieš užsimaudamas ir nusimovęs pirštines, jis taip pat privalo dezinfekuoti rankas prieš pradėdamas dirbti su steriliais instrumentais.

Rankos plaunamos skystu muilu ir nusausinamos vienkartiniais rankšluoščiais. Labai svarbu, kad užteršę savo rankas kliento krauju ar kitais kūno skysčiais nedelsiant jas dezinfekuotumėte odos  dezinfekcijai  skirta priemone bei nuplautumėte tekančiu vandeniu ir skystu muilu. Jeigu susižeidėte, odą plaukite  tekančiu vandeniu ir skystu muilu, po to dezinfekuokite odos dezinfektantu. Žaizdelę užklijuokite neperšlampamu pleistru, esant reikalui mūvėkite pirštines.

5. Kokią informaciją reikia suteikti klientui, kuris naudojasi A kategorijos paslaugomis?

Visų pirma, teikiant tatuiravimo ir permanentinio makiažo paslaugas klientas turi būti užregistruotas paslaugos teikimo kortelėje/žurnale. Jam taip pat turi būti suteikta informacija apie riziką, susijusią su paslaugų teikimu, galimas komplikacijas, tolesnę kūno vietų priežiūrą, apie atvejus, kai paslauga negali būti teikiama.

6. Kaip sukurti paslaugų teikimo aprašą?

Grožio paslaugų aprašai kuriami pagal HN 117:2007  3 priede pateiktą formą [nuoroda]. Apraše turėtų atsispindėti, kokioms vartotojų grupėms paslauga bus teikiama, kokiems vartotojams ji negali būti teikiama, detalus paslaugos aprašymas etapais, naudojami instrumentai, pasiruošimas procedūrai (rankų plovimas, dezinfekcija, švarūs ar vienkartiniai skalbiniai, sterilūs vienkartiniai ar daugkartiniai instrumentai.         

7. Kaip tinkamai sterilizuoti daugkartinio naudojimo instrumentus?  

Daugkartinio naudojimo instrumentai, naudojami teikiant A kategorijos paslaugas, pirmiausia pamerkiami į dezinfekcinį tirpalą, po to plaunami, sausinami ir sterilizuojami.

Pasirenkant instrumentų sterilizacijos būdą ir sterilizuojant instrumentus turi būti vadovaujamasi instrumentų gamintojų pateiktomis instrumentų priežiūros sterilizacijos instrukcijomis, sterilizatoriaus gamintojo pateiktomis sterilizatoriaus naudojimo instrukcijomis, laikantis sterilizatoriaus gamintojo nurodyto sterilizacijos režimo, sterilizacijos trukmės, slėgio, temperatūros reikalavimų. Sterilizacijos proceso rodmenys registruojami normos 2 priede pateiktame „Sterilizatoriaus darbo kontrolės registre.“ [nuoroda]

8. Kaip išsirinkti tinkamą dezinfekcinę priemonę?

Dezinfektantas turi būti autorizuotas ir turėti biocidinio produkto autorizacijos liudijimą;

Autorizacijos liudijime turi būti nurodytas tipas ir paskirtis: 2 produktų tipas; paskirtis – naudoti sveikatos priežiūros įstaigose, grožio paslaugų teikimo įstaigose;
Autorizacijos liudijimo galiojimo pabaiga turi būti ne ankstesnė kaip iki 12 mėnesių po pirkimo datos, kad galima būtų jį sunaudoti;
Dezinfektantas neturi gadinti metalinių (medinių, dažytų,...) paviršių;
Dezinfektantą turi būti galima laikyti normaliomis sąlygomis (nuo + 16 iki + 24 °C);
Naudojant dezinfektantą nereikia asmens saugos priemonių, išskyrus pirštines;
Paviršiams dezinfekuoti geriausia naudoti dezinfektantus alkoholiniu pagrindu, kad nereikėtų papildomai nuplauti vandeniu;
Dezinfekcinės priemonės turi būti naudojamos pagal gamintojo instrukciją.

9. Kaip pasirinkti kosmetikos priemones?  

Kosmetikos gaminiai yra skirti odai gražinti, kad ji geriau atrodytų, tačiau nedarytų įtakos odos struktūrai ar fiziologijai.

Renkantis ir naudojant kosmetikos gaminius reikėtų atsižvelgti į šiuos pagrindinius kriterijus:

-naudoti tik legaliai į rinką tiekiamus kosmetikos gaminius;

-nenaudoti kosmetikos priemonių, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs;

-kosmetikos priemones naudoti tik pagal gamintojo nurodytą paskirtį.

10. Kas turi būti nurodyta ant kosmetikos gaminio pakuotės?   

Ant tiekiamo į rinką kosmetikos gaminio pakuotės turi būti pateikta ši informacija:

a) Europos Bendrijoje įsisteigusio gamintojo ar asmens, atsakingo už kosmetikos gaminio patiekimą į rinką, pavadinimas ar ženklas, adresas. Gaminio kilmės šalis, jeigu

pagaminta ne EB;

b) vardinis gaminio kiekis pagal masę ar tūrį;

c) minimalus gaminio tinkamumo naudoti terminas (Kosmetikos gaminiams, kurių

minimalus tinkamumo terminas yra trumpesnis kaip 30 mėnesių, jis turi būti pateiktas

aiškiai užrašant mėnesį ir metus po žodžių "Geriausias naudoti iki pabaigos..." arba

nurodant pakuotės vietą, kur užrašyta data);

d) kosmetikos gaminiams, kurių tinkamumo naudoti terminas ilgesnis kaip 30 mėn.,

turi būti nurodytas laikotarpis nuo pakuotės atidarymo, per kurį gaminys gali būti

naudojamas visiškai nepakenkiant vartotojui;

e) ypatingi atsargumo įspėjimai, kurių būtina laikytis naudojant gaminį;

f) gaminio pagaminimo partijos numeris ar kitas žymuo, pagal kurį galima identifikuoti gaminį (nustatyti gaminio pagaminimo datą ir vietą);

g) gaminio funkcija, jeigu jos negalima suprasti pagal pateikimą;

h) ingredientų sąrašas, kuris gali būti pateiktas ant pirminės ir antrinės pakuotės arba vien tik ant antrinės pakuotės. Prasideda žodžiu Ingredients. INCI nomenklatūra. Mažėjimo tvarka;

i) jei reikalaujamos informacijos (ypatingi atsargumo įspėjimai ir ingredientų sąrašai) negalima pažymėti ant gaminio pirminės ar antrinės pakuotės dėl jos dydžio, formos, ši informacija turi būti pateikta lapelyje, juostelėje, kortelėje, pridedamoje arba pritvirtinamoje prie gaminio, o apie jų buvimą informuojamas vartotojas, išspausdinant ant pirminės ar antrinės pakuotės sutrumpintą informaciją ar pavaizduojant specialų simbolį.

 

Vartojant kosmetikos gaminius būna, kad pasitaiko ir nepageidaujamas kosmetikos gaminių poveikis, kuris nėra dažnas ar stiprus reiškinys. Paminėtinos šios nepageidaujamos odos reakcijos į kosmetikos priemones: odos sudirginimas, dilgėlinė, dermatitai.

Žinotina, kad atidaryti  kosmetikos  gaminiai,  kurių  tinkamumo naudoti  terminas  ilgesnis  kaip 30 mėnesių, registruojami pagal šios higienos normos 4 priede pateiktą formą. 

 

Parengė 
Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus
Vyriausioji specialistė Reda Radavičiūtė

Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus
Vyriausioji specialistė Jolita Pirmaitytė 


 

 

 

 

 

 

 

 

 

1. Kokie higienos normos reikalavimai yra patalpų ir juose esančių įrenginių priežiūrai? 
2. Kokie higienos normos reikalavimai yra patalpų valymo ir dezinfekcinėms priemonėms?
3. Kaip turi būti ženklinamos vaikams skirtos priemonės?
4. Kokie higienos normos reikalavimai taikomi vaikų žaislams?
5. Kokie higienos normos reikalavimai taikomi skalbiniams skalbiamiems skalbyklose?
6. Kokie higienos normos reikalavimai keliami vaikų lovelėms?
7. Kokios asmens higienos priemonės turi būti vaikų ugdymo grupėse?
8. Kokie higienos normos reikalavimai taikomi praustuvių ir unitazų įrengimui?
9. Kaip turi būti apsaugoti šildymo prietaisai ir įrenginiai?
10. Kokioms oro sąlygoms esant vaikų ugdymo veikla lauke neorganizuojama?

 

1. Lietuvos higienos normos HN 75:2016 “Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93 VIII skyriaus 67 punktas nurodo, kad patalpų, kuriose vykdoma ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programa, priežiūra patalpos, jose esantys įrenginiai ir kitas inventorius turi būti švarūs, patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti tvarkomi, valomi kiekvieną dieną drėgnu būdu ir pagal poreikį, santechniniai įrenginiai (unitazai, praustuvės ir pan.) turi būti techniškai tvarkingi ir švarūs visą laiką, tualetų-prausyklų valymo inventorius turi būti paženklintas. Švarus ir sausas tualetų-prausyklų valymo inventorius laikomas atskirai nuo kitų grupės patalpų valymo inventoriaus tam skirtoje vietoje.

2. Kokie higienos normos reikalavimai yra patalpų valymo ir dezinfekcinėms priemonėms?

2. Lietuvos higienos normos HN 75:2016 “Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93 VIII skyriaus 67, 76 ir 77 punktai nurodo, kad valymo priemonės turi būti naudojamos pagal paskirtį. Asmenys, dirbantys su valymo, dezinfekcijos priemonėmis, turi vadovautis gamintojų instrukcijomis, gamintojų ar tiekėjų saugos duomenų lapuose nurodytais sveikatos saugos reikalavimais. Valymo ir dezinfekcijos priemonės turi būti laikomos vaikams neprieinamoje vietoje.

3. Kaip turi būti ženklinamos vaikams skirtos priemonės?

3. Lietuvos higienos normos HN 75:2016 “Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93 VIII skyriaus 69 punktas nurodo, kad visos vaikui skirtos priemonės turi būti ženklinamos tuo pačiu ženklu ar numeriu: rankšluosčiai ar rankšluostinė (jei naudojami ne vienkartiniai rankšluosčiai), lova ar čiužinys, patalynė, jei naudojami – naktipuodžiai. Draudžiama vieno vaiko naudotas priemones neišplovus perduoti kitam vaikui.

4. Kokie higienos normos reikalavimai taikomi vaikų žaislams?

4. Lietuvos higienos normos HN 75:2016 “Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93 VIII skyriaus 70 punktas nurodo, kad žaislai, kitos ugdymui naudojamos priemonės turi atitikti vaikų amžių ir nekelti pavojaus vaikų sveikatai, rizikos juos nuryti, įkvėpti ar susižeisti jais palietus odą, gleivinę, akis.

5. Kokie higienos normos reikalavimai taikomi skalbiniams skalbiamiems skalbyklose?

5. Lietuvos higienos normos HN 75:2016 “Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93 IV skyriaus 32 punktas nurodo, kad ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo vietoje naudojami skalbiniai turi būti skalbiami viešojoje skalbykloje, kuriai teisės akto nustatyta tvarka išduotas leidimas-higienos pasas. Taip pat ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo vietoje, turi būti numatyta vieta nešvariems skalbiniams rinkti ir rūšiuoti, vieta (-os) švariems skalbiniams laikyti (spinta, lentynos ar pan.).

6. Kokie higienos normos reikalavimai keliami vaikų lovelėms?

6. Lietuvos higienos normos HN 75:2016 “Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93 IV skyriaus 39 punktas nurodo, kad vaikai gali miegoti jų ūgį atitinkančiose lovose kietu pagrindu arba ant jų ūgį atitinkančių čiužinių, kurių aukštis turi būti ne mažesnis kaip 7 cm. Lovų ar čiužinių turi būti ne mažiau, nei grupėje yra pietų miegą miegančių vaikų, o savaitinėje grupėje – ją lankančių vaikų. Atsižvelgiant į vaiko amžių ir lovos aukštį, įrengiamos saugos priemonės, kad vaikas neiškristų. Iki 1,5 metų amžiaus vaikams skirtos lovos turi būti su sienelėmis. Lovos ar čiužiniai turi būti sustatyti taip, kad būtų galima laisvai prieiti prie kiekvieno vaiko.

7. Kokios asmens higienos priemonės turi būti vaikų ugdymo grupėse?

7. Lietuvos higienos normos HN 75:2016 “Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93 IV skyriaus 43 punktas nurodo, kad ugdymo grupių tualetuose-prausyklose turi būti asmens higienos priemonių: tualetinio popieriaus, muilo, rankšluostinė ir individualūs daugkartinio naudojimo rankšluosčiai arba vienkartinių rankšluosčių dėtuvė su vienkartiniais rankšluosčiais.

8. Kokie higienos normos reikalavimai taikomi praustuvių ir unitazų įrengimui?

8. Lietuvos higienos normos HN 75:2016 “Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93 IV skyriaus 40, 41, 44 ir 45 punktai nurodo, kad statant naujus ar rekonstruojant statinius, kuriuose bus vykdoma ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programa, steigiant naujas grupes, sanitarinių įrenginių skaičius skaičiuojamas pagal planuojamą sąrašinį vaikų skaičių ir turi būti ne mažesnis kaip 1 unitazas septyniems vaikams (išskyrus grupes, kuriose ugdomi vaikai iki 3 metų amžiaus), 1 praustuvė penkiems vaikams, 1 pusvonė su lanksčiu dušo rageliu tualeto-prausyklos patalpoje (išskyrus priešmokyklinio ugdymo grupes). Grupės, kurioje ugdomi vaikai iki 3 metų amžiaus, tualeto-prausyklos patalpoje įrengiama ne mažiau kaip 1 unitazas. Draudžiama mažinti veikiančiose grupėse įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių ir palikti šių įrenginių mažiau, nei nurodyta higienos normoje. Vaikams skirtos praustuvės įrengiamos tokiame aukštyje, kad skirtingo amžiaus vaikai galėtų patogiai ir saugiai jomis naudotis. Vaikams unitazai įrengiami ne mažesnėse kaip 0,6 kv. m kabinose. Tarp kabinų turi būti ne žemesnė kaip 1,2 m aukščio pertvara su 0,15 m tarpu nuo grindų. Grupėse, kuriose ugdomi 3 metų ir vyresni vaikai, kabinos turi būti su durimis ar kita uždanga.

9. Kaip turi būti apsaugoti šildymo prietaisai ir įrenginiai?

9. Lietuvos higienos normos HN 75:2016 “Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93 VI skyriaus 54 punktas nurodo, kad šildymo prietaisai ir įrenginiai turi būti saugūs, lengvai valomi. Šildymo prietaisų, įrengtų vaikams prieinamose vietose, paviršiaus temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 42 °C. Ugdymo patalpose aštrias briaunas turintys šildymo prietaisai turi būti apsaugoti nuimamomis grotelėmis ar kitokiomis priemonėmis, uždengiančiomis aštrias briaunas. Draudžiama tam tikslui naudoti medžio drožlių plokštes.

10. Kokioms oro sąlygoms esant vaikų ugdymo veikla lauke neorganizuojama?

10. Lietuvos higienos normos HN 75:2016 “Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93 IX skyriaus 85 punktas nurodo, kad vaikų veikla lauke neorganizuojama, kai oro sąlygos kelia riziką vaikų sveikatai: aplinkos oro užterštumas viršija Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakyme Nr. 591/640 „Dėl Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normų patvirtinimo” nustatytas normas, oro temperatūra lauke žemesnė kaip minus 12oC; oro temperatūra lauke žemesnė kaip minus 8oC, o vėjo greitis didesnis kaip 2 m/sek; oro temperatūra lauke 32 oC ar aukštesnė, taip pat esant kitoms sudėtingoms oro sąlygoms (pvz., esant labai smarkiam vėjui, labai smarkiam lietui, labai smarkiam snygiui, pūgai, krušai ir pan.).

 

Kas yra legioneliozė?

Legioneliozė yra bakterinė užkrečiamoji liga. Inkubacinis periodas (laikas nuo užsikrėtimo iki susirgimo pradžios) paprastai trunka nuo 2 iki 10 dienų.  Po to  3-6 dienas trunka tipinis ligos pradžios periodas, kurio simptomai primena gripą (bendras negalavimas, karščiavimas, sausas kosulys), kuris dažnai perauga į plaučių uždegimą. Dažnai užsikrėtę asmenys taip pat gali skųstis viduriavimu ir pilvo skausmais, vienas ryškiausių pradinių simptomų gali būti raumenų skausmas. Kartais gali pasireikšti ir kiti simptomai – sutrikusi sąmonė, inkstų nepakankamumas, kepenų funkcijų sutrikimai.

Kaip užsikrečiama?

Užsikrečiama per kvėpavimo takus, įkvėpus legionelėmis užteršto vandens aerozolio – smulkių lašelių, kurie atsiranda purškiant vandenį, leidžiant į jį orą, krentant vandens srovei ant kietų paviršių, pavyzdžiui, iš dušo ar čiaupo tekant vandeniui, spa baseinuose, sūkurinėse voniose kylant burbulams, nuo dekoratyvinių fontanų, ypač patalpų viduje, purkštuvų, iš oro kondicionierių. Kuo mažesni lašeliai, tuo jie pavojingesni, nes patenka į apatinius kvėpavimo takus. Sergantis žmogus nėra infekcijos šaltinis aplinkiniams žmonėms.

Kokios sąlygos nulemia legionelių dauginimąsi?

Legionelėms daugintis palankiausias šiltas (25-42 °C) stovintis vandentiekio vanduo. Bakterijos nesidaugina žemesnėje nei 20 °C ir aukštesnėje nei 60 °C temperatūroje. Dar palankesnės sąlygos daugintis legionelėms, kai vandens tiekimo sistemose yra nuosėdos, apnašos, silpna vandens cirkuliacija.

Dažnai apgyvendinimo paslaugas teikiančiuose objektuose susidaro sąlygos, kurios padidina legioneliozės perdavimo riziką:

  • nepastovus apgyvendinimo vietų užimtumas nulemia netolygų vandens vartojimą. Vanduo sistemose užsistovi, karštas vanduo atšąla, šaltas vanduo sušyla;
  • netolygus vandens sunaudojimas paros metu – intensyvus naudojimas rytą ar vakare, vandens užsistovėjimas dieną ar naktį;
  • nenaudojamuose viešbučių dalyse ar atskirų kambarių vamzdynų atšakose užsistovėjusiame vandenyje prisidaugina legionelių.

Rizikos mažinimo priemonės.

Lietuvos higienos normos HN 118:2011 „Apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtintos legioneliozės profilaktikos priemonės apgyvendinimo paslaugą teikiančiuose objektuose:

  • Tiekiamas šaltas ir karštas vanduo turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus. Karšto vandens čiaupe temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 50 °C (matuojant temperatūrą po 1 min., kai buvo atsuktas čiaupas ir paleistas vanduo), šalto – ne aukštesnė kaip 20 °C (matuojant temperatūrą po 2 min., kai buvo atsuktas čiaupas ir paleistas vanduo).
  • Karšto vandens tiekimo sistemoje vandens temperatūra kas 3 mėnesius turi būti profilaktiškai pakeliama iki 66 °C ir išlaikoma ne mažiau kaip 25 min.
  • Paslaugų teikėjas ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi atlikti geriamojo vandens (šalto ir karšto) mikrobiologinį tyrimą legionelėms nustatyti. Jeigu paslaugos teikiamos tik tam tikru metų laiku, tyrimas atliekamas prieš apgyvendinimo paslaugų teikimo sezono pradžią. Papildomi vandens tyrimai atliekami, kai vandens tiekimo sistema pradedama naudoti daugiau kaip po vieno mėnesio pertraukos, po vandens tiekimo sistemos rekonstrukcijos ar remonto, kai diagnozuojami paslaugų vartotojų susirgimai legionelioze. Mėginį geriamojo vandens laboratoriniams tyrimams paimti privalo mėginio geriamojo vandens laboratorinių tyrimų paėmimui akredituota (atestuota) laboratorija. Tyrimus atlieka akredituota (atestuota) laboratorija. Tyrimų protokolai saugomi apgyvendinimo paslaugų teikimo vietoje ne trumpiau kaip 2 metus.
  • Jeigu 1 l vandens randama daugiau nei 1 000, bet mažiau nei 10 000 legionelių, turi būti patikrinama vandens tiekimo sistema, nustatoma galima vandens taršos priežastis ir šaltinis, koreguojamos esamos ir / ar imamasi naujų legioneliozės profilaktikos priemonių. Jeigu 1 l vandens randama daugiau nei 10 000 legionelių, turi būti patikrinama vandens tiekimo sistema, nustatoma galima vandens taršos priežastis, šaltinis, vandens tiekimo sistema valoma ir nukenksminama, koreguojamos esamos ir / ar imamasi naujų legioneliozės profilaktikos priemonių. Atlikus vandens tiekimo sistemos valymą ir nukenksminimą atliekamas vandens mikrobiologinis tyrimas legionelėms nustatyti.
  • Vandens tiekimo sistemos nukenksminimo būdas turi būti saugus vartotojams. Vandens tiekimo sistemos valymo ir nukenksminimo darbai (cheminė, terminė dezinfekcija) atliekami apgyvendinimo paslaugų teikimo patalpose nesant paslaugų vartotojų arba vartotojai apie planuojamas priemones, jų tikslus, trukmę ir būtinas saugos priemones informuojami pateikiant informaciją raštu gerai paslaugų vartotojui matomoje apgyvendinimo paslaugų teikimo vietoje.
  • Visi vandens tiekimo sistemos rekonstrukcijos, remonto, valymo, nukenksminimo, profilaktikos darbai turi būti registruojami Profilaktinių (techninių) priemonių (darbų) registracijos žurnale. Profilaktinių (techninių) priemonių (darbų) registracijos žurnalas saugomas apgyvendinimo paslaugų teikimo vietoje ne trumpiau kaip 2 metus.

Rekomenduojama:

  • Apmokyti personalą, paskirti vieną už legionelės bakterijų kontrolę atsakingą asmenį.
  • Neapgyvendintuose kambariuose, bei prieš juose apgyvendinant žmones, bent kartą per savaitę kelioms minutėms atsukti visus čiaupus bei dušus.
  • Užtikrinti, kad dušų galvutės ir čiaupai būtų švarūs, be jokių nuosėdų.
  • Kartą per metus išvalyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus.
  • Reguliariai išvalyti ir dezinfekuoti oro kondicionavimo, drėkinimo sistemas.
  • Reguliariai – kartą per 1-3 mėnesius – išvalyti ir dezinfekuoti vandens filtrus.

 

 

 

N.Urbanovičienė, tel. (8 41) 59 85 37, el. p. nijole.urbanoviciene@nvsc.lt

Kokiais atvejais leidimus-higienos pasus turintys fiziniai, juridiniai asmenys ir filialai gali sustabdyti arba panaikinti leidimo-higienos paso galiojimą? 

Vadovaujantis leidimų-higienos pasų  išdavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-632 „Dėl leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių patvirtinimo“, leidimo-higienos paso galiojimas sustabdomas, jeigu:

- leidimo-higienos paso turėtojas pateikia prašymą sustabdyti leidimo-higienos paso galiojimą;

- valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatoma, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygos nebeatitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimų ir asmuo per numatytą terminą (iki 3 mėnesių) nepašalina nurodytų trūkumų ir (ar) pažeidimų.

Leidimo-higienos paso galiojimas gali būti sustabdytas tik tai ūkinės komercinės veiklos daliai (dalims), kurioje (kuriose) buvo nustatyti ir per nustatytą terminą nepašalinti visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimų pažeidimai arba tai ūkinės komercinės veiklos daliai (dalims), kuriai leidimo-higienos paso turėtojas pateikia prašymą sustabdyti leidimo-higienos paso galiojimą.

Leidimo-higienos paso galiojimas panaikinamas, jeigu:

- leidimo-higienos paso turėtojas pateikia prašymą panaikinti leidimo-higienos paso galiojimą;

- juridinis asmuo ar filialas likviduojamas ar reorganizuojamas, keičiant ūkinės komercinės veiklos vykdymo vietą, fizinis asmuo miršta;

- fizinis, juridinis asmuo ar filialas per 6 mėnesius nuo leidimo-higienos paso galiojimo sustabdymo nepateikė įrodymų dėl trūkumų ir (ar) pažeidimų, dėl kurių buvo priimtas sprendimas sustabdyti leidimo-higienos paso galiojimą, tinkamo pašalinimo ir nesikreipė į leidimus-higienos pasus išduodančią instituciją dėl leidimo-higienos paso galiojimo sustabdymo panaikinimo arba kreipėsi, tačiau, įvertinus pateiktus dokumentus ir atlikus vertinimą, buvo priimtas sprendimas atsisakyti panaikinti leidimo-higienos paso galiojimo sustabdymą;

- fizinis, juridinis asmuo ar filialas netenka teisės naudotis patalpomis ir (ar) įranga, kuriose ar su kuria vykdyti ūkinę komercinę veiklą buvo išduotas leidimas-higienos pasas.

Leidimo-higienos paso galiojimas gali būti panaikintas tik tai ūkinės komercinės veiklos daliai (dalims), kurioje (kuriose) buvo nustatyti ir per nustatytą terminą nepašalinti visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimų pažeidimai arba tai ūkinės komercinės veiklos daliai (dalims), kuriai (kurioms) leidimo-higienos paso turėtojas pateikia prašymą panaikinti leidimo-higienos paso galiojimą, arba tai ūkinės komercinės veiklos daliai (dalims), kuri (kurios) buvo vykdoma patalpose, kuriomis fizinis, juridinis asmuo ar filialas netenka teisės naudotis patalpomis.

 

 

Audronė Štreimikienė

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Utenos departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė
Tel. (8 389) 61 941
El p. audrone.streimikiene@nvsc.lt

Ar grožio paslaugų teikėjai, turintys leidimus-higienos pasus grožio paslaugų veiklai, gali grožio salonuose, kosmetikos kabinetuose teikti įvairias veido ir/ar kūno priežiūros procedūras, kurių metu atliekamos invazinės procedūros į odą (pvz., mezoterapija, botulino toksino, hialurono rūgšties injekcijos ir kt.), elektrokoaguliacijos, krioterapijos, lazerioterapijos odos gydymo ir koregavimo metodais?  Primename, kad visos aukščiau išvardintos veido ir/ar kūno priežiūros procedūros negali būti teikiamos grožio procedūrų metu ne gydymo įstaigoje.

Vadovaujantis Dermatovenerologijos ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-846, ir Lietuvos medicinos normos MN 59:2004 ,,Gydytojas dermatovenerologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė", patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-899, nuostatomis odos, odos priedų ir poodžio pažeidimų gydymas, taikant elektrokoaguliacijos ir krioterapijos (skystu azotu bei angliarūgštės sniegu) metodus; odos atsluoksniavimas, senėjančios odos ir hiperhidrozės koregavimas konservatyviaisiais ir invaziniais metodais; lazerioterapija priskirtini gydytojo dermatovenerologo kompetencijai. Paslaugas teikia gydytojas dermatovenerologas (prireikus su bendrosios praktikos slaugytoju), turintis medicinos praktikos licenciją, suteikiančią teisę verstis medicinos praktika pagal gydytojo dermatovenerologo profesinę kvalifikaciją. Paslaugos teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti šias paslaugas.

Lietuvos medicinos normoje MN 28:2011 ,,Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė", patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-591, nustatyta, kad injekcijos (į odą, poodį, raumenis, veną) atlikimas yra bendrosios praktikos slaugytojo kompetencija. Bendrosios praktikos slaugytojas turi turėti bendrosios slaugos praktikos licenciją ir bendrąja slaugos praktika verstis sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją sveikatos priežiūros veiklai, procedūras (intervencijas) atlikti vadovaudamasis gydytojo paskyrimais.

Lietuvos sveikatinimo normoje SN 1:1995 „Kosmetikė (kosmetikas). Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė", patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1995 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 411, kosmetikės (kosmetiko) kompetencijai priskirtinos tik higieninės (sveikatinimo rūšis, padedanti išlaikyti natūralų žmogaus kūno grožį profilaktinėmis priemonėmis išsaugant odos ir jos priedų fiziologines savybes) ir dekoratyvinės kosmetikos paslaugos. Teisės aktas reglamentuoja, kad gydomosios kosmetikos (asmens sveikatos priežiūros rūšis, kurios tikslas – gydyti žmogaus išvaizdai kenkiančias odos, plaukų ir burnos ertmės organų ligas, taisyti ligų sukeltus, įgimtus arba įgytus išvaizdos trūkumus) ir gydomosios chirurginės kosmetikos (asmens sveikatos priežiūros rūšis, kai išvaizdos defektai šalinami operuojant) veiklas gali vykdyti tik gydytojai specialistai.

Mezoterapija yra medicininė procedūra (technika), kurios metu į odą (poodį) švirkščiamos įvairios veikliosios medžiagos ir jų mišiniai (vitaminai, amino rūgštys, hialurono rūgštis, fermentai, augaliniai ekstraktai, vaistai, antioksidantai, mikroelementai ir kt.).

Hialurono rūgšties preparatai injekcijomis Lietuvoje yra tiekiami į rinką kaip vaistiniai preparatai (injekcijoms į kelio sąnarį) arba kaip III klasės medicinos prietaisai (raukšlių išlyginimui).

Clostridium botulinum toksino preparatai yra registruoti Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų, Bendrijos vaistinių preparatų registre, priskirtini vaistams ir vartotini kaip vaistai.

Pagal 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (OL 2009 L 342, p. 59) (toliau – Reglamentas) kosmetikos gaminio sudėtyje negali būti vaistinių medžiagų: antibiotikų, hormonų, žmonių ląstelių ir audinių produktų ir kitų draudžiamų naudoti kosmetikoje biologiškai aktyvių medžiagų, o leistų naudoti kosmetikoje biologiškai aktyvių medžiagų kiekiai neturi viršyti didžiausių leidžiamų koncentracijų gatavame gaminyje. Pabrėžtina, kad Reglamento II priede ,,Kosmetikos gaminiuose draudžiamų medžiagų sąrašas" vakcinos, toksinai ir serumai priskirti draudžiamiems kosmetikos ingredientams. Reglamento 2 straipsnio 2 dalies nuostatoje, papildomai paaiškinančioje kosmetikos gaminio sąvokos apibrėžtį, aiškiai yra įtvirtinta, kad medžiaga arba mišinys, skirtas ryti, įkvėpti, švirkšti ar implantuoti į žmogaus kūną, nelaikomi kosmetikos gaminiais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad pirmiau minėtas odos korekcijos procedūras gali atlikti licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai turintys asmens sveikatos priežiūros specialistai (pagal atitinkamą profesinę kvalifikaciją) asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją verstis asmens sveikatos priežiūros veikla.

Dėl sveikatos priežiūros specialistų bei sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo, prašome, kreipkitės į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą.

 

 

Giedrė Ligeikienė

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro
prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Telšių departamento
Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja
Tel. (8 444) 60307, el. p. giedre.ligeikiene@nvsc.lt

Eil.

Nr.

Rašto pavadinimas

Rašto data ir Nr.

Sudarytojas

Veiklos sritis

Pastabos

1.

Dėl 2015 m. gruodžio 30 d. prašymo

2016-01-12

Nr. (10.2.2.3-411)10-350

SAM

SAZ nustatymas

SAZ nustatymas baldų ir čiužinių gamybos veiklai

2.

Dėl informacijos pateikimo

2014-10-30

Nr. (10.2.2.3-411)10-9490

SAM

SAZ ribų nustatymas ir įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą

3.

Dėl grūdų malimo (ar kitokio apdirbimo) produktų gamybos veiklos

2014-10-13

Nr. (10.2.2.3-411)10-8978

SAM

SAZ taisyklių priedo 4.9 punkto taikymo išaiškinimas

4.

Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 62 punkto išaiškinimo

2014-01-28

Nr. (1.1.19-411)10-1084

SAM

Katilinėms

5.

Dėl teisės aktų nuostatų taikymo

2014-01-07

Nr. (10.2.2.3-411)10-173

SAM

SAZ nustatymas katilinės veiklai

6.

Dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo veiklai

2014-09-22

Nr. (10.2.2.3-411)10-8266

SAM

 

7.

Dėl 2015 m. lapkričio 18 d. parašymo

2015-12-17

Nr. (1.1.36-411)4-4646

SAM

SAZ nustatymas, PVSV

SAZ nereikalingas infekuotų medicininių atliekų kenksmingumo pašalinimo veiklai

8.

Dėl sąvokos antrinis perdirbimas išaiškinimo

2013-05-24

Nr. (10.2.2.3-192)10-4361

SAM

SAZ nustatymas

 

9.

Dėl sanitarinės apsaugos zonos taikymo gyvūnų laidojimo vietoms

2015-03-02

Nr. (10.2.2.3-411)10-2165

SAM

 

10.

Dėl tarnybinės pagalbos

2015-03-04

Nr. (10.2.2.3-411)10-2212

2015-03-30

Nr. (17-3)-D8-2391

SAM užklausimas

 

AM atsakymas

Kokie atliekų tvarkymo objektai atitinka nutarimo Nr. 343 67 punkte nurodytus

11.

Dėl sanitarinių apsaugos zonų nustatymo dideliems kiaulininkystės kompleksams

2012-01-10

Nr. (11.4-192)10-248

SAM

Pridedamas teisingumo ministerijos išaiškinimas

12.

Dėl sanitarinės apsaugos zonos valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės

2015-02-23

Nr. (1.1.41-142)10-1848

SAM

 

13.

Dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo medienos ir jos atliekų smulkinimo veiklai

2015-12-01

Nr. (10.2.2.3-411)10-10821

SAM

Pagal bendrovės First Opportunity OÜ paklausimą

14.

Dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo reikalavimų taikymo

2015-04-21

Nr. (10.2.2.3-411)10-3779

SAM

Užteršto grunto tvarkymo veiklai

15.

Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ tobulinimo

2014-11-07

Nr. (10.2.2.3-411)10-9740

SAM

SAZ nustatymas

Visuomenės sveikatos centro kompetencija tikrinant SAZ nustatymą ir įrašymą į registrus statybos projekto tikrinimo  metu

16.

Dėl informacijos suteikimo

2011-06-30

Nr. S-1497

VVSPT

SAZ nustatymas, įrašymas, kontrolė

 

17.

Dėl sanitarinių apsaugos zonų nustatymo

2011-09-07

Nr. S-2000

VVSPT

SAZ

Sąvartynai

18.

Dėl sanitarinių apsaugos zonų nustatymo

2011-10-28

Nr. S-2394

VVSPT

SAZ

Biologiškai suyrančių atliekų kompostavimas

19.

Dėl apsaugos zonų ir sanitarinių apsaugos zonų nuotekų valymo įrenginiams

2011-05-10

Nr. 10-(1.20)-3619

SAM

SAZ

 

20.

Dėl 2014-12-23 pavedimo Nr. 13-4572

2015-01-14

Nr. (13-2)-D8-288

AM

SAZ

SAZ įrašymas ir kontrolė

21.

Dėl nenaujų kapinių sanitarinių apsaugos zonų

2011-04-07

Nr. (14-2)-D8-3261

AM

SAZ

Pridedamas pasitarimo protokolas

22.

Dėl teisės akto išaiškinimo

2011-07-27

Nr. 10-(1.20-11)-5703

SAM

SAZ

SAZ kapinėms pagal UAB „Projektų vystymo grupė“ paklausimą

23.

Dėl teisės akto taikymo

2013-04-16

Nr. (10.2.2.3-192)10-3237

SAM

SAZ

SAZ nenustatoma katilinėms, naudojamoms tik objekto šilumos poreikiams tenkinti

24.

Dėl 2015 m. lapkričio 19 d. prašymo

2015-12-23

Nr. (1.1.36-411)4-4765

2015-12-13

 Nr. (14-3)-D8-9314

SAM

 

AM

SAZ, statybos

SAZ ribose esamų pastatų rekonstrukcija ir naujų pastatų statyba negalima

25.

Dėl dujų odoravimo stočių sanitarinės apsaugos zonos

2016-07-28

Nr. (7.6-09)3-1661

Energetikos ministerija

SAZ

 

26.

Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų išaiškinimo

2016-07-14

Nr. (7.5-09) 3-1507

Energetikos ministerija

SAZ

Gamtinių dujų skirstymo stotims

 

27.

Dėl esamų uždaromų (uždarytų) sąvartynų sanitarinių apsaugos zonų

2011-06-16

Nr. S-1387

VVSPT

SAZ

 

28.

Dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo

2016-11-28

Nr. (10.2.2.3-411)10-9242

SAM

PVSV

 

29.

Dėl kvapų foninės taršos

2014-11-06

Nr. (10.2.2.1-411)10-9682

SAM

PAV, PVSV

 

30.

Dėl sutartinių gyvulių skaičiaus nustatymo

2015-06-17

Nr. (19-1)-D8-4614

AM

PAV, PVSV

 

31.

Dėl paukščių kvapo emisijos

2016-08-18

Nr. 2D-3759 (12.51 E)

ŽŪM

PAV, PVSV,

Kvapai

 

32.

Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų pateikimo

2013-04-15

Nr. 1.10-2-1013

Radiacinės saugos centras

PAV, PVSV

 

33.

Dėl poveikio visuomenės sveikatos vertinimo (pridedamas dokumentas "Dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinime naudojamos programinės įrangos")

2015-10-26

Nr. (10.2.2.3-411)10-9421

2015-10-12

Nr. (10.2.2.3-411)10-8989

SAM

PAV, PVSV

 

34.

Dėl triukšmo sklaidos modeliavimo ir triukšmo sklaidos žemėlapių sudarymo

2016-07-04

Nr. (10.2.2.3-411)10-5729

SAM

PAV, PVSV

 

35.

Dėl vėjo elektrinių poveikio visuomenės sveikatai vertinimo

2012-12-11

Nr. (11.5-192)10-9957

SAM

PVSV

 

36.

Dėl prašymo pateikti informaciją dėl HN 33:2011 taikymo teritorijų planavimo procese

2015-07-08

Nr. (1.1.36-411)4-2319

SAM

Triukšmo prevencija

 

37.

Dėl karjeruose dirbančių mobiliųjų mechanizmų sukeliamo triukšmo vertinimo

2015-04-07

Nr. (10.2.2.3-411)10-3327

SAM

Triukšmo prevencija

 

38.

Dėl triukšmo tyrimų atlikimo

2016-03-09

Nr. S-120

NVSPL

Triukšmo prevencija

 

39.

Dėl geležinkelio transporto keliamo triukšmo

2013-12-17

Nr. (10.2.2.3-192)10-10661

SAM

Triukšmo prevencija

 

40.

Dėl teisės aktų taikymo

2013-12-18

Nr. (10.2.2.3-192)10-10714

SAM

Triukšmo prevencija

 

41.

Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 "Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir  visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“

2013-08-12

Nr. (10.2.2.3-192)10-6844

SAM

PVSV, triukšmo vertinimas

 

42.

Dėl triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo

2016-04-25

Nr. (10.2.2.3-411)10-3707

SAM

Triukšmo prevencija

 

43.

Dėl leidimų įsigyti, parduoti ar kitaip perleisti nuodingąsias medžiagas išdavimo ūkininkams

2014-07-30

Nr. (10.2.2.2-411)10-6976

SAM

Nuodingosios medžiagos

 

44.

Dėl radiotechninių objektų, skirtų viešosios tvarkos palaikymui

2013-06-26

Nr. (10.2.2.3-192)10-5329

SAM

Radiotechniniai objektai

 

45.

Dėl radiotechninių objektų radiotechninės dalies projektų derinimo

2015-12-28

Nr. (10.2.2.3-411)10-11652

SAM

Radiotechniniai objektai

 

46.

Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2011-02-18

Teismo sprendimas

TIPK

(2 failai)

47.

Dėl statybos techninio reglamento ir sanitarinės apsaugos zonų įregistravimo

2015-01-06

Nr. 1.1.19-411)10-88

SAM

Teritorijų planavimo ir statybų priežiūra, SAZ

 

48.

Dėl žemės ūkio produkcijos perdirbimo ūkininkų ūkiuose

2014-10-22

Nr. (13-2)-D8-7759

AM

Teritorijų planavimo ir statybų priežiūra

 

49.

Dėl prašymo

2012-10-02

Nr. (11.5-192)10-8007

SAM

LHP

Atsakant į Klaipėdos VSC paklausimą

Kai kurios rašte minimos HN pakeistos

50.

Dėl beperoksidinės dantų balinimo procedūros

2014-12-04

Nr. (1.1.20-411)10-10669

SAM

LHP

Asmens sveikatos priežiūros veikla

51.

Dėl tarnybinės pagalbos

2014-03-13

Nr. D2-3359-(6.18.)

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba

LHP

Mezoterapija

52.

Dėl produkcijos, skirtos sterilizacijai tinkamumo naudoti

2014-03-06

Nr. 13-(16.2)-2-2862

Vilniaus VSC

LHP, grožio paslaugos, sterilizacija

 

53.

Dėl leidimo-higienos paso išdavimo

2015-09-23

Nr. (.1.120-411)10-8368

SAM

LHP

Asmens sveikatos priežiūros veikla

54.

Dėl I. Venckienės paklausimo

2016-03-14

Nr. (10.2.2.1-411)10-2333

SAM

LHP, grožio paslaugos

Dėl invazinių grožio procedūrų. (Pridedamas ŠMM atsakymas)

55.

Dėl visuomenės sveikatos saugos reikalavimų priešmokyklinio ugdymo organizavimui

2016-05-05

Nr. (10.2.2.1-411)10-4092

SAM

LHP

Atsakymas į Kauno m. savivaldybės administracijos paklausimą

56.

Dėl medicinos prietaisų

2011-06-13

Nr. D2-3924 (5.9.)

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba

LHP

 

57.

Dėl Lietuvos higienos normos HN118:2011 „Apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ išaiškinimo

2011-07-07

Nr. S-1535

VVSPT

LHP

Maudyklų vandens mikrobiologiniai tyrimai

58.

Dėl slaugos paslaugų namuose licencijavimo ir leidimų higienos pasų išdavimo klausimų

2016-04-20

Nr. (10.1.7.1-423)10-3633

SAM

LHP

 

59.

Dėl leidimo-higienos (paso) grožio paslaugų veiklai

2016-01-19

Nr. (10.2.2.1-411)10-541

SAM

LHP išdavimas

Atsakymas į Tauragės VSC paklausimą

Rašto pavadinime praleistas žodis „paso“

60.

Dėl apgyvendinimo paslaugas teikiančių objektų

2012-02-22

Nr. S-335

VVSPT

LHP

 

61.

Dėl informacijos pateikimo

2014-02-07

Nr. 2-497 6(8.8)

Kauno VSC paklausimas

LHP, sporto klubai, treniravimo įranga

Pridedamas Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos atsakymas 2014-02-26 Nr. D2-2505 (5.9.)

62.

Dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. V-880 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. V-364 „Dėl licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.1 papunkčio nuostatų taikymo

2015-10-22

Nr. (1.1.20-411)10-9363

SAM

LHP

 

63.

Dėl infekuotų atliekų kenksmingumo pašalinimo sveikatos priežiūros įstaigose

2015-04-21

Nr. (1.1.20-411)10-3755

SAM

LHP

 

64.

Dėl sterilizacijos proceso efektyvumo kontrolės priemonių

2011-07-13

Nr. D2-4584 (5.9.)

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba

LHP

 

65.

Dėl ekonominės veiklos rūšių klasifikavimo

2010-04-12

Nr. SD-398

Lietuvos statistikos departamentas

LHP

Apgyvendinimo veikla

66.

Dėl medicinos priemonių (prietaisų) naudojimo

216-05-06

Nr. (10.2.2.1-411)10-4139

SAM

LHP

Dezinfekcinės medžiagos

67.

Dėl HN 117:2007 taikymo

2012-03-30

Nr. S-632

VVSPT

LHP

Praustuvių įrengimas vykdant grožio paslaugų veiklą

68.

Dėl leidimų-higienos pasų išdavimo

2012-02-28

Nr. (11.3-192)10-1837

SAM

LHP

Reikalavimai patalpų paskirčiai

69.

Dėl dezinfektantų naudojimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose

2014-02-28

Nr. (1.1.20)10-2348

SAM

LHP, ASPĮ

 

70.

Dėl Lietuvos Higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ nuostatų

2013-08-06

Nr. (10.2.2.1-192)10-6643

SAM

LHP

 

71.

Dėl leidimų-higienos pasų išdavimo

2011-12-30

Nr. 10-(11.5-192)-10090

SAM

LHP

Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašas

72.

Dėl leidimų-higienos pasų ugdymo veiklai

2015-12-07

Nr. (1.1.20-411)10-11027

SAM

LHP

Atsakant į Panevėžio VSC paklausimą

73.

Dėl kangalo žuvyčių

2014-03-14

Nr. (10.2.2.1-411)10-2717

SAM

LHP

 

74.

Dėl leidimų-higienos pasų išdavimo

2012-04-06

Nr. (11.5-192)10-3101

SAM

LHP

Patalpų atitikties vertinimas

75.

Dėl odos korekcijos metodų

2014-05-27

Nr. (10.2.2.1-411)10-5014

SAM

LHP

Invaziniai odos korekcijos metodai

76.

Dėl deimantinės mikrodermabrazijos

2013-04-12

Nr. (1.1.20-192)10-3189

SAM

LHP

 

77.

Dėl neformaliojo profesinio mokymo veiklos priežiūros

2015-06-15

Nr.  (10.2.2.1-411)10-5464

SAM

LHP

Grožio paslaugoms, atliekamoms mokymo kursų metų LHP neišduodamas

78.

Dėl statinių (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir Tvarkos aprašo nuostatų taikymo

2016-09-15

Nr. 2-738(16.7.4. 10)

NVSC prie SAM

LHP

 

79.

Dėl visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 4 punkto

2012-02-15

Nr. (11.9-192)10-1495

SAM

LHP

 

 

 

 

 

 

 

Soliariumų paslaugų pagrindinius sveikatos saugos reikalavimus privalomus šių paslaugų teikėjams nustato Lietuvos higienos norma HN 71:2009 „Soliariumai. Sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-517 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 71:2009 „Soliariumai. Sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 71:2009).

Bendrieji soliariumo paslaugų vartotojo informavimo reikalavimai įtvirtinti Lietuvos higienos normos HN 71:2009 14 punkte: „Patalpoje (atskiroje zonoje) laukiantiems paslaugų vartotojams gerai paslaugų vartotojui matomoje vietoje turi būti raštu (tekstas spausdinamas ne mažesnėmis nei 14 šrifto dydžio raidėmis) pateikta informacija apie soliariumo įrangos (soliariumo įrangoje sumontuotų ultravioletinių spindulių spinduolių) gamintojo rekomenduojamą deginimosi trukmę ir režimą bei šios higienos normos 1 priede nurodyta informacija. Paslaugų teikimo patalpoje, kurioje įrengta soliariumo įranga, gerai paslaugų vartotojui matomoje vietoje turi būti raštu (tekstas spausdinamas ne mažesnėmis nei 14 šrifto dydžio raidėmis) pateiktos soliariumo įrangos naudojimo instrukcijos lietuvių kalba bei šios higienos normos 1 priede nurodyta informacija.

Lietuvos higienos normos HN 71:2009 1 priede įvardinama ši teiktina informacija: „1. Prieš naudojimąsi soliariumu būtina pasitarti su gydytoju dermatologu ar bendrosios praktikos gydytoju dėl savo odos tipo, vartojamų vaistų ir galimos organizmo reakcijos į ultravioletinę spinduliuotę. 2. Deginantis soliariume nerekomenduojama naudoti įdegį stiprinančius (skatinančius) kosmetikos gaminius. 3. Paslaugų vartotojo prašymu už soliariumo paslaugų teikimą atsakingas soliariumo darbuotojas privalo išduoti Soliariumo paslaugų teikimo kortelę ir ją užpildyti. Soliariumo paslaugų teikimo kortelę rekomenduojama pildyti prieš kiekvieną deginimosi soliariume seansą. 4. Soliariumu neturėtų naudotis: <...> 5. Deginimosi soliariume taisyklės: <...> 6. Nesaikingo deginimosi pasekmės: <...> Odos tipai ir odos reakcija į ultravioletinius spindulius.“

Lietuvos higienos normos HN 71:2009 VI skyriuje nustatyti šie pagrindiniai soliariumo įrangos reikalavimai:

  • „28. Draudžiama teikti soliariumų paslaugas, jeigu yra <...> pažeistos ar nuimtos ultravioletinių spindulių filtrų plokštės (UV filtrai), neveikia soliariumo įrangos laikmatis.
  • 29. Soliariumo paslaugų teikėjas turi turėti soliariumo įrangos gamintojo pateiktas įrangos technines charakteristikas, gamintojo (tiekėjo) atitikties deklaraciją, naudojimo ir priežiūros instrukciją, soliariumo įrangos techninės priežiūros planą, ultravioletinių spindulių spinduolių techninių charakteristikų aprašymus. Minėti dokumentai turi būti pateikiami originalo ir lietuvių kalba. Dokumentai laikomi soliariumo paslaugų teikimo vietoje. <...>
  • 31. Draudžiama naudoti ultravioletinių spindulių spinduolius pasibaigus jų gamintojo nurodytam darbo laikui ir sandėliuoti juos tam nepritaikytose soliariumo patalpose. <...>
  • 35. Draudžiama naudoti soliariumo įrangą, kurios ultravioletinių spindulių spinduoliai skleidžia trumpesnių kaip 280 nm bangų ultravioletinę spinduliuotę.
  • 36. Ultravioletinių spindulių spinduolių skleidžiama veiksmingoji energinė apšvieta neturi viršyti 0,3 W/m2 (nuo 280 iki 400 nm bangų ruože).“
  • Soliariumo įrangos ir patalpų priežiūros reikalavimai nustatyti Lietuvos higienos normos HN 71:2009 VII skyriuje:
  • „39. Soliariumo įranga turi būti techniškai prižiūrima ir profilaktiškai tikrinama gamintojo nurodytu periodiškumu pagal gamintojo pateiktą techninės priežiūros planą. Techninės priežiūros darbai registruojami šios higienos normos 4 priede patvirtintos formos Soliariumo įrangos techninės priežiūros darbų registre. Soliariumo įrangos techninės priežiūros darbų registras saugomas 2 m. <...>
  • 40. Soliariumo įrangos ultravioletinių spindulių spinduoliai keičiami ir valomi soliariumo įrangos (ultravioletinių spindulių spinduolių) gamintojo nurodytu periodiškumu.
  • 41. Soliariumo įrangos ultravioletinių spindulių spinduolių keitimo ir valymo darbai registruojami šios higienos normos 5 priede patvirtintos formos Soliariumo įrangos ultravioletinių spindulių spinduolių keitimo ir valymo darbų registre. Jeigu soliariume įrengta daugiau nei viena soliariumo įranga, kiekvienai įrangai pildomas atskiras Soliariumo įrangos ultravioletinių spindulių spinduolių keitimo ir valymo darbų registras. Soliariumo įrangos ultravioletinių spindulių spinduolių keitimo ir valymo darbų registras saugomas 2 m. <...>“

Atsižvelgiant į įvardintus, Lietuvos higienos normoje HN 71:2009 įtvirtintus privalomus reikalavimus soliariumų paslaugų teikėjams, bei vartotojo teisę įsigyti saugią paslaugą, gauti teisingą informaciją apie paslaugą, manome, kad paslaugos teikėjas prašant vartotojui turėtų sudaryti galimybę susipažinti su turimais paslaugos teikimo vietoje minėtais dokumentais.

Soliariumų paslaugas teikiančių asmenų tiesioginė valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė

NVSC vykdo soliariumų paslaugas teikiančių asmenų tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę vadovaudamasis Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946 „Dėl Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas).

Siekiant įvertinti teikiamų paslaugų atitiktį Lietuvos higienos normos HN 71:2009 reikalavimams pagal Reglamentą galima šių rūšių kontrolė: periodinė kontrolė (planinis patikrinimas), kuri atliekama pagal metinius periodinės kontrolės planus, bei operatyvioji kontrolė (neplaninis patikrinimas), kuri atliekama gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto rašytinį motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti objekto patikrinimą ar kitos valstybės kompetentingos institucijos prašymą, turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl objekto veiklos, kuri gali prieštarauti visuomenės sveikatos saugą reglamentuojantiems teisės aktams ar jų neatitikti.

Atkreiptinas dėmesys, kad periodinės kontrolės metu (pasitelktus Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atstovus) visuomet atliekami veiksmingosios energinės apšvietos matavimai, siekiant įvertinti teikiamų paslaugų atitiktį Lietuvos higienos normos HN 71:2009 36 punkto („36. Ultravioletinių spindulių spinduolių skleidžiama veiksmingoji energinė apšvieta neturi viršyti 0,3 W/m2 (nuo 280 iki 400 nm bangų ruože).“) reikalavimams.

Taip pat periodinės kontrolės metu vertinama ar ultravioletinių spindulių spinduolių (lempų) darbo laikas atitinka gamintojo nurodytą (vertinama pagal ultravioletinių spindulių spinduolių (lempų) techninių charakteristikų aprašymus Soliariumo įrangos ultravioletinių spindulių spinduolių keitimo ir valymo darbų registre (žurnale) pateiktus duomenis, išorinio soliariumo įrangos skaitmeninio laikmačio duomenis) (atitiktis Lietuvos higienos normos HN 71:2009 31 punkto („31. Draudžiama naudoti ultravioletinių spindulių spinduolius pasibaigus jų gamintojo nurodytam darbo laikui ir sandėliuoti juos tam nepritaikytose soliariumo patalpose.“) reikalavimui).

Tuo tarpu operatyviosios kontrolės metu tiriami tik informacijoje, kurios pagrindu vykdoma kontrolė, nurodyti visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, t. y. šios kontrolės apimtis priklauso nuo pareiškėjo (vartotojo) skundo apimties.

1. Ar galima mokyklose per chemijos pamokas daryti laboratorinius bandymus su cheminėmis medžiagomis?

Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas švietimo įstaigų pastatuose ir jų teritorijoje draudžia vykdyti veiklą, susijusią su nuodingosiomis medžiagomis. Mokyklose daryti laboratorinius bandymus galima, tik turimas chemines medžiagas privaloma identifikuoti ar jos nėra priskiriamos nuodingosioms medžiagoms. Kabinete turi būti visų juose laikomų cheminių medžiagų ir mišinių sąrašas bei jų saugos duomenų lapai. Cheminės medžiagos ir mišiniai laikomi paženklintose (pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 reikalavimus) talpose mokiniams neprieinamose vietose ir turi būti užtikrinta nuolatinė bei efektyvi oro kaita. Cheminės medžiagos ir mišiniai ugdymo proceso metu naudojami tik prižiūrint mokytojui ar kitam mokyklos vadovo nustatyta tvarka paskirtam mokyklos darbuotojui. Mokiniai, atliekantys tiriamuosius darbus su cheminėmis medžiagomis ir mišiniais, turi dėvėti asmenines apsaugines priemones, kurios parenkamos atsižvelgiant į saugos duomenų lapuose pateiktą informaciją, yra paženklintos CE ženklu ir atitinka techninio reglamento „Asmeninės apsauginės priemonės“, patvirtinto Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 69 „Dėl techninio reglamento „Asmeninės apsauginės priemonės“ patvirtinimo“ nustatytus saugos ir sveikatos reikalavimus.

2. Kur kreiptis norint utilizuoti nebetinkamas naudoti chemines medžiagas?

Reikalavimai atliekų rūšiavimui, laikinajam laikymui, surinkimui, vežimui, apdorojimui reglamentuoti Atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Norint utilizuoti pavojingas medžiagas, reikia įvertinti turimas atliekas pagal Taisyklių 1 priedo I ir III skyrius bei identifikuoti jas pagal Taisyklių 1 priedo IV skyrių. Tuomet kreiptis į atliekas vežančias ir tvarkančias įmones, kurių kontaktus galima rasti Atliekų tvarkytojų valstybės registre. Pavojingąsias atliekas surinkti ir (ar) vežti gali tik įmonės, apdraudusios savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri vykdant šią veiklą gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai. Pavojingąsias atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip šešis mėnesius.

3. Kokie reikalavimai gamtos mokslų kabinetams, kuriuose atliekami tiriamieji darbai su cheminėmis medžiagomis ir mišiniais?

Gamtos mokslų kabinetuose, kuriuose atliekami tiriamieji darbai su cheminėmis medžiagomis ir mišiniais, kiekvienam mokiniui turi būti skirta ne mažiau 2,4 kv. m. ploto, tiekiamas šaltas vanduo, bendroji dirbtinė apšvieta – 500 lx. Bendram dirbtiniam apšvietimui turi būti naudojami vienodai šviesą išsklaidantys šviestuvai bei lempos, kurių bendrasis spalvų atgavos rodiklis (angl. Color Rendering Index; CRI) ne mažesnis kaip 80 proc. CRI parodo, ar lempučių šviesos spektras yra tolygus.

Jeigu gamtos mokslų kabinete numatyta vykdyti tiriamuosius darbus su cheminėmis medžiagomis ir mišiniais, kuriuos atliekant išsiskiria pavojingos dujos ar garai, turi būti įrengta traukos spinta, kurioje turi būti išlaikytas gamintojo rekomenduojamas oro srauto įtekėjimo greitis. Jei gamintojo instrukcijos nėra, per 50 cm pravertą traukos spintos slankiojamojo lango angą vidutinis oro srauto įtekėjimo greitis turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m/s.

 

Vyr. specialistė Jolanta Petrokienė, tel. (8 449) 74 481, el. p. jolanta.petrokiene@nvsc.lt         

 

                                          

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-04-16